Delfi TV laidoje „Delfi diena“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šie metai priklausys nuo to, iš kokios perspektyvos į juos žiūrėsime.

„Labai priklausys nuo to, kur paklausite: parduotuvėje, turgavietėje, gamykloje, eksportuojančioje įmonėje į ES ar eksportuojančioje įmonėje į Kiniją. Puikiai suprantame, kad turime labai nehomogenišką ekonomiką, labai skirtingai pasiskirstė ir tos tendencijos.

Praėję metai turbūt daug kam buvo universaliai labai geri, bent jau tai rodo atlyginimų augimo tendencijos, mažmeninės prekybos šuolis, užimtumo rodikliai, nedarbo lygis, nukritęs žemiau šešių procentų praėjusių metų pabaigoje. Nėra daug priežasčių, kodėl tokios tendencijos neturėtų tęstis ir šiemet.

Viena problema, kurią turbūt jau jaučia daugelis gyventojų, yra sparčiau pakilusios kainos, ypač energetinių išteklių, bet matome, kad infliacija išplito į daug platesnį prekių ir paslaugų ratą, sparčiau brangsta ir maistas, ir daugelis paslaugų, taigi tai slopins kai kurių vartotojų entuziazmą, nors to kol kas nematėme, bent jau gruodžio mėnesį, o vienas iš tokių neapibrėžtumų yra susijęs su įvairiais geopolitiniais neramumais, įtampomis įvairiuose frontuose.

Nerijus Mačiulis

Čia – ir tolesni prekybos santykiai su Baltarusija, Rusijos veikla Ukrainoje, galimas dujų eksporto ribojimas, taip pat Lietuvos ir Kinijos tolesni santykiai. Nebe virusas ar pandemija, o geopolitiniai iššūkiai yra pagrindinis veiksnys, kuris lems ekonomines tendencijas šiemet“, – sako ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, augantys atlyginimai tikrai nereiškia, kad auga socialinė atskirtis arba atsiranda praraja tarp visuomenės grupių.

„Ta praraja ar atotrūkis, pajamų nelygybė, socialinė atskirtis mažėja, nes sparčiausiai šiuo metu auga mažiausiai uždirbančių gyventojų atlyginimai. Minimalus mėnesinis atlyginimas po mokesčių didėja daugiau negu penkiolika procentų šiemet, vidutinės senatvės pensijos didėja daugiau nei dešimtadaliu, ir sparčiausiai auga tos pensijos, kur yra nepakankamas stažas, – jos iki šiol buvo mažiausios. Taigi būtų sunku teigti, kad didėja socialinė atskirtis ar pajamų nelygybė.

Aišku, išlieka problema, kai žmonės neturi darbo, negali įsilieti į darbo rinką, bet ir šiuo atveju yra keista situacija, nes mes turime rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių, ir beveik kas trečia įmonė sako, kad pagrindinis jų plėtrą bei veiklą ribojantis veiksnys yra ne paklausos, o darbuotojų trūkumas. Tie, kas nori, yra pasiruošę keisti savo įgūdžius, turi daug galimybių šios pandemijos kontekste ir po pandemijos“, – sako N. Mačiulis.

Paklausus, ką daryti įmonėms, kurios neranda darbuotojų, ekonomistas teigia, kad kvalifikacijų atotrūkis – nemaža problema.

„Nemanau, kad tai – tik atlyginimų problema, nes pastaruosius penkerius metus vidutinis darbo užmokestis didėja beveik dešimtadaliu kiekvienais metais, ne išimtis buvo ir pandemijos metai. Lygiai tą patį matome ir šiemet – ypač sparčiai didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, ir tikrai turėtų padidinti paskatas tiems, kurie neturi darbo, įsilieti į rinką.

Paprastai tai yra geografinė struktūrinė darbo problema, kad daugiausia darbo vietų – didmiesčiuose, o neužimti darbuotojai, neaktyvūs darbo rinkoje, dirba penkiasdešimt kilometrų ar daugiau nuo tų darbo vietų ir nėra pasiruošę nei keisti savo gyvenamosios vietos, nei keliauti kasdien. Taip pat yra kvalifikacijų atotrūkis. Tikrai labiausiai reikia kvalifikuotų darbuotojų ir jų darbo rinkoje itin trūksta, bet yra daug signalų, kad ir mažesnės kvalifikacijos darbus galintys atlikti darbuotojai turi galimybę rasti darbą, nes laisvų vietų yra daug (statybose, prekyboje), deja, tokių darbuotojų trūksta“, – sako pašnekovas.

Anot jo, vienas didesnių iššūkių šiais metais – įdarbinti žmones, kurie neturi darbo, ir išspręsti geografinės vietos, kompetencijų klausimą.

„Jeigu laisvų darbo vietų bus mažiau, tai reiškia, kad Lietuvoje tai jau bus problema, nes didėjantis laisvų darbo vietų skaičius yra signalas, jog ekonomikoje viskas gerai: didelė paklausa, įmonės turi užsakymų.

Laisvų darbo vietų skaičius galėtų kristi, jeigu Lietuvoje prasidėtų kokie nors kariniai konfliktai pasienyje, didėtų geopolitinė įtampa, tuomet laisvų darbo vietų skaičius sumažėtų. O geriausia laisvų vietų skaičių sumažinti įdarbinus tuos, kurie dabar neaktyvūs darbo rinkoje.

Žinoma, iš dalies didesnė motyvacija atsiranda dėl didesnio atlyginimo, bet turbūt vienas pagrindinių iššūkių tas, kad daugiau nei šimtas tūkstančių sveikų darbingo amžiaus gyventojų negali susirasti darbo dėl geografinės ir kompetencijų problemos. Šią problemą išspręsti labai sudėtinga“, – tikina N. Mačiulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (73)