aA
Iniciatyvos trūkumas, baimė įgyvendinti savo svajones ar net per lengvas gyvenimas stabdo ką tik mokslus baigusius mokinius ir studentus palypėti ant pirmojo jų karjeros laiptelio. Pasak politikos ir verslo specialistų, jauniems žmonėms rasti darbą Lietuvoje trukdo ne tik konservatyvūs darbdaviai ar spragos švietimo sistemoje, bet ir jų pačių požiūris ir nuostatos.
Dėl jaunimo nedarbo kaltas ir per geras gyvenimas
© A.Stackevič nuotr.

Nors šiuo metu Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja sparčiausiai Europos Sąjungoje, darbo vietų neturintys jauni žmonės - vis dar opi problema šalyje. Į diskusiją „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ Vilniaus universitete susirinkę verslo ir politikos ekspertai sprendė, kas lemia tai, kad mokslus baigęs jauni žmonės negali rasti darbo gimtinėje. Pasak jų, kaip priežastis reiktų įvardinti ne tik darbdavių nuostatas ar sąlygas verslui kurti, bet ir pačius jaunus bedarbius, kurie ne visuomet patys pasirengę kovoti dėl savo karjeros svajonių.

Iniciatyvos trūksta dėl gero gyvenimo

Jaunų žmonių požiūris – viena iš verslininkų ir politikų minėtų jaunimo nedarbo problemų. „Darbą reikia išsikovoti. Reikia ieškoti ne darbo, o savirealizacijos. - kalbėjo kompanijos „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis. - Juk visi turite savo svajonę – kada ją turite, tiesiog reikėtų pasvajoti dar plačiau: o kas galėtų man patarti ją įgyvendinti“.

Antanas Zabulis
Antanas Zabulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis sakė, jog nepakanka ieškoti, kokį darbą siūlo jau susikūrusios kompanijos. Verslininko minčiai pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Jaunam žmogui savirealizacija pirmiausiai atsiveria labai paprastai – išsikėlus sau tikslą būti matomu: kad tave pamatytų tie, kam reikia, ir jeigu nesiseka, tu tiesiog turi imtis priemonių“, - sakė jis.

Susirinkę pašnekovai dalijosi ir pavyzdžiais, iliustruojančias jaunimo požiūrį ieškant darbo. „Mums, pavyzdžiui, buvo nutikusi tokia istorija, kai elektroniniu paštu su mumis susisiekė studentė, norėjusi pas mus atlikti praktiką. Tuomet sakiau jai ateiti tam tikrą dieną ir valandą, tačiau ji neatėjo. Praėjus trims dienoms gavau laišką, kuriame ji rašo, kad nerado (biuro – DELFI). Žinoma, į tokį laišką nieko neatsakai, nes jei jau žmogus nerado kontoros, tikriausiai nelabai ras ir klientų. Tuomet vėl rašo kita studentė – noriu į praktiką. Situacija kartojasi - „neradau jūsų“, sako ji. Juk galų gale yra telefono numeris, kuriuo galima paskambinti, paklausti, supranti, jog dėl darbo vietos galbūt tikrai reikia kovoti“, - apie tai, kaip sekėsi ieškoti praktikantų, pasakojo ryšių su visuomene agentūros „Idea Prima“ direktorius Paulius Tamulionis.

Su tuo, kaip skiriasi darbdavio ir praktiką atliekančio žmogaus požiūris jam teko susidurti ne kartą. „Buvo praktikantė, kuri pas mus dirbo mėnesį ir atrodė, kad po to mėnesio ją būtų galima priimti į darbą. Baigiantis mėnesiui, tą dieną praleidau, o tuomet žiūriu – darbo vieta tuščia, ji tiesiog susidėjo daiktus ir išėjo, net nepaklausė, ar būtų darbo, galbūt neblogai dirbau. Tikrai būčiau ją priėmęs į darbą, tačiau juk nerašysi žmogui, kad sugrįžtų, kad mes tavęs laukiame. Tokie pavyzdžiai rodo, kad reikia pakovoti už savo darbo vietą“, - sakė jis.

Daumantas Mikučionis, „Coffee Inn“ valdybos pirmininkas, tokias jaunų žmonių nuostatas sieja su paprastu ir lengvu šių gyvenimu. „Mes, kaip tipinis pirmas jaunų žmonių darbdavys, dažnai suteikiame žmonėms pirmą darbą po mokyklos. Irgi pasigendame paprasto dalyko jaunuose žmonėse – teigiamos nuostatos. Tai, kad tos teigiamos nuostatos nebuvimas yra sovietinis paveldas, negaliu sutikti, nes dabartinis jaunimas gimė jau laisvoje Lietuvoje. Aš apskritai priskirčiau kaltę pasyvumui. To pasyvumo priežastis labiau - per geras gyvenimas“, - kalbėjo jaunus žmones įdarbinantis verslininkas.

Problemas lemia ir švietimo sistema

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Darbui reikalingos jaunimo savybės ir siekis rasti darbą turėtų būti skatinamas ir švietimo įstaigose. Tokių paskatų trūkumas, pasak verslo ir politikos specialistų, yra dar viena problema, lemianti jaunų žmonių nedarbą.

„Tos bendros verslumo, užsispyrimo arba noro kultūros trūksta: to, jog tu turi kažkokį norą ir gali įdėti sisteminių pastangų, kad tą norą pasiektum. Gali būti įvairiausių norų – tada iškyla klausimas ar švietimo sistema skatina norų atsiradimą, ar jį ugdo tokį, kad žmogus norėtų būti užsispyręs, siekti tikslo, kad jis norėtų daugiau, nei gauna standartą?, - kalbėjo Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. - Švietimo sistema gal ir negali įgyvendinti visų tikslų, kurių mes norėtume jaunimo ugdyme, bet žinome, kad reikia dėti pastangas, kiek įmanoma“. N. Putinaitė sakė pripažįstanti, kad aukštojo mokslo sistema turi daugiau bendradarbiauti su darbdaviais.

Politikei pritarė ir D. Mikučionis. „Kaip paskatinti jaunimą būti aktyvesniems? Vis dėl to sugrąžinčiau šį klausimą į švietimo sistemą“, - sakė verslininkas. Jaunimo verslo klubo atstovės Silvinijos Simonaitytės manymu problemų, susijusių su jaunimo įsidarbinimui nepalankiais įstatymais ieškoti nereikėtų. „Mes negalime sakyti, kad sutvarkius vien įstatymus ar įstatyminę bazę, kuri yra išties nebloga, būtinai tai išspręsime. Reikia keisti ir nuostatas“, - sakė ji.

Nereikia tikėtis lengvatų

Pagalba karjerą pradėti norinčiam jaunam žmogui gali būti skirtinga. Pasak A. Zabulio, bene svarbiausia yra patarti galintys žmonės. „Kokios reikia lengvatos? Man atrodo, kad pati geriausia lengvata – kitas žmogus, kuris gali papildyti“, - sakė jis. D. Jankausko nuomone, ieškant darbo nereiktų bijoti pabrėžti ir savų privalumų.

„Draugų dukra pasakojo, kad jos darbovietė užsidarė, todėl ji išsiuntė savo gyvenimo aprašymus kitiems darbdaviams, kodėl jie turėtų ją pasirinkti. Per tą savaitę, kol mes buvome ne Lietuvoje ji gavo septynis pasiūlymus. - pavyzdį davė jis. - Ji papasakojo tai, kas man labai įstrigo kaip šios srities žmogui: iš tų septynių pokalbių penki darbdaviai jai padėkojo, kad gavo daug informacijos, kuo galima pasinaudoti priimant jauną žmogų į darbą“.

Kaip tokias priemones jis paminėjo ir mokestines lengvatas jauną žmogų į pirmąją jo darbo vietą įdarbinantiems darbdaviams. „Iš Europos lėšų darbdavys yra subsidijuojamas už tai, kad per metus paruoštų savo darbuotoją su praktine patirtimi. Jaunam žmogui tai yra galimybė darbdaviui įrodyti, ko tu vertas per dvylika mėnesių“, - kalbėjo ministras.

P. Tamulionis sakė, jog ieškantiems darbo derėtų apsvarstyti ir praktikos galimybę. „Daugeliui trūksta praktikos, kad galėtų su ja eiti ir siūlytis darbdaviui, tai bent jau mūsų atveju tai ir yra galimybė gauti konkrečią praktiką toje srityje, kurioje nori dirbti, o darbdaviai tam tikrą laiko tarpą gauna nemokamą darbo jėgą. Taip pat noriu pasakyti, kad po praktikos gan dažnai į darbą priimami darbuotojai. Pavyzdžiui, mūsų atveju būna, kad žmogus dirba vieną kitą mėnesį, o po to jį galima priimti į darbą, nes galbūt ir užsakymų padaugėja“, - sakė jis.

Vis dėlto, vien darbdavių palankumo tikėtis nereikėtų. „Dažnai kalbama apie jaunimo verslo lengvatas. Jeigu jūs galvojate, kad reikia duoti jaunimui, kuris kuria tokį patį verslą, kurį jau yra sukūrę dešimtys verslo atstovų, lengvatų, tokių neturėsite dėl labai paprasto dalyko. Mes negalime iškraipyti konkurencinės rinkos. Jeigu duotume bendrovei, kur trys jauni žmonės ketina steigti mobiliojo ryšio tinklą, be konkurencijos, pavyzdžiui, licenzijas radijo dažniams, vargu ar būtų patenkinti kiti mobiliojo ryšio operatoriai. - sakė Seimo narys Vytautas Gapšys. - Jeigu jūs norite įeiti į rinką ir sakote, kad man reikia lengvatos vien dėl to, kad aš jaunas, tai bus neteisingas požiūris ir jūs greičiausia subankrutuosite. Jūsų idėja jau yra nekonkurencinga, jeigu jūs nesugalvojate, kaip padaryti geriau nei padarė kiti. Jeigu jūs sugalvosite padaryti geriau, negu padarė kiti, jūs sugebėsite į rinką įeiti ir be lengvatos“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Perspėja darbuotojus dėl sutarčių: priimant į darbą kai kurie iš karto pasirašo prašymą dėl atleidimo (1)

Antrojo karantino metu, darbuotojų skundų Valstybinėje darbo inspekcijoje mažiau nei pirmojo,...

Apklausė lietuvius: paaiškėjo, kodėl nepatinka nuotolinis darbas (3)

Beveik keturi iš dešimties dirbančių Lietuvos įstaigose ir įmonėse nėra visiškai patenkinti...

Pandemija ne sužlugdė, o išgelbėjo: svarstė apie uždarymą, bet apyvarta per karantiną didėjo 3-4 kartus (91)

„Pandemija išgelbėjo mūsų verslą“, – atvirai sako prieš metus įkurto restoranėlio...

Sukūrė pirmąją sutelktinio finansavimo platformą nekilnojamo turto nuomai (6)

Startavo pirmoji Europoje licencijuota sutelktinio finansavimo platforma skirta nekilnojamo turto...

Koronavirusas knygų pirkimą perkėlė į internetą

Koronaviruso pandemijai ir karantinui sumažinus knygynų klientų srautą, pastarieji stebi...

Top naujienos

Gydytoja patarė, kada, pasireiškus peršalimo ligų simptomams, reikėtų išsitirti ir dėl koronaviruso (22)

Kiekvienais metais rudens pabaigoje daugelį žmonių pradėdavo kamuoti įvairios viršutinių...

Šalis, kuri suvaldė dvi koronaviruso bangas ir išvengė trečiosios: Lietuvai teks pasimokyti (79)

Lapkričio pabaigoje Bloomberg paskelbė 53-jų šalių COVID-19 atsparumo reitingus. Pirmoje...

Perspėja darbuotojus dėl sutarčių: priimant į darbą kai kurie iš karto pasirašo prašymą dėl atleidimo (1)

Antrojo karantino metu, darbuotojų skundų Valstybinėje darbo inspekcijoje mažiau nei pirmojo,...

Naujas rekordas: per parą patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai ir 21 mirtis papildyta (1251)

Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje nustatyti 2848 nauji COVID-19 infekcijos atvejai, ištirti...

Pandemija ne sužlugdė, o išgelbėjo: svarstė apie uždarymą, bet apyvarta per karantiną didėjo 3-4 kartus (91)

„Pandemija išgelbėjo mūsų verslą“, – atvirai sako prieš metus įkurto restoranėlio...

Dirbantiems sėdimą darbą pandemija kirto negailestingai: gydytoja įspėja, kaip išvengti labai rimtų susirgimų (24)

Daugeliui karantino laikotarpis – tikras iššūkis. Kai kuriems tenka dirbti iš namų, praleisti...

Justina Maciūnaitė | D+

Užprogramuotas konfliktas tarp vystytojo ir gyventojų: kodėl negali būti ir vilkas bus sotus, ir avis sveika?

Dažnai nematomas, bet labai svarbus balsas vystant NT projektus, yra gyventojai. Tai – vietos...

Palanga nuo pirmadienio įveda tik nuotolinį mokymą: visi mokiniai turės likti namuose (59)

Palangos meras Šarūnas Vaitkus praneša, kad nuo pirmadienio Palangoje įvedamas nuotolinis mokymas....

Rusų politologas: Lavrovas pas Lukašenką atvažiavo su užduotimi (267)

Praėjusią savaitę Minske lankęsis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas...

Daugiausia naujų koronaviruso atvejų užfiksuota Kauno regione: virusas sparčiai plinta šeimose (189)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...