Tokias įžvalgas laidoje „Delfi Interviu“ dėstė ne vieną krizę jau išgyvenęs nekilnojamojo turto bendrovės Eika savininkas, buvęs Lietuvos pramonininkų konferderacijos prezidentas Robertas Dargis.
Ekonomikos sulėtėjimas nebus mirtinas
Augančių energijos kainų akivaizdoje atsidūręs verslas prašo Vyriausybės sprendimų, kurie padėtų išgyventi sunkų laikotarpį, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, jog kompensacijų verslui neplanuoja ir ragina savarankiškai ieškoti sprendimų.
Tokias kalbas verslo atstovai įvertino labai pesimistiškai. Jie tvirtina, kad dalis verslų tiesiog neišgyvens šios žiemos, pasipils bankrotai, šoks nedarbas. Vartotojų nuotaikos vis dar spaudžiant rekordinei infliacijai ir energijos kainoms taip pat gerų naujienų nežada. Šią savaitę paskelbta, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo toks pat kaip ir paskelbus pirmąjį karantiną 2020 metais – minus 16.
Paklaustas, kai šiuo metu vertina situaciją Lietuvos ekonomikoje, R. Dargis neslėpė, kad ji tikrai yra sudėtinga.
„Šiuo metu yra neigiamos nuotaikos, toks tam tikras sąstingis matosi ir, be abejonės, esame pakeliui į recesiją. Nors kalbant apie verslą, niekada apibendrinimas neduoda tikros informacijos, kokią reikėtų turėti.
Kalbant apie verslus Lietuvoje, turime labai gerai išvystytą pramonę, kitaip tariant, turime ją be galo gerai diversifikuotą ir reikia džiaugtis tuo, kad neturime vieno ar kito išsišokusio sektoriaus, nuo kurio labai priklausytų visa Lietuvos ekonomika. Tai šioje vietoje vertinant verslo galimybes išgyventi ateinančią galbūt recesiją, reikėtų žiūrėti, kuris verslas ir kaip laikosi šiandien.
Skirtingi verslai yra skirtingose pozicijose. Jei kalbėtume apie paslaugų verslą, kur energetiniai kaštai nėra tokie svarbūs, skaitmeniniai vis dalykai, gal jiems lengviau, nes vartojimas labai nesikeičia. Ir priešingai – jei kalbėtume apie stiklo pramonė arba tokį milžiną kaip „Achema“, tai jų ateitis šiandien labai miglota. Klausimas, kaip viskas atrodys po kelių mėnesių, mes nežinome. Tai į visą verslą reikėtų žiūrėti labiau sektoriniu požiūriu ir tada pamatytume, kad jei ir turėsime tam tikrą ekonomikos lėtėjimą, jis nėra mirtinas Lietuvos ekonomikai ir nemanau, kad bus kažkokios drastiškos, begalinės bankrotų bangos“, – gana optimistiškai nusiteikęs buvo R. Dargis.
Jis pabrėžė, kad nors Lietuvai ir teks išgyventi sunkmetį, ekonominė krizė nebus tokia sudėtinga kaip 2008-2009 metais.
„Manau, kad tada ekonominė krizė buvo žymiai gilesnė, o šita, bent tiek, kiek dabar skaičiai rodo, neatrodo, kad bus tokio gylio. Be abejonės, sulėtėjimas bus.
Kas labiausiai šiandien skauda – energetikos kainos, bet tai nėra vien Lietuvos problema, esame globalios situacijos akiratyje. Lietuvoje tos elektros kainos labiausiai jaučiamos, nes neturime generacijos, bet jei šiandien kalbėtume apie energetiką, tai visos Europos ateitis pastatyta ant to, kaip greitai susitvarkysime energijos tiekimą, kokiais kaštais galėsime ją turėti – tiek elektrą, tiek kitas energijos rūšys, nes šioje vietoje Europos konkurencingumas nuo to priklausys labai stipriai.
Pati Europa sprendžia šitą klausimą, ne tik Lietuva. Taip, atskirose valstybėse gali būti skaudžiau, bet ilgalaikėje distancijoje taip ilgai būti negali“, – pabrėžė laidos pašnekovas.
Paklaustas, kada yra ta ilgalaikė distancija – ši žiema ar visi metai, R. Dargis vylėsi, jog didelė dalis problemų bus išspręsta artimiausiais mėnesiais.
„Manau, kad iki kitų metų vasaros tam tikri alternatyvūs tiekimo šaltiniai, tiekimo grandinės susitvarkys. Juk nesėdi Europa ir nelaukia, šiandien tikrai ieškomi kiti tiekėjai. Klausimas, ar nepalūš Europos valia, turėtų būti adresuotas ne man.
Tačiau aš manyčiau, kad Europa šioje vietoje alternatyvos neturi, o visada per alternatyvą galima pamatyti, ką reikėtų mums daryti. Europos šalių išsivaikščiojimas, atskirų valstybių savarankiška politika veda į niekur, nes globalus pasaulis labai poliarizuotas.
Taip, Europoje yra stiprių valstybių, bet net ir jos išgyventi ateinantį 10-20 metų pjūvį tikrai neturi šansų, jos turi veikti kartu, taip, ką yra sukūrusios. Mes turime Europos Sąjungą, ekonominę bendriją, mes turime 500 mln. gebančių konkurencingai veikti žmonių. Ir tik šitas branduolys gali išsaugoti Europos, o sykiu ir Lietuvos ateitį, nes pagalvokime, kas būtų Lietuva be ES“, – aiškino R. Dargis.
Iš Vyriausybės norėtų jautresnio požiūrio
Lietuvos pramonininkų asociacija skaičiuoja, kad nepalankiausiu scenarijumi 30 proc. šalies pramonės įmonių 3 mėnesius nedirbtų, o likusios veiktų tik 50 proc. pajėgumu. Suprantama, jog tai reikštų, kad į valstybės biudžetą būtų nesurinkta daugybė pinigų, tačiau Vyriausybė kol kas neskuba padėti verslui, aiškina, kad jis pats turėjo pasirūpinti rezervais. Kaip reikėtų vertinti tokią Vyriausybės poziciją?
„Vyriausybės atsakas tikrai galėtų būti jautresnis. Mes ir mes ilgą laiką stokojame kalbėjimosi. Manyčiau, kad bet kurią krizę galėtume lengviau išgyventi, kai tiek verslo įmonių vadovai, tiek Vyriausybės vadovai, tiek politikai daugiau kalbėtųsi. Todėl, kad žinojimas, kur mes esame, žinojimas ir diskutavimas dėl priemonių, kurios gali padėti atlaikyti visiems, o mums atlaikyti reikės visiems kartu, nes reikia suprasti, kad pasakius, jog verslas turi pats kapanotis, tai yra toks kalbėjimas apie nieką.
Reikia suprasti, kad šiandien privačiame versle dirba apie 600 tūkst. žmonių. Verslas, žinoma, ir draudžiasi, kaupia rezervus. Man pačiam teko išgyventi kelias krizes, jei nebūtume atsidėję pinigų, tai šiandien daugelio tų įmonių ir nebebūtų. Tam akcininkai ir yra, kad galėtų duobes uždengti. Tačiau yra tokie bendri dalykai, pavyzdžiui, mokestiniai reikalai, be to, tikrai negalėjome apdrausti nuo energetikos kainų šuolio.
Man teko diskutuoti su premjere šia tema, ji tą pačią mintį sakė, kad reikėjo iš anksto pagalvoti apie tai ir padaryti žingsnius. Bet pabandykime pažiūrėti, kaip tai įmanoma.
Pačiam teko nueiti tą kelią, mūsų įmonių grupė investavo į atsinaujinančius šaltinius, tam tikra prasme, apsidraudė. Bet pažiūrėkime, kokie tai yra keliai – tai mažiausiai treji metai vaikščiojimo dėl to, kad mes šiandien esame tiek pridarę barjerų, tiek pristatę taisyklių, įjungę įvairių mechanizmų. Šiandien didele dalimi atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtra nevyksta dėl per didelės biurokratijos.
Kai išgirstu, kad vėjo malūnai, kurie yra pakankamai galingas generacijos šaltinis, tą reikėjo jau seniau daryti, o dabar diskutuojama, kad juos reikia patraukti 30 km į jūrą, kad nesimatytų nuo kranto. Ir dar diskutuojama, kad miestas už tai, kad netoli jo stovės tie vėjo malūnai, kurie gamins elektrą visai Lietuvai, norėtų gauti kompensacijų, tai kur mes važiuojame. Manau, kad čia strateginių dalykų klausimas ir supratimas visuomenės turi būti visiškai kitoks“, – savo požiūrį dėstė R. Dargis.
Jis buvo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas, todėl paklaustas, ką Lietuva jau anksčiau nuveikė atsinaujinančios energetikos klausimais, kodėl apie tai nebuvo itin aktyviai diskutuojama, pašnekovas pabrėžė, kad šalies pozicija tikrai buvo keista.
„Aš pats buvau irgi nesuprastas, daug diskutavome apie tai, tačiau kažkokios kitos jėgos turbūt valdė šitą procesą, kad mes neinvestavome į generacijas, į ryšių su kitomis valstybėmis susistiprinimą. Išorinės jėgos? Aš tuo įsitikinės, nes ir šiandien neturiu atsakymo, kodėl Kruonio hidroelektrinė, kuri yra puikus akumuliatorius, nė viena valstybė tokio neturi, kodėl mes jo neišnaudojome.
Sakyčiau, kad energetikos valdymas buvo paliktas be rimto dėmesio iš valstybės vadovų, ne apie dabartinius kalbu, todėl šiandien turime tokias pasekmes. O to galima išvengti, jei plačiau įtrauktume visuomenę į tas diskusijas ir ypač verslo bendruomenę, nes ji turi pasiūlymų, ką daryti, kad išvengtume to, nuo ko kenčia ir visuomenė, ir verslas“, – akcentavo R. Dargis.
Tačiau jis patikino, kad ekonominės krizės nereikia labai baimintis, dėl jos panikuoti. Patyręs verslininkui pažėrė ir vertingų patarimų.
„Krizę pirmą kartą išgyvenančiam jaunam verslininkui reikia pasakyti, kad mokykitės, domėkitės, kas vyksta, sekite, kokios priežastis jums blogina ekonominį modelį, kurį pasirinkote. Ir nebijokite bankrutuoti.
Nieko tokio, čia normalus ekonomikos ciklas. Bankrutavote, pasimokėte iš savo pamokų, esate žymiai protingesnis, darykite verslą kitą ar tą patį tik jau kitaip. Gyventojams patarčiau peržiūrėti savo išlaidų, jas net užsirašyti, kad būtų aišku, kur išeina pinigai, o tada reikia pabandyti optimizuotis, jei yra kažkokių didelių pirkimų, truputį palaukite“, – patarė R. Dargis.
NT kainų kritimo tikėtis neverta
Jis neslėpė, kad sunkmetis jau palietė ir nekilnojamojo turto sektorių, tačiau tai esą yra normalus procesas. Registrų centro duomenys rodo, kad sandorių skaičius mažėja, kreivė leidžiasi žemyn. Kokios perspektyvos laukia šiame sektoriuje?
„Gerai, kad jau ne pirmas kartas. Mes turėjome tokių atvejų ir 2008 metais, ir 2004-aisiais. Tai nereiškia, kad žmonėms nebereikia būsto, tai yra tiesiog atidėtas sprendimas, nes žmonėms reikia galvoti, kaip gyvensiu šiandien, kaip aptarnausiu paskolas, vaikų būrelius ir taip toliau. Ir jei šiandien manęs klausiama, kas bus toliau, tai tokių pirkinių atidėjimas yra vienas iš normalių būdų. Ir čia nieko tokio nėra, visą laiką taip būdavo.
Bet taip ilgai nebus, nes natūralus būsto poreikis, jei kalbėtume apie Vilniaus miestą, yra apie 3,5-4 tūkst. per metus, tiek reikia pateikti rinkai ir tiek yra nuperkama.
Šiai dienai nuo vasaros pradžios Vilniuje nuperkama apie 100 butų per mėnesį, tai rodo, kad jau prasidėjo pirkimo atidėjimas. Ir dabar jau čia klausimas bus ne tiek, kiek nukris kainos, o viskas priklausys nuo to, kiek stiprus yra vystytojas, kiek jis turi mėsos, kad galėtų atlaikyti krizę ir palaukti, kol ateis geresni laikai, o aš prognozuoju, kad jie ateis po metų ar pusantrų. Tada atidėjimas baigsis ir žmonės pradės aktyviai dalyvauti rinkoje.
Aišku, tie vystytojai, kurie turi daug paskolų, gali būti atvejų, kai reikės įmonei staigiai atsikratyti turto, grąžinti paskolas ir jie nuleis kainą gal 10-15 proc. Mes tikrai neturime prielaidų kalbėti apie tai, kad būstas atpigs ir tam yra paprasta priežastis – medžiagos labai brangsta. Taigi, matysime perturbacijų, bet kažkokių sukėtimų, kad ekonomika sustos, netikiu“, – tikino R. Dargis.
Jis pripažino, kad Lietuvos nekilnojamo turto kainos jau yra didelės, būstas vis sunkiai įperkamas, tačiau tai yra visos Europos problema. Norint ją išspręsti, reikia ne vystytojus kaltinti, o ieškoti kitų sprendimų.
„Šiandien nieko negirdėjote apie naujo socialinio būsto statybą nė viename Lietuvos mieste ir klausimas – kodėl? Prisiminkime Kopenhagos pavyzdį. Prieš eilė metų ten buvo didžiulė problema, kad nebeliko vidurinio sluoksnio dirbančių žmonių, pavyzdžiui, medicinos seselių, policininkų, nes jie negalėjo nusipirkti būsto, o nuomos kainos buvo didžiulė. Todėl kilo elementari problema, kad mieste ėmė trūkti darbuotojų, nes jie pasitraukė iš Kopenhagos, neturėdami kur gyventi. Išeitis buvo rasta, kai miestas pats inicijavo socialinio būsto statybą. Sukūrė tokių žmonių kooperatyvus, dovanojo sklypus su komunikacijomis, tie kooperatyvai samdė statybininkus, kurie pastatė butus tik už savikainą. Sąlyga buvo tik viena, kad jie negalėjo 15-20 metų parduoti tų būstų, kad nebūtų spekuliacijos. Ir tai išsprendė problemą.
Tai noriu garsiai paklausti, kas trukdo Vilniuje tai padaryti, kodėl pas mus nė vieno tokio projekto nėra?“ – ir siūlė, ir klausė R. Dargis.
