aA
Iniciatyvos trūkumas, baimė įgyvendinti savo svajones ar net per lengvas gyvenimas stabdo ką tik mokslus baigusius mokinius ir studentus palypėti ant pirmojo jų karjeros laiptelio. Pasak politikos ir verslo specialistų, jauniems žmonėms rasti darbą Lietuvoje trukdo ne tik konservatyvūs darbdaviai ar spragos švietimo sistemoje, bet ir jų pačių požiūris ir nuostatos.
© A.Stackevič nuotr.

Nors šiuo metu Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja sparčiausiai Europos Sąjungoje, darbo vietų neturintys jauni žmonės - vis dar opi problema šalyje. Į diskusiją „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ Vilniaus universitete susirinkę verslo ir politikos ekspertai sprendė, kas lemia tai, kad mokslus baigęs jauni žmonės negali rasti darbo gimtinėje. Pasak jų, kaip priežastis reiktų įvardinti ne tik darbdavių nuostatas ar sąlygas verslui kurti, bet ir pačius jaunus bedarbius, kurie ne visuomet patys pasirengę kovoti dėl savo karjeros svajonių.

Iniciatyvos trūksta dėl gero gyvenimo

Jaunų žmonių požiūris – viena iš verslininkų ir politikų minėtų jaunimo nedarbo problemų. „Darbą reikia išsikovoti. Reikia ieškoti ne darbo, o savirealizacijos. - kalbėjo kompanijos „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis. - Juk visi turite savo svajonę – kada ją turite, tiesiog reikėtų pasvajoti dar plačiau: o kas galėtų man patarti ją įgyvendinti“.

Antanas Zabulis
Antanas Zabulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis sakė, jog nepakanka ieškoti, kokį darbą siūlo jau susikūrusios kompanijos. Verslininko minčiai pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Jaunam žmogui savirealizacija pirmiausiai atsiveria labai paprastai – išsikėlus sau tikslą būti matomu: kad tave pamatytų tie, kam reikia, ir jeigu nesiseka, tu tiesiog turi imtis priemonių“, - sakė jis.

Susirinkę pašnekovai dalijosi ir pavyzdžiais, iliustruojančias jaunimo požiūrį ieškant darbo. „Mums, pavyzdžiui, buvo nutikusi tokia istorija, kai elektroniniu paštu su mumis susisiekė studentė, norėjusi pas mus atlikti praktiką. Tuomet sakiau jai ateiti tam tikrą dieną ir valandą, tačiau ji neatėjo. Praėjus trims dienoms gavau laišką, kuriame ji rašo, kad nerado (biuro – DELFI). Žinoma, į tokį laišką nieko neatsakai, nes jei jau žmogus nerado kontoros, tikriausiai nelabai ras ir klientų. Tuomet vėl rašo kita studentė – noriu į praktiką. Situacija kartojasi - „neradau jūsų“, sako ji. Juk galų gale yra telefono numeris, kuriuo galima paskambinti, paklausti, supranti, jog dėl darbo vietos galbūt tikrai reikia kovoti“, - apie tai, kaip sekėsi ieškoti praktikantų, pasakojo ryšių su visuomene agentūros „Idea Prima“ direktorius Paulius Tamulionis.

Su tuo, kaip skiriasi darbdavio ir praktiką atliekančio žmogaus požiūris jam teko susidurti ne kartą. „Buvo praktikantė, kuri pas mus dirbo mėnesį ir atrodė, kad po to mėnesio ją būtų galima priimti į darbą. Baigiantis mėnesiui, tą dieną praleidau, o tuomet žiūriu – darbo vieta tuščia, ji tiesiog susidėjo daiktus ir išėjo, net nepaklausė, ar būtų darbo, galbūt neblogai dirbau. Tikrai būčiau ją priėmęs į darbą, tačiau juk nerašysi žmogui, kad sugrįžtų, kad mes tavęs laukiame. Tokie pavyzdžiai rodo, kad reikia pakovoti už savo darbo vietą“, - sakė jis.

Daumantas Mikučionis, „Coffee Inn“ valdybos pirmininkas, tokias jaunų žmonių nuostatas sieja su paprastu ir lengvu šių gyvenimu. „Mes, kaip tipinis pirmas jaunų žmonių darbdavys, dažnai suteikiame žmonėms pirmą darbą po mokyklos. Irgi pasigendame paprasto dalyko jaunuose žmonėse – teigiamos nuostatos. Tai, kad tos teigiamos nuostatos nebuvimas yra sovietinis paveldas, negaliu sutikti, nes dabartinis jaunimas gimė jau laisvoje Lietuvoje. Aš apskritai priskirčiau kaltę pasyvumui. To pasyvumo priežastis labiau - per geras gyvenimas“, - kalbėjo jaunus žmones įdarbinantis verslininkas.

Problemas lemia ir švietimo sistema

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Darbui reikalingos jaunimo savybės ir siekis rasti darbą turėtų būti skatinamas ir švietimo įstaigose. Tokių paskatų trūkumas, pasak verslo ir politikos specialistų, yra dar viena problema, lemianti jaunų žmonių nedarbą.

„Tos bendros verslumo, užsispyrimo arba noro kultūros trūksta: to, jog tu turi kažkokį norą ir gali įdėti sisteminių pastangų, kad tą norą pasiektum. Gali būti įvairiausių norų – tada iškyla klausimas ar švietimo sistema skatina norų atsiradimą, ar jį ugdo tokį, kad žmogus norėtų būti užsispyręs, siekti tikslo, kad jis norėtų daugiau, nei gauna standartą?, - kalbėjo Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. - Švietimo sistema gal ir negali įgyvendinti visų tikslų, kurių mes norėtume jaunimo ugdyme, bet žinome, kad reikia dėti pastangas, kiek įmanoma“. N. Putinaitė sakė pripažįstanti, kad aukštojo mokslo sistema turi daugiau bendradarbiauti su darbdaviais.

Politikei pritarė ir D. Mikučionis. „Kaip paskatinti jaunimą būti aktyvesniems? Vis dėl to sugrąžinčiau šį klausimą į švietimo sistemą“, - sakė verslininkas. Jaunimo verslo klubo atstovės Silvinijos Simonaitytės manymu problemų, susijusių su jaunimo įsidarbinimui nepalankiais įstatymais ieškoti nereikėtų. „Mes negalime sakyti, kad sutvarkius vien įstatymus ar įstatyminę bazę, kuri yra išties nebloga, būtinai tai išspręsime. Reikia keisti ir nuostatas“, - sakė ji.

Nereikia tikėtis lengvatų

Pagalba karjerą pradėti norinčiam jaunam žmogui gali būti skirtinga. Pasak A. Zabulio, bene svarbiausia yra patarti galintys žmonės. „Kokios reikia lengvatos? Man atrodo, kad pati geriausia lengvata – kitas žmogus, kuris gali papildyti“, - sakė jis. D. Jankausko nuomone, ieškant darbo nereiktų bijoti pabrėžti ir savų privalumų.

„Draugų dukra pasakojo, kad jos darbovietė užsidarė, todėl ji išsiuntė savo gyvenimo aprašymus kitiems darbdaviams, kodėl jie turėtų ją pasirinkti. Per tą savaitę, kol mes buvome ne Lietuvoje ji gavo septynis pasiūlymus. - pavyzdį davė jis. - Ji papasakojo tai, kas man labai įstrigo kaip šios srities žmogui: iš tų septynių pokalbių penki darbdaviai jai padėkojo, kad gavo daug informacijos, kuo galima pasinaudoti priimant jauną žmogų į darbą“.

Kaip tokias priemones jis paminėjo ir mokestines lengvatas jauną žmogų į pirmąją jo darbo vietą įdarbinantiems darbdaviams. „Iš Europos lėšų darbdavys yra subsidijuojamas už tai, kad per metus paruoštų savo darbuotoją su praktine patirtimi. Jaunam žmogui tai yra galimybė darbdaviui įrodyti, ko tu vertas per dvylika mėnesių“, - kalbėjo ministras.

P. Tamulionis sakė, jog ieškantiems darbo derėtų apsvarstyti ir praktikos galimybę. „Daugeliui trūksta praktikos, kad galėtų su ja eiti ir siūlytis darbdaviui, tai bent jau mūsų atveju tai ir yra galimybė gauti konkrečią praktiką toje srityje, kurioje nori dirbti, o darbdaviai tam tikrą laiko tarpą gauna nemokamą darbo jėgą. Taip pat noriu pasakyti, kad po praktikos gan dažnai į darbą priimami darbuotojai. Pavyzdžiui, mūsų atveju būna, kad žmogus dirba vieną kitą mėnesį, o po to jį galima priimti į darbą, nes galbūt ir užsakymų padaugėja“, - sakė jis.

Vis dėlto, vien darbdavių palankumo tikėtis nereikėtų. „Dažnai kalbama apie jaunimo verslo lengvatas. Jeigu jūs galvojate, kad reikia duoti jaunimui, kuris kuria tokį patį verslą, kurį jau yra sukūrę dešimtys verslo atstovų, lengvatų, tokių neturėsite dėl labai paprasto dalyko. Mes negalime iškraipyti konkurencinės rinkos. Jeigu duotume bendrovei, kur trys jauni žmonės ketina steigti mobiliojo ryšio tinklą, be konkurencijos, pavyzdžiui, licenzijas radijo dažniams, vargu ar būtų patenkinti kiti mobiliojo ryšio operatoriai. - sakė Seimo narys Vytautas Gapšys. - Jeigu jūs norite įeiti į rinką ir sakote, kad man reikia lengvatos vien dėl to, kad aš jaunas, tai bus neteisingas požiūris ir jūs greičiausia subankrutuosite. Jūsų idėja jau yra nekonkurencinga, jeigu jūs nesugalvojate, kaip padaryti geriau nei padarė kiti. Jeigu jūs sugalvosite padaryti geriau, negu padarė kiti, jūs sugebėsite į rinką įeiti ir be lengvatos“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (5)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Palangos padavėjų elgesys šokiravo: tai pamačius visiškai dingo apetitas (177)

DELFI sulaukė skaitytojo Igno (asmuo red. žinomas – red.) laiško, kuris tikino pasibaisėjęs...

Mirė vienas turtingiausių amerikiečių Davidas Kochas (5)

Amerikietis milijardierius Davidas Kochas , dosniai aukodavęs konservatyviesiems projektams ir...

Nerimas dėl Astravo AE paleidimo: Baltarusija neplanuoja pašalinti nustatytų trūkumų papildyta Linkevičiaus komentaru (50)

Baltarusijos institucijoms paviešinus Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų...

„Luminor“ Baltijos šalyse šiemet uždirbo 33 mln. eurų pelno (2)

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „ Luminor “ pirmąjį šių metų pusmetį...

Top naujienos

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (139)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (5)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (325)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...

Orai kvies savaitgalį praleisti gamtoje

Virš Lietuvos jau nuo ketvirtadienio įsitvirtinęs aukšto atmosferos slėgio laukas ir toliau...

Baltijos kelyje Gitanas Nausėda pasipiršo žmonai

Lietuvos , Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms...

Sovietai jos nepasigailėjo: grafaitės Marijos Tiškevičiūtės tragedija (105)

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į...

Prabangiausia pasaulyje vakarienė Vilniaus gatves nudažė baltai (221)

Šių metų Le Diner en Blanc renginys prasidėjo kitaip nei įprasta. Po tradicinės renginio...

Ką iš tiesų reiškia sapnai apie seksą? (14)

Jei ramų jūsų miegą kada nors buvo sudrumstę sapnai apie seksą, žinote, kad kartais dėl jų...

Ką valgė pasaulio diktatoriai: juos kamavo polinkis į kanibalizmą ir paranoja būti nunuodytiems (20)

Esi tai, ką valgai, taip pat – kaip ir su kuo valgai. Maistas turi įtakos nuotaikai, žarnyno...

Iš Putino elito sluoksnių – netikėta kritika Kremliui (84)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada kerta atgal, kai pajunta jam daromą spaudimą. Bet,...