Prekybininkų sąjungos duomenimis, dabar penki prekybos tinklai yra pasidaliję 81 proc. mažmeninės rinkos, o tai, kad ETK ir "Rimi" turi po 21 proc. rinkos, rodo, kad padėtis yra artima monopolinei.
Prof. Piotras Vernickis iš Talino privačios verslo mokyklos mano, kad jei būtų tik trys mažesnieji tinklai, jie imtų kovoti dėl klientų ir mažintų kainas.
Su tuo sutinka trečiojo pagal rinkos dalį (17 proc.) prekybos tinko "Tallinna Kaubamaja" bendrasavininkis Andresas Jarvingas.
"Suomijoje vienas gyventojas vidutiniškai nuperka dukart daugiau prekių nei Estijoje, tačiau prekybos ploto Suomijoje tėra tik 15-20 proc. daugiau. Tai iškalbingi skaičiai", - sako A. Jarvingas.
Jo nuomone, dėl tokios disproporcijos Estijoje viskas brangu. Taip yra dėl beprasmės konkurencijos: kiekvienas tinklas turi savo logistiką, savo reklamos kampanijas ir kiekvienam reikia kompensuoti išlaidas.
"Toje pačioje Suomijoje rinką pasidalijusios dvi įmonės - SOK ir "Kesko", jos užima 80 proc.", - sako A. Jarvingas.
Ekonomisto Aderso Arako nuomone, Estijoje trūksta "Lidl" tinklo, įsitvirtinusio Vakarų Europoje.
"Jei toks didelis nuolaidų tinklas ateitų į mūsų šalį, jis numuštų kainas, priverstų konkurentus suktis ir padėtį padarytų sveikesnę. Tai, kas vyksta šiandien - kažkokia logikos klaida", - sako A. Arakas.
Juo nuomone, "Lidl" atėjimas pakeistų kainodaros modelį, jis nustotų būti skandinaviškas ir taptų amerikietiškas. Pasak ekonomisto, skandinaviškas modelis per akcijas siūlo 15 proc. nuolaidas, o amerikietiškas - 75 proc.
ETK tinklas priklauso vietos kooperatyvams, "Rimi" - švedams, "Tallinna Kaubamaja" - estų holdingui.
Lietuvių valdomam tinklui "Maxima" tenka 15 proc., suomių "Prisma" - 7 proc. Estijos mažmeninės prekybos rinkos.
