Tačiau jos visos privalės parengti investicijų planus, už kuriuos gali tekti sumokėti ir visą kainą.

Rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerija pakvietė teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus. Visoje Lietuvoje galimybe pasinaudoti valstybės parama renovacijai turės 500 namų, iš jų po 19 Panevėžio mieste ir rajone.

Savivaldybės išrinkti renovuotinus daugiabučius ir pateikti paraiškas Būsto energijos taupymo agentūrai (Beta) gali iki kitų metų vasario 20 dienos.

Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus specialistai nėra tikri, kad sulauks tiek prašymų, kiek duota kvotų. O Panevėžio miesto savivaldybė suka galvą, kaip išrinkti pačius verčiausius renovuoti, nes norinčiųjų yra beveik dvigubai daugiau – šiuo metu norą yra pareiškę 34 namų bendrijos.

Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas teigia, kad kol kas dar neapsispręsta dėl kriterijų, pagal kuriuos bus atrenkami namai.

Vienas iš pagrindinių kriterijų veikiausiai išliks suvartojamas namo energijos kiekis, nors jis nebūtinai parodo realią situaciją, nes kai kurių senų daugiabučių bendrijos, kaip žinia, labai taupo šilumą. Svarstoma atsižvelgti ir į paraiškos padavimo datą.

Jei gautų siūlymų bus daugiau, nei Savivaldybei nustatyta, į programą gali būti įtraukiami didesnį pritariančiųjų procentą turintys namai.

Pirmenybė taip pat gali būti teikiama bendrijoms, kurios savo iniciatyva turi pasirengusios daugiabučio modernizavimo investicijų planą.

Rizikuoja keliais šimtais eurų

Daugiabučiai atrankoje galės dalyvauti tik su sąlyga, kad turės parengtus minėtus planus. Būtent ši sąlyga trikdo kai kurias namų bendrijas.

Jos nerimauja, kad nepatekus į šį renovacijos etapą paskui projektą gali tekti tiesiog išmesti, o už jo rengimą sumokėti iš savo kišenės visą kainą. Investicijų projektas kainuoja vidutiniškai 500–600 eurų.

„Kas žino, kokios valstybės paramos galima bus tikėtis ateityje, t. y. per kitus etapus. Gal ji dar labiau sumažės ir mums neapsimokės renovuoti namo? Atsisakius dalyvauti renovacijoje, už investicijų projektą bendrijai teks pačiai susimokėti“, – „Sekundei“ teigė Klaipėdos gatvės 116-ojo namo bendrijos pirmininkė Regina Marozienė.

Liepų alėjos 3-iojo namo bendrijos pirmininkė Danguolė Kuodienė pritaria, kad rizikos yra, bet jos labai nesureikšmina.

D. Kuodienė šiuo metu gyvena Beržų gatvės 33-iajame name, kuris buvo atnaujintas vienas pirmųjų mieste. Moteris teigė negalinti atsidžiaugti sumažėjusiais mokesčiais už šildymą.

„Mano dviejų kambarių buto, kurio plotas gerokai didesnis, nei buto Liepų alėjoje, kur gyvena mano dukra ir į kurį ketinu persikraustyti, šildymas kainuoja beveik perpus pigiau, nei dukters. Net įskaičiavus mėnesio įmokas už renovaciją, ekonomija akivaizdi. Todėl labai noriu, kad Liepų alėjos 3-iasis namas patektų į šį modernizavimo etapą“, – kalbėjo panevėžietė.

Vieno apie renovaciją galvojančio namo bendrijos vadovė reikalavimą pirmiausia turėti investicijų planą juokais palygino su vyresnės kartos gyventojams gerai žinomo sovietinio filmo „Dvylika kėdžių“ siužetu. Jame filmo herojui, norėjusiam pirkti kėdes, kuriose, kaip jis vylėsi, paslėptas lobis, pardavėjas iškėlė sąlygą – ryte pinigai, per pietus – kėdės.

Nori garantijų, kad nepersigalvos

A. Šato teigimu, į šį renovacijos etapą nepatekę namai galės laukti kito.

Jeigu jie bus atrinkti, 50 proc. investicijų projektų sąnaudų bus kompensuota – kaip ir tiems 19 namų, kurie pateks į šį etapą.

Tačiau specialistas neneigia, kad bendrijoms yra tam tikra rizika patirti nuostolį. Namui nepatekus į artimiausią etapą, ateityje investicijų planą gali tekti koreguoti, o atsisakius dalyvauti renovacijoje – padengti visas jo parengimo išlaidas.

Į daugiabučių namų bendrijų klausimą, kodėl Savivaldybė pirma negali atrinkti namų ir tik paskui rengti jų investicijų planų, Miesto infrastruktūros skyriaus specialistas turi paprastą atsakymą.
Pasak A. Šato, į teikiamą agentūrai sąrašą turi būti įtraukti tik tie namai, kurių gyventojai tikrai norės juos atnaujinti, nes šio sąrašo negalima koreguoti – išbraukti vieno daugiabučio ir įrašyti kitą.

Paprastai galutinė gyventojų nuomonė dėl namo modernizavimo paaiškėja tik parengus investicijų planą, kai jau žinoma, kiek jiems tai kainuos.

Taigi Savivaldybė nenori tuščiai gaišti laiko atrinkdama namus ir rizikuoti sąraše palikti tuščių vietų, kai yra tiek paraiškų renovacijai. Pasak A. Šato, iš minėtų 34 namų penki jau turi investicijų projektus.

Specialisto teigimu, jeigu kiti miestai ir rajonai neįvykdys jiems duotų kvotų, gali būti, kad Panevėžys gaus papildomai.

„Manau, kad daugiabučių gyventojams nereikia labai jaudintis dėl tų investicijų planų. Net pačiu blogiausiu atveju, jeigu jie persigalvos ir nebenorės renovuoti dėl to, kad netenkins paramos sąlygos ar dėl kitų priežasčių, tie keli šimtai eurų visam namui nėra labai dideli pinigai“, – kalbėjo A. Šatas.

Panevėžyje iš maždaug 750 daugiabučių, kuriems šilumą tiekia „Panevėžio energija“, yra renovuota per 100. Iš viso mieste yra 900 daugiabučių (šiai kategorijai priskiriami daugiau kaip tris butus turintys namai).

Problema – skolos už komunalines paslaugas

Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Malinauskas teigia, kad kol nežinia, kiek daugiabučių namų bendrijų panorės dalyvauti šiame renovacijos etape, nes paraiškos dar renkamos.

Jis abejoja, ar Savivaldybei pavyks surinkti 19 norinčiųjų.

Kalbėdamas apie atrankos kriterijus M. Malinauskas sako, kad bus vertinami namo suvartojami šilumos energijos kiekiai, prioritetas bus teikiamas tiems daugiabučiams, kurių gyventojai rodys didžiausią norą atnaujinti namą. Taip pat – turintiesiems jau parengtus investicijų planus. Tokių rajone yra keli.

Panevėžio rajono savivaldybė nerimauja, kad kai kurie namai negalės būti modernizuojami dėl per didelių jo gyventojų įsiskolinimų už komunalines paslaugas.

Kaip žinia, įsiskolinimas už komunalines paslaugas negali viršyti paskolą teikiančio banko nustatytų rodiklių.