Lietuvoje įmonė „Lupra“ valdo 31 parduotuvę „Kubas“ – daugiausia jų įsikūrę Šiauliuose. Ilgų metų patirtį sukaupusi įmonė ne tik sugebėjo išgyventi plečiantis didiesiems prekybos tinklams, bet ir patys plečia savo veiklą. Įmonės direktorius Saulius Jurkus ir vienas iš prekybos tinklo pradininkų Valdas Čeilutka portalui DELFI papasakojo, kaip atrodo konkurencinė aplinka Lietuvoje, ko priverčia imtis tiekėjų siūlomos akcijos didiesiems, kaip sekėsi į Lietuvą kviesti „Biedronką“ ir, kodėl kainos Lietuvoje negali mažėti.

„Turime parduotuvių Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, labiausiai susikoncentravę esame Šiauliuose, nes ir patys esame šiauliečiai – ten verslą 2000 metų sausį ir pradėjome. Jau greitai bus 19 metų veiklos. Visą laiką vykdėme nuoseklią plėtrą ir toliau ją vykdysime įvertinę ekonominę naudą, konkurencinę aplinką. Štai, kitų metų pradžioje ruošėmės dar plėstis Marijampolėje ir atidaryti dar vieną parduotuvę. Patys parduotuvių statybų nevykdome, nes esame per maži, formatas neleidžia ir finansiškai nebūtų naudinga, tad patalpas numojame arba perkame.

Stengiamės mažose parduotuvėse išlaikyti asortimentą, turime iki 15 tūkst. skirtingų pavadinimų. Daugiausia stengiamės turėti lietuviškų produktų, nes juos labiausiai pirkėjai vertina, tačiau kai blogai sekasi sutarti su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais, dairomės importuotų produktų“, – pokalbio pradžioje su savo veikla supažindina pašnekovai.

Pigesnių produktų tenka ieškoti užsienyje

Valdžiai užsimojus sutramdyti kainų augimą Lietuvoje, kai kurie smulkieji prekybininkai ėmėsi pasakoti apie didžiųjų tinklų taikomus didžiulius antkainius. Tačiau „Kubo“ vadovai nors pabrėžia, kad yra daug kartų mažesni už didžiuosius prekybos tinklus, negali kaltinti pastarųjų perkant pigesnes prekes ir užsidedant didelius antkainius. Paprasčiausiai dėl to, kad niekas iš tiesų ir nežino koks kieno antkainis.

„Kas iš smulkiųjų prekybininkų pasakoja apie didelius antkainius prekybos tinkluose, paprasčiausiai tik tuo spekuliuoja. Juk jie nežino, kokios ten yra sutartys su tiekėjais ir pan.“, – sako S. Jurkus.

Ir spaudimo iš tiekėjų taikyti ne mažesnes kainas nei didžiuosiuose prekybos tinkluose pašnekovai teigia nepatyrę. Vis dėlto tam tikrų problemų būta. Kai kuriems vertinant tik didžiuosius prekybos tinklus, „Kubo“ vadovai tvirtina yra priversti pigesnių prekių žvalgytis užsienyje.

„Kai kurie tiekėjai vertina tik didžiuosius prekybos tinklus ir mes iš tų tiekėjų gauname nepalankias nuolaidas, nes, palyginus su kitais, mažai nuperkame. Tada mums siūloma maža nuolaida ir mums sunku pirkėjams pasiūlyti konkurencingą kainą ir konkuruoti rinkoje. Tarkime, konkurencinėje aplinkoje yra 30 proc. nuolaida, o iš to tiekėjo mes patys gauname mažesnę nuolaidą, tuomet didysis prekybos tinklas taiko 30 proc. akciją, o mes to paties negalime padaryti. Suprantu, tiekėjai vadovaujasi iš dalies gal ir teisinga logika: perki didesnį kiekį ir duoda didelę nuolaidą, o kai perki mažesnį kiekį gauni mažesnę nuolaidą. Tokia verslo logika, mes su tuo sutinkame. Bet vieni gamintojai ir tiekėjai vienaip į rinką žiūri, kiti – kitaip.

Tačiau viskas gerai dėl to, kad yra laisva prekybinė erdvė ir pilna pakaitalų. Pavyzdžiui, paimkime tą patį sviestą, yra ir „Rokiškio pienas“, ir „Pieno žvaigždės“, ir „Varėnos pienelis“, ir dar daugiau. Tai jei iš vieno negausi gero pasiūlymo, yra alternatyvų.

Siekiant būti konkurencingais ieškome ir įvairiausių tiekėjų užsienyje. Pavyzdžiui, matome, kad „Bonduelle“ produkcija visi rinkoje ženkliai pigiau prekiauja, o mes perkame panašia kaina, kokia jau uždėta didžiųjų prekybos tinklų lentynose. Tada mes to produkto ieškome kitur: ar Vokietijoje, ar Austrijoje, ieškome kito tiekėjo, nes tų distributorių kiekvienoje šalyje yra. Kartais būna taip, kad kas nors per daug prisigamina ir dėl to pigiau parduoda. Vyksta nuolatinis gerų pasiūlymų ieškojimas“, – pasakoja S. Jurkus.

Saulius Jurkus

Jis patikina, kad prekybininkai stebi vienas kitą ir reaguoja į kainas: „jei būtume brangesni, mūsų parduotuvių nebūtų“, – paaiškina pašnekovas.

Kuo daugiau parduotuvių – tuo didesnės kainos

Neseniai premjeras Saulius Skvernelis džiaugėsi, kad „Rewe“ tapo pagrindine prekybos tinklo „Iki“ valdytoja, kad plės veiklą ir atidarys daugiau parduotuvių. Kalbama ir apie kitus potencialius investuotojus, kurie galbūt žengs į rinką ir padidins konkurenciją.

Tačiau „Kubo“ vadovų tokie planai nežavi. Jie pastebi, kad didesnis parduotuvių skaičius reiškia ir didesnes kainas – t.y. darbuotojų reikės daugiau, sąnaudos taip pat auga, o pirkėjų skaičius nedidėja. Dėl to plečiant veiklą didinamos ir kainos.

„Kai atėjo konkurentas „Lidl“, atrodo, galėjo kitokią tvarką dėl kainų įvesti. Tačiau kainos juk vis tiek padidėjo. Jei matytume kiekvieno tinklo savikainas, pamatytume, kad jos nemažos, nes į minusą niekas nenori dirbti. Na koks protingas investuotojas ateitų į Lietuvą ir dirbtų į minusą? Kiekvienas naujas atsidaręs nuima ir nuo savęs, ir nuo kitų dalį pirkėjų, nes žmonių tai nedaugėja. Kuo daugiau bus parduotuvių – tuo didesnės kainos. Įsivaizduokime, jei to pačio tinklo kavinukės atsidarytų šešios šalia viena kitos, kiekvienai jų reikėtų darbuotojų, už kiekvieną mokami mokesčiai, kurie didėja ne dienomis, o valandomis. Jie privalės didinti antkainį, nes žmonių daugiau tai neateis, jų yra tiek, kiek yra“, – kalba S. Jurkus.

Tad kuo daugiau darbuotojų, kuo jiems labiau didinamos algos – tuo didesnę poveikį tai turi kainoms. Dėl to pašnekovai abejoja ir smulkiųjų prekybininkų įtaka: jei jų ir būtų daugiau, tai neturėtų didžiulės įtakos kainoms.

Kaip pavyzdį jį atkreipė dešimtmečio tendencijas – parduotuvių per tą laiką ženkliai padaugėjo, tačiau ir kainos tuo pačiu išaugo, o nesumažėjo dėl didesnės konkurencijos.

Didinant atlyginimus neįmanoma nekelti kainų

Pokalbio metu prekybos tinklo „Kubas“ atstovai pabrėžia, kad itin svarią reikšmę kainodaroje turi mokamos algos. Šios – negali būti mažesnės nei kituose prekybos tinkluose, nes kitaip niekas pas juos nedirbtų. Taip pat, kaip teigia pašnekovai, nuolatos jaučiamas spaudimas iš darbuotojų dėl atlyginimo didinimo.

„Kasininkų algos visur yra vienodos, nepriklausomai nuo miesto. Vidutinė pardavėjų alga „į rankas“ būna apie 450–500 eurų. Žinoma, nepakanka jiems tos sumos. Darbuotojai prašo bent kažkiek kelti algas. Skaičiavau, kad jeigu norime kiekvienam darbuotojui 100 eurų „į rankas“ algą padidinti, tai reikėtų apie 100 tūkst. eurų papildomų eurų. Vien tokiai mažai įmonėlei kaip mūsų. Mes iš viso tiek neuždirbame. Tuomet mums reiktų didinti kainą. Jeigu tai daro visi prekybos tinklai, tada gerai, galime ir mes padidinti. Bet jei tu vienas padidinsi kainas tai iš tavęs niekas nepirks, nueis kitur. Vieni patys negalime didinti kainų“, – pasakoja V. Čeilutka.

Valdas Čeilutka

Jis prideda, kad vienintelis kelias didinant atlyginimus – didinti kainas, kadangi kitų išlaidų kaip benzinui, elektrai ar kitiems mokesčiams sumažinti neįmanoma.

Jo nuomone, kylant algoms žmonės nebebus tokie jautrūs ir pačiai didesnei kainai.

„Pavyzdžiui, anksčiau dėl kelių litinių centų žmogus eidavo iš „Kubo“ į kitą prekybos tinklą arba atvirkščiai. Dabar dėl 2 ar 5 euro centų jau žmonės nebeskaičiuoja ir neina kažkur kitur. Matosi, kad žmonės pinigų turi daugiau. Nes pačių žmonių mažėja, bet prekybos tinklų apyvartos tai išsilaiko tos pačios. Reiškia vienas žmogus išleidžia daugiau. Aišku yra dar ta pusė, kad išvažiavusieji siunčia pinigus giminaičiams, pensininkams ir jie tų pinigų netaupo, išleidžia visus maistui“, – pastebėjimais dalinosi V. Čeilutka.

Pašnekovai pastebi, kad šiuo atveju negelbėja ir savitarnos kasos, nes mažose parduotuvėse jos neatsiperka.

Net sumažinus PVM kainą nustatytų rinka

Prekybininkai išsipasakojo, kad didžiausią dalį apyvartos nusineša mokesčiai. Tai dar viena priežastis, kodėl kainas mažinti sunku. Čia priminta ir „Metrail“ pakuočių tvarkymo istorija. Kaip pasakoja S. Jurkus pakuotės mokestis buvo aiškiai apibrėžtas, įvertinus mokestį buvo nustatoma prekės kaina, o praėjus 5–6 metams verslų prašoma susimokėti papildomai. Tai jau sukūrė papildomus kaštus verslininkams. O kur dar ir brangstanti elektra, kuras.

Vien akcizas sudaro 3,33 Eur, savikaina pačio produkto bus apie 30–50 Eur centrų, jei degtinė vidutiniška, o ne brangiausia. Tada dar prisideda PVM 21 proc. Dar prekybininkai užsideda 30 centų ir parduodame. Bet reikia nepamiršti, kad iš to 30 centų dar mokame pelno mokestį, atlyginimus, mokesčius „Sodrai“, nuomą už patalpas, mokesčius už elektrą, vandenį ir pan.
Saulius Jurkus

„Kaip valdžia gali sumažinti kainas? Neįmanoma. Keliami mokesčiai, elektros kaina didėja, benzino kaina didėja, didėja ir minimali mėnesio alga. Kaip gali sumažėti kainos? Mums atrodo, kad neįmanoma mažinti kainų. Nes atlyginimus darbuotojams reikia kelti, daugiau atsidėti elektros mokesčiams. Mes matome kasdien savo sąnaudas: atsiranda vis daugiau už ką reikia mokėti“, – sako S. Jurkus.

Kad iliustruotų, kokią dalį nusineša mokesčiai, jis atskleidžia degtinės kainodarą.

„Tarkime vidutiniškos degtinės pusė litro. Vien akcizas sudaro 3,33 Eur, savikaina pačio produkto bus apie 30–50 Eur centrų, jei degtinė vidutiniška, o ne brangiausia. Tada dar prisideda PVM 21 proc. Dar prekybininkai užsideda 30 centų ir parduodame. Bet reikia nepamiršti, kad iš to 30 centų dar mokame pelno mokestį, atlyginimus, mokesčius „Sodrai“, nuomą už patalpas, mokesčius už elektrą, vandenį ir pan. Tabaką parduodant dar baisesnė situacija, nes akcizas dar didesnis, marža dar mažesnė. Pas mus antkainis tabakui yra apie 4–6 proc.

Neakcizinių produktų kainodara lygiai tokia pati, viską padiktuoja rinka. Visi tinklai vienas kitą stebi, kiekvieną dieną vadybininkai turi savo būdus, kaip patikrinti kainas, visi stengiasi nebūti brangesniais, nes jeigu būsi brangesnis, tavo dienos suskaičiuotos. Jeigu pavyko kažką labai pigiai įsigyti, tada bandai tuo produktu pritraukti vartotojus“, – teigia S. Jurkus.

Kai kurie didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigė, kad kainas būtų galima sumažinti tuo atveju, jeigu mažėtų pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau S. Jurkus ir V. Čeilutka neskuba teigti to paties. Pasak jų, ar tikrai kaina sumažėtų priklausytų nuo pačius konkurencinės aplinkos, t.y. ar tikrai visi didieji prekybos tinklai sumažintų kainą.

„Gali būti ir toks pats PVM, kaip ir dabar, tačiau jei didelė dalis sumažintų savo kainą, sureaguotų ir visi kiti. Jei PVM sumažintų ir niekas nekeistų kainos, tada ir nebūtų to poveikio“, – mano pašnekovai.

Visgi abu prekybininkai įsitikinę, kad šiuo metu Lietuvoje kainos nėra didelės. Jie tikina patys tikrinę kitų šalių rinkas ir konstatuoja – Lietuvoje pigiau nei Anglijoje ar Ispanijoje.

„Šiaip Lietuvoje rinka tikrai yra normali. Mūsų akimis kainos nedidelės. Galbūt jei kažkokią vieną prekę paimsi, tai ji bus pigesnė Anglijoje ar Ispanijoje, tačiau jeigu žiūri į prekių visumą – čia yra gerokai pigiau“, – sako S. Jurkus.

Kvietė „Biedronką“, bet ši nesusidomėjo

Vienas „Kubo“ pradininkų V. Čeilutka stebėjosi premjero S. Skvernelio siunčiamais laiškais užsienio investuotojams. Kaip V. Čeilutka pastebi – joks sveiko proto Europos prekybininkas į tokią mažą rinką neateis, tuo labiau, kai visi miestų centrai jau užpildyti esamų prekybininkų.

Jis pasakojo ir istoriją, kuomet prieš 2 metus į Lietuvą kvietė ateiti Lenkijoje esančią prekybos milžinę „Biedronką“.

„Mes patys kvietėme, norėjome tokį bendradarbiavimą sudaryti, bet jie pasakė, kad jokių intencijų į Lietuvą ateiti neturi. Aišku, viena, kai mes kviečiame, o visai kas kita, kai premjeras kviečia – tai yra kito lygio kvietimas. Bet, jei jie būtų norėję ateiti, jiems nereikėtų nė to premjero kvietimo. Jie būtų atėję. „Biedronkai“ čia pasirodė per maža ir suspausta rinka. Plius įstatymai šalyje tokie, kad vieną dieną uždrausim alkoholį ir tik valstybinėse pardavinėsim, neleisime sekmadieniais dirbti, kitą dieną jau kalba, kad leisime. Iš vienos pusės deklaruoja, kad kviečia investuotojus, iš kitos – galvoja naujus draudimus. Tai tie investuotojai viena ausimi girdi tuos dalykus. Kaip jie tada gali ateiti?“, – pasakojo V. Čeilutka.

Prekybininkai DELFI teigia, kad Lenkijoje kainos mažesnės dėl daug didesnės rinkos – ten per dieną parduotuvę aplanko penki tūkstančiai žmonių, Lietuvoje – tūkstantis, sako jie. Be to, įtakos turi ir žemas zloto kursas.

„Lenkija yra fenomenas visoje Europoje – jie turi stiprią gamybą, viską patys gamina, daug ir eksportuoja. Be to, ten didieji taip pat konkurenciją užspaudę, beveik nebėra mažųjų tinkliukų. Mažiausias tinklas – „Biedronka“ ir tai 3 tūkst. parduotuvių. Tai kokie kiekiai. Mažieji ten dūsta, nes šalia pasistato didieji parduotuves ir juos suvalgo“, – apie Lenkijos rinka teigė V. Čeilutka.

Vyriausybės planus mažinti kainas Lietuvoje prekybininkai kol kas vertinti nesiima, kol nemato konkrečių teisės aktų. Tačiau svarsto, kad galbūt tai noras įtikti tam tikrai rinkėjų grupei – juk pensininkui neįtiksi pasakęs, kad kavinėje ar kirpykloje sumažinsi kainas, pasvarstė V. Čeilutka.

„Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį „Luproje“ valdančioje prekybos tinklą „Kubas“ dirbo 378 darbuotojai, algų vidurkis siekė 535,77 Eur „ant popieriaus“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (470)