aA
Šaliai vis dar kovojant su koronavirusu, Lietuvos darbo rinka keičia savo veidą – iš darbo daugiausia atleidžiami vyresnio amžiaus gyventojai, prieš kurį laiką pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visgi pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuvai vyresnių asmenų atleidimas – kaip šaltas dušas, mat kol visa ES stengiasi kuo ilgiau tokius asmenis išlaikyti darbo rinkoje, Lietuvoje situacija juda priešinga linkme, o rudenį, pasak darbdavių, gali ir dar stipriau įkaisti.

Skaudžiausiai kirto vyresniems darbuotojams

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė praėjusią savaitę laidoje „Delfi 11“ teigė, kad šiuo metu stebimos tendencijos, jog nedarbas šalyje laikosi ties 11,4 proc., ir pridūrė, kad situacija kol kas nėra labai gąsdinanti.

Eglė Radišauskienė
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ji tokia, kad nuo praeitos savaitės (gegužės 18-24 d.- red.) priėmimų į darbą skaičius jau pradėjo viršyti atleidimų skaičius, tad matome, kad ekonomika išties atsigauna, o tas išties duoda daug vilčių, kad suveiks ekonomikos skatinimo priemonės <...>“, – laidoje sakė ji, tačiau aiškino, jog ministerijos duomenimis, šiandien daugiausiai iš darbo rinkos pasitraukia ir yra atleidžiami tie darbuotojai, kurie yra vyresni nei 60 metų.

Pateiktuose duomenyse matyti, kad daugiausia kovo-gegužės mėnesiais darbo neteko vyresni nei 65 m. asmenys, tokių buvo 6,4 proc. Antroje vietoje skirstant pagal amžių darbo neteko 20-25-erių asmenys (4,5 proc.), trečioje buvo – 61-65 m. gyventojai, tokių buvo 4,1 proc.


„2009-2010 m. mes turėjome grėsmingą situaciją su nedarbu, jis buvo pasiekęs 16,5 proc. ir tuo metu buvo nemažas bedarbių skaičius, bet šiuo metu situacija kol kas laikosi stabiliai, ji neauga. Darykime išvadą, kad šiame laikotarpyje per vasarą mes tikrai išsilaikysime“, – prognozavo E. Radišauskienė.

Jos teigimu, daugiausia bedarbių registruojama didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apgyvendinimo sektoriuje, apdirbamojoje prekyboje ir statyboje.

„Tie žmonės, kurie yra atleidžiami, kas ketvirtas vyresnio amžiaus žmogus įsidarbina, o jaunesni įsidarbina dar greičiau, tad rotacija vyksta“, – taip pat sakė ji.

Darbdaviai: rudenį situacija bus dar labiau įtempta

Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentas Gintas Umbrasas laidoje paklaustas, kaip šiandien laikosi darbdaviai, teigė, kad kol kas visi yra nežinioje.

„Darbdaviai šiuo metu gyvena suprasdami, kad yra šokas ir daro atskiras prognozes, kas mūsų laukia po 2-3 mėnesių.

Gintas Umbrasas
Gintas Umbrasas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Greičiausiai, kad vis tiek ekonomikos smukimas bus, nes užsakymų portfelį peržiūri ir perkančios šalys, tokios, kaip Vokietija, į kurią mes daug eksportuodavome ir panašiai, tad kol kas mes visi esame tam tikroje nežinioje, nesuvokiame, kiek susitrauks ekonomika, ar kalbame apie 7 proc., ar 20 proc.

Tikėtina, kad darbo rinkoje padėtis rudeniop bus daug labiau įtempta, nei yra dabar. Dabar Vyriausybės pasiūlytos priemonės šiek tiek stabilizavo ir kiekvienas darbdavys suvokdamas, kad be darbuotojų dirbti negalės, šiuo metu juos saugo <...>, bet visiškai neaišku, ką mes turėsime po 2-3 mėn.“, – komentavo jis.

Kalbėdamas apie vyresnių žmonių nedarbą, darbdavių atstovas teigė ir tai, kad ne visi vyresni asmenys šiuo metu darbo rinkoje turi tikslą išsilaikyti, mat kai kuriems paprasčiausiai labiau apsimoka būti Užimtumo tarnyboje.

„Dalis jų turi tikslą išsaugoti savo sveikatą, todėl dalis jų patys traukiasi iš darbo rinkos.

Iš kitos pusės, dalis vyresnių žmonių gana greitai suskaičiavo, kad ar būti prastovoje, ar patekti į darbo rinkos tarnybų globą, tikriausiai ekonomiškai yra naudingiau išeiti iš darbo ir eiti į Užimtumo tarnybą ir ten gauti 9 mėn. tą buvusį gerą atlyginimą“, – aiškino G. Umbrasas ir pridūrė, kad bendrai sakyti, kad vyresnių žmonių grupė šiandien yra labai nuskriausta, nėra pagrindo.

Tiesa, jis pabrėžė, kad mūsų šalies darbo rinka apskritai nėra pritaikyta vyresniems žmonėms, nes mes neturime pakankamai daug darbo vietų, kur žmonės galėtų dirbti ne pilną darbo dieną, pasirinkti specialų darbo režimą ir pan.

Kalbėdamas apie vyresnius gyventojus ir jų atleidimus G. Umbrasas taip pat kritiką išreiškė ir pačios valdžios komunikacijai, kuri galimai turėjo įtakos situacijai darbo rinkoje.

„Ji yra pridengta lozungu, kad mes rūpinamės vyresniais žmonėmis ir mes visada transliuojame, kad jie turėtų pasitraukti ši visų visuomeninių aktyvumo formų, užsidaryti savo bute, karantinuotis, tai visas šis informacinis laukas veikia ir darbo rinką.

Nori, nenori, jeigu tu per dieną keturis ar penkis kartus per masinės informacines priemones girdi, kad tu turi saugoti tą pagyvenusį žmogų ir jį izoliuoti, tai pradedi panašiai ir elgtis.

Manau, kad tai dar viena priežasčių, kuri darbdavius paskatino pasakyti, kad žmogus gal išeitų iš darbo rinkos <...>, ši propaganda padarė tokią meškos paslaugą“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Pati E. Radišauskienė reaguodama į G. Umbraso žodžius teigė, kad iš esmės žmogaus priskirimas bet kokiai grupei jau yra diskriminacinis.

„Iš tiesų papildomas apsaugos priemones vyresnio amžiaus asmenims taiko daugelis valstybių.

Dėl ko mes sureagavome ir keičiame Užimtumo įstatymą, kad tų žmonių, kurie yra vyresnio amžiaus, neatleidinėtų, siūlome papildomai subsidijuoti esančius vyresnius nei 60 metų kad jų taip lengvai neatsisakytų darbdavys“, – sakė ji.

Bedarbių gretos gali dar labiau pasipildyti

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat teigė, kad tai, kas šiandien vyksta mūsų daro rinkoje, kalbant apie vyresnių darbuotojų atleidimus, nėra įprasta ir net kelia nerimą.

„Įprasta yra tai, kad išauga jaunimo nedarbas, jis visų krizių metu išauga labiau nei kitų grupių asmenų.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau netipiška – vyresnio amžiaus žmonių kylantis nedarbas, kuris kelia nerimą. Vienas iš pagrindinių visos Europos Sąjungos tikslų senstant visuomenei, yra kuo ilgesnis gyventojų darbo rinkoje išlaikymas.

Tie asmenys tikrai galėtų papildyti mūsų darbo rinką, sumažinti bendrą dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą ir ateityje bus labai svarbu, kad sumažintų socialinio draudimo fondo krūvį, nes daug geriau turėti dirbantį asmenį, kad ir dalį etato, nei kad visiškai priklausomą nuo senatvės pensijų ir kitų išmokų“, – laidoje sakė jis ir teigė, kad naujausia statistika Lietuvai yra tarsi šaltas dušas.

„Reikia daryti aktyvius veiksmus, kad tuos žmones grąžintume į darbo rinką“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, kalbant bendrai, Lietuva šiuo metu yra labiau ne ekonominės krizės, tačiau šoko stadijoje ir prognozavo, kad pilnas paveikslas pasimatys tik vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

„Nedarbo lygis Lietuvoje išaugo kiek mažiau nei trimis procentiniais punktais ir tai yra mažas augimas lyginant su tuo, kokio masto šoką ekonomika patyrė. Tačiau nereikia pamiršti, kad didelė dalis darbuotojų šiuo metu yra prastovose, prižiūri vaikus, kurie neina į mokyklą, įmonės išleidžia žmones apmokamų, neapmokamų atostogų ir didžia dalimi tas formalus nedarbo lygis, jis neparodo pilno paveikslo.

Jeigu mes įskaičiuotume visus tuos asmenis, kurie potencialiai būtų praradę darbą, jeigu nebūtų valstybės paramos ir nebūtų galvojama, kad tai yra tik laikinas sukrėtimas, tai bedarbių mes turėtume šiek tiek daugiau nei 400 tūkst. ir nedarbo lygis siektų jau apie 23 proc., o tai yra daugiau nei per 2009-ųjų krizę“, – lygino jis bei sakė, kad jei ekonomika negerės, vasaros pabaigoje, rudens pradžioje nemaža dalis tų darbuotojų, kurie šiuo metu yra prastovose, jie taip pat formaliai gali papildyti bedarbių gretas.

Pasiūlė subsidijas

Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė naują galimybę darbdaviams per ekstremalią situaciją ar karantiną išleisti 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas už tai gaunant subsidiją. Pasiūlymui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje, o vėliau tokią idėją įstatymo pateikimo stadijoje patvirtino ir Seimas.

Dėl karantino daugelio pajamos sumažėjo.
Dėl karantino daugelio pajamos sumažėjo.
© Shutterstock

Subsidijų dydžiai už 60 metų ir vyresnį darbuotoją, išleistą į prastovą per ekstremalią situaciją ar karantiną (galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai): 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto; 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Prastovos metu darbuotojui negalima mokėti mažiau nei minimalioji mėnesio alga, jeigu susitarta dėl visos darbo laiko normos.

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau gali prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc. Visais atvejais maksimali riba – 607 eurų bruto.

Toks siūlymas yra vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto plano vyresnio amžiaus grupės piliečiams, kuriems COVID-19 pandemija galėjo turėti neigiamos įtakos. Kitos priemonės apima emocinės pagalbos linijos senjorams finansavimą, vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninio raštingumo ugdymą, intensyvesnį ir taiklesnį paslaugų teikimą savivaldybėse, nevyriausybinių organizacijų ir savanorių nukreipimą dirbti su vyresnio amžiaus asmenimis.

Kad tvarka įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar dukart, pritarti įstatymą svarstant bei priimant.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.5714

Latvijoje atsidarys pirmoji firminė „Utenos trikotažo“ parduotuvė (2)

SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ pardavė Latvijoje įsteigtą dukterinę įmonę...

Nuo koronaviruso nukentėję turgaus prekiautojai gali pretenduoti į kompensaciją

Per koronaviruso krizę nukentėję turgaviečių prekiautojai nuo ketvirtadienio gali teikti...

IT milžinė „Opera“ ketina įsigyti lietuvišką „Fjord Banką“

Centrinėje buveinėje Osle ( Norvegijoje ) įsikūrusi bendrovė „Opera“ šiandien viešai...

Kroatija ir Bulgarija euro zonos narėmis gali tapti 2023 metais (3)

Kroatija ir Bulgarija turi gerus šansus jau 2023 metais tapti euro zonos narėmis, remdamasi...

Palanga priėmė sprendimą, kuriuo metu būtų galima prekiauti alkoholiu paplūdimio kavinėse (30)

Įvairios Lietuvos savivaldybės palankiai vertina Seimo sprendimą atšaukti draudimą prekiauti...

Top naujienos

Kremliaus kardiologų pasiūlymo atsisakęs Janulaitis – apie parduotą „Fermentą“, milijonus ir nakvynes stotyse

Biotechnologijų ir aukštojo mokslo plėtra – dvi sritys, kuriuos vainikuoja turtingą ir...

Užkalnis. Ne didvyrių žemė, o šlapių viščiukų šalis (139)

Jums nepatiks, ką aš dabar parašysiu. Galimai net įniršite. Tačiau jei pasipiktinsite, tai tik...

Bandantiems prisibelsti į polikliniką trūko kantrybė: tai už ką gi mes mokame? (382)

Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kaip vilniečiams nepavyksta prisiskambinti į didžiausią...

Su valstybinių žiniasklaidos priemonių atstovais susitikęs Lukašenka: mes čia įvesime tvarką (50)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad reikia „įvesti tvarką“ su žodžio...

Pasitikrinkite: skelbiami biologijos egzamino atsakymai (1)

Ketvirtadienį vyko biologijos valstybinis brandos egzaminas, kurį Nacionalinė švietimo agentūros...

Estai jau nusistatė raudonąją liniją, kurią peržengus bus vėl įvedami apribojimai papildyta (76)

Estijos sveikatos apsaugos departamentas apsisprendė, koks skaičius koronavirusinės infekcijos...

Užfiksuoti šokiruojantys policininkės veiksmai: tarnybos metu miltais ir kiaušiniais darkė kolegos mašiną (340)

Varėnoje tarnybos metu policijos pareigūnė buvo užfiksuota besielgiant ne tik įžūliai, bet ir...

Buvo sutrikusi „Swedbank“ mobiliosios programėlės veikla (3)

Ketvirtadienį, antroje dienos pusėje, „Swedbank“ klientai susidūrė su trikdžiais...

Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką skandalingoje Martinavičių smurto dramoje: Kauno verslininkas nuteistas dėl vieno atvejo (20)

Nors verslininko Sigito Martinavičiaus ir jo buvusios žmonos Natalijos skyrybos jau įvyko,...

Jasikevičiaus neprisiviliojusi „Fenerbahče“ iš „Žalgirio“ nugvelbė Ulanovą (3)

Nuo 2010-ųjų metų su pertraukomis Kauno „Žalgirio“ sistemoje rungtyniavęs Edgaras Ulanovas...

|Maža didelių žinių kaina