„Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė sako, kad tendencijos Lietuvoje iš esmės geros.
„Verslumas Lietuvoje auga, įmonių skaičius, lyginant su 2015 metais, pradėjo augti. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Baltijos šalys laikomos vienu iš versliausių regionų“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Kleponė.
Pasak D. Kleponės, šiemet stebima kur kas mažiau įmonių veiklą ribojančių veiksnių – mažėja dalis įmonių, patiriančių finansinius sunkumus, auga verslo prekių ir paslaugų paklausa, todėl galima teigti tik vienas verslumą ribojantis veiksnys, kuris kasmet vis labiau ryškėja – tai darbuotojų trūkumas. Situacija ne tik nepalanki verslui, bet ir kenkia šalies konkurencingumui.
Šiuo metu kur kas lengviau įkurti įmonę nei pasamdyti darbuotojus, kad toji įmonė veiktų, augtų ir prisidėtų prie šalies ekonominės gerovės.
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas pažymi, kad darbuotojų trūkumas yra vis aktualesnis.
„Verslas jau pažymi, kad darbuotojų trūkumas yra veiksnys, ribojantis jo plėtrą. Mūsų vertinimu, aplinka verslui tinkama, ekonominė situacija gera, prieinami finansavimo šaltiniai, bet užtat yra aštri konkurencija darbo rinkoje“, – sakė V. Ivanovas.
„Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas atkreipia dėmesį, kad didėjančios verslo sąnaudos darbo užmokesčiui augina Lietuvos įmonių sąnaudos ir tirpdo pelną, o tai ilgesnėje perspektyvoje gali lemti kur kas didesnes pasekmes – plėtros investicijų stabdymą.
D. Kleponės nuomone, situaciją su darbuotojų trūkumu pagerintų verslui atsiradusios galimybės pritraukti talentus – susigrąžinti išvykusius svetur tautiečius, sulaikyti tai dar tik ketinančiuosius daryti ar įdarbinant aukštos kvalifikacijos užsieniečius.
Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgą „Versli Lietuva“ atlieka vieną kartą per metus. Joje apžvelgiami praėjusių metų ir einamųjų metų pradžios verslumo rodikliai, kaita, naujo verslo kūrimosi tendencijos, verslo finansavimo šaltinių prieinamumas bei verslo plėtrą ribojantys veiksniai. Nuo šiol tyrimą planuojama daryti du kartus per metus.
