Vilniaus g. 10 yra 40,6 hektarų sklypas, kuriame įsikūrusios „Grigeo“ įmonės ir joms priklausantys pastatai: cechai, katilinės, mechaninės dirbtuvės, laboratorija, sandėliai, administracinis, gamybinis ir kitokie pastatai, nuotekų šalinimo tinklai ir kt. Iš viso 33 objektai.
Ketvirtadienį vakare „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis sakė, kad Grigiškių gamykloje tokio nuotekų vamzdžio, apie kokį kalbama Klaipėdos atveju, nėra.
„Kitoje autostrados pusėje yra užtvanka. Atiteka kanalu pas mus vanduo, jį mes imame gamybos reikmėms. Įvyksta persipylimas ir ten per tuos vamzdžius nubėga. Tai yra Vokės vanduo“, – apie DELFI užfiksuotą vamzdį sakė jis.
G. Pangonis teigė, kad šis vanduo gamyboje nenaudojamas.
„Yra dalis, kurią pasiimame. Tada paimtas vanduo naudojamas gamyboje. Sunaudotoms nuotekoms skirti mechaninio valymo įrengimai, kuriuose išvaloma ir išpumpuojamas vanduo, jis išvalomas „Vilniaus vandenyse“, – sakė jis.
Papasakojo vietos gyventojai
Grigiškėse užaugusi, savo vardo viešai atskleisti nepanorusi mergina, kurios tapatybė DELFI žinoma, papasakojo, kad vietiniai gyventojai bijo kalbėti apie galimus aplinkosaugos pažeidimus.
„Visada buvo tas kvapas, jis yra ir bus dar kurį laiką tikrai. Iš to vamzdžio, kur sako, kad švarus vanduo bėga, būna ir rudos, ir juodos spalvos nuotekų“, – prisiminė ji.
Pašnekovė teigė, kad iš „Grigeo“ teritorijos Grigiškėse į Nerį išeina bent du vamzdžiai.
„Vienas – iš fabriko priekio, kur teka, kaip sako, švarus vanduo. Kitas yra fabriko gale“, – sakė ji. Mergina dar įtarė, kad nuotekų vamzdžių gali būti ir po vandeniu.
Kiti vietos gyventojai DELFI sakė bijantys, kad įmonė gali bankrutuoti, o joje dirbantys pažįstami – netekti darbo.
„Sodros“ duomenimis, „Grigeo Packaging“ sausio 7 dieną dirbo 131 asmuo, „Grigeo Baltwood“ – 144, „Grigeo Recycling“ – 45, „Grigeo“ – 296. Iš viso – 616 darbo vietų.
Nemalonus kvapas
„Grigeo“ gamyklos sklypo rytinėje dalyje ketvirtadienį popiet buvo galima justi nemalonų pastovėjusio vandens kvapą. Tolumoje matėsi rūkstantys kaminai.
Tuo metu sklypo vakarinėje dalyje girdėjosi įrengimų ūžimas. Šioje pusėje DELFI užfiksavo pirmąją vamzdžio angą, iš kurios nuotekų nebuvo.
Arčiau sklypo pakrantės vidurio aptikome lieptelį, iš po kurio į Nerį dviem srovėmis bėgo nuotekos.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ketvirtadienį vakare DELFI sakė, kad „Vilniaus vandenų“ turimuose brėžiniuose iš viso yra 10 vamzdžių, kurie išeina tiesiai į Nerį.
„Čia gamyklos specifika, kam tie šalinimo vamzdžiai į upę skirti. Esame sutarę pirmadienį nuvažiuoti ir vietoje pažiūrėti visus vamzdžius, jų valymo įrenginius ir panašiai“, – sakė jis.
G. Pangonis sakė, kad tarp šių 10 vamzdžių yra minėtas kanalas, o taip pat – naftos gaudyklės, lietaus „nusodintuvai“. „Lietaus vanduo išteka į Nerį“, – sakė jis.
Pašnekovas negalėjo pasakyti, kokia jų dalis yra po vandeniu.
Įtarimų kilo ir miesto vadovams
Trečiadienį V. Benkunskas buvo suabejojęs „Grigeo“ nuotekų kiekiais.
„Atsakymo, ar visas Grigiškių gamyklos užterštų nuotekų kiekis yra atiduodamas į „Vilniaus vandenų“ tinklus, šiandien neturime. Nežinome ir to, ar šioje gamykloje yra alternatyvių nuotekų valymo įrenginių ar kokių nors alternatyvių vamzdynų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Kaip DELFI informavo „Vilniaus vandenų“ atstovas Mindaugas Linkaitis, „Grigeo“ yra savivaldybės įmonės klientė.
„Jai tiekiame vandenį ir teikiame nuotekų valymo paslaugą“, – nurodė jis.
M. Linkaitis sakė, kad per „Vilniaus vandenų“ nuotekų tinklus į Vilniaus nuotekų valyklą „Grigeo“ 2019 metais preliminariai perdavė tvarkyti 603 170 kubinių metrų nuotekų, o tai sudaro apie 1,5 proc. visų Vilniaus nuotekų valyklos išvalomų nuotekų kiekio.
„Per parą – vidutiniškai apie 1,8 tūkst. kubinių metrų, per mėnesį – vidutiniškai apie 50 tūkst. kubinių metrų. Į „Vilniaus vandenų“ tinklus išleidžiamų „Grigeo“ nuotekų kiekis fiksuojamas debitomačiu.
Kiekvieną mėnesį imame nuotekų mėginių. Per mėnesį jų paimama apie 10. Remiantis gautais tyrimais, bendrovei „Grigeo“ kiekvieną mėnesį taikomas papildomas mokestis už didesnės taršos nuotekų valymą“, – dėstė jis.
„Vilniaus vandenų“ atstovas sakė, kad priimtas nuotekas išvalo pagal bendrovei Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimu nustatytus reikalavimus.
„Ar nuotekas „Grigeo“ išleidžia tik į „Vilniaus vandenų“ nuotekų tinklą, informacijos neturime“, – sakė jis.
M. Linkaitis pridūrė, kad reaguodami į informaciją apie įvykius Klaipėdoje „Vilniaus vandenys“ sumontavo mobilųjį debitomatį, kuris fiksuoja momentinį nuotekų atidavimą per parą.
„Tuo norime įsitikinti, kad duomenys yra teisingi, kad į tinklą neleidžiamos nelegalios nuotekos. Su „Grigeo“ vadovybe tariamasi dėl vizito apžiūrėti vietinius valymo įrenginius, pažiūrėti, koks valymo procesas, kur dedamas dumblas“, – sakė jis.
„Grigeo“ įmonių grupė gamina higieninį popierių (servetėles, nosinaites, popierinius rankšluosčius, valomąjį ir tualetinį popierių), pakavimo popierių, korinį užpildą, gofruotą kartoną ir pakuotę, kietąsias medienos plaušo plokštes. Jai priklauso prekės ženklas „Grite“.
Šią savaitę paskelbti įtarimai, kad „Grigeo Klaipėda“ tyčia į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, o žala gamtai vertinama milijonais eurų.
