Šalyje personalo nuomos įmonės dar tik kuriasi. Šių metų pavasarį jos susibūrė į Laikinojo įdarbinimo įmonių asociaciją (LĮĮA). Asociacija šiuo metu vienija 12 įmonių, tačiau spėjama, kad visoje šalyje tokio veiklos profilio bendrovių yra apie 30.
Laikinojo įdarbinimo įmonės kol kas veikia 4 didžiausiuose šalies miestuose, tačiau lapkritį panašaus pobūdžio įmonę ketinama įregistruoti ir Panevėžyje. Poreikį terminuotai darbo jėgai labiau jaučia tos įmonės, kurių verslas priklauso nuo sezonų kaitos.
LĮĮA balandžio mėnesį pateikė siūlymus ir komentarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Darbo nuomos įstatymo koncepcijos, kuri buvo apsvarstyta Trišalėje taryboje. Koncepciją svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacija, profsąjungų atstovai. Jeigu Darbo nuomos įstatymo projektą palaimins Vyriausybė, jis bus svarstomas šios Seimo rudens sesijos metu.
Laikinųjų poreikis - 14 procentų
Panevėžio darbo rinkoje jaučiamas nuolatinis laikinų darbuotojų poreikis. Šiemet jis siekia apie 14 procentų. Panevėžio darbo biržos duomenimis, per šių metų 9 mėnesius Panevėžio mieste ir rajone iš įregistruotų 6409 laisvų darbo vietų (LDV) 916 (14 proc.) buvo siūlomos terminuotam darbui. Daugiau nei pusė LDV įregistruota paslaugų sferoje, beveik trečdalis - pramonėje.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė teigė, kad laisvos darbo vietos, skirtos terminuotam darbui, dažniausiai užpildomos visos. Įmonėms sunkiau rasti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų nuolatiniam darbui - pagal neterminuotas darbo sutartis įdarbinta 83 procentai bedarbių.
Panevėžio darbo birža pagal terminuotas darbo sutartis įdarbino 905 bedarbius iš 916 LDV.
Pasak A.Biguzienės, nors pramonės ir žemės ūkio sektoriuose užregistruota apie trečdalį visų laisvų darbo vietų, tačiau čia buvo didžiausias laikinų darbuotojų poreikis - apie pusę visų LDV pagal terminuotas darbo sutartis (pramonėje - 222 vietos, žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje - 162).
Tarp kitų sričių, kur jaučiamas didesnis nei vidutinis laikinų darbuotojų poreikis, - nekilnojamojo turto rinka, prekyba, transporto priemonių ir buitinės technikos remontas, statyba, viešbučių ir restoranų verslas.
Mažiausias „laikinųjų“ poreikis tokiose veiklose kaip valstybės valdymas, draudimas, finansinis tarpininkavimas ir pan. Čia per 9 mėnesius įregistruota po kelis LDV pasiūlymus.
Nors kai kurių šalių užsienio darbo biržos yra įsteigusios laikinojo įdarbinimo įmones, A.Biguzienė teigė negirdėjusi, kad taip ketintų pasielgti ir Lietuvos darbo birža.
Sodininkams nuolat reikia laikinos darbo jėgos
Žemės ūkis ir sodininkystė viena iš tų sričių, kur labiausiai jaučiamas sezoniškumas, kasmet prireikia papildomos darbo jėgos, pavyzdžiui, derliui nuimti.
Kasmet su šiomis problemomis susiduria ir UAB Dembavos medelynas. Vaismedžių plantacijų derliui nuimti rudenį prireikia dvigubai daugiau laikinų darbuotojų.
Kaip sakė bendrovės direktorė Vitalija Kuliešienė, bendrovėje nuolatinai dirba apie 30 darbuotojų. Vasarą įdarbinama dar tiek pat papildomai. Rudenį derliui nuimti prireikia daugiau kaip 100 žmonių.
Obuolių skynėjo dienos uždarbis, priklausantis nuo išdirbio, pasak V.Kuliešienės, siekia 50-100 litų, tačiau sunkiai privilioja norinčiuosius jį pasiimti.
„Problema surasti darbuotoją laikinam darbui, - pripažino V.Kuliešienė. - Mes iš viso turime sudarę 300 vienkartinių darbo sutarčių. Tačiau realiai dirba tik apie 70 žmonių. Kiti darbe nepasirodo, ir jokios atsakomybės“, - dėstė bėdas Dembavos medelyno vadovė.
V.Kuliešienė sakė, kad didelė parama būtų bendrovei, jei Panevėžyje atsirastų įmonė, nuomojanti laikinus darbuotojus ir juos kontroliuojanti. „Tačiau, manau, kad šios laikinojo įdarbinimo firmos turės įvežti į Lietuvą užsieniečius: lietuviai nedirbs, jie labiau linkę gyventi iš bedarbio pašalpos“, - išsakė nuomonę V.Kuliešienė.
Didieji darbdaviai žiūri atsargiai
Didžiausi Panevėžio darbdaviai iš statybų sektoriaus į laikinos darbo jėgos nuomotojus žiūri atsargiai, nors esant reikalui ir pasinaudotų laikinu darbo jėgos šaltiniu.
Panevėžio statybos tresto (PST) Personalo tarnybos viršininkė Birutė Adomėnienė teigė, jog išsinuomotų laikinų dabuotojų, tačiau nuomos bendrovės negali pasiūlyti kvalifikuotų statybininkų. Nekvalifikuotų, žemiausios grandies darbininkų bendrovė randa pati.
Pasak Birutės Adomėnienės, laikinų darbuotojų bendrovei prireikia tik vasarą. „Mes laikinai įdarbiname studentus iki 2 mėnesių laikotarpiui, - sakė ji. - Laikinų darbuotojų dažniausiai prisireikia objekto statybos laikotarpiu. Mes galėtume nuomoti statybininką ir mėnesiui, ir metams.
Vykdant projektą pasitaiko, kad nebeišsiverčiame savo jėgomis, tada yra samdomi subrangovai.
Jei kalbėtume apie laikinai darbininkus nuomojančias įmones, darbdaviui tas žmogus gali kainuoti brangiau. Žmogus realiai gauna mažiau, nei atėjęs pas darbdavį be tarpininkų. Manau, kad tai ir pačiam žmogui nebus naudinga.“
AB „Panevėžio keliai“ Personalo tarnybos vadovė Jūratė Kairienė teigė, kad bendrovė iki šiol nenuomojo laikinų darbuotojų. „Bendrovė neretai išsinuomoja įvairių įrenginių ir mechanizmų, kai jų prireikia valandai ar dienai. Mechanizmai nuomojami kartu su juos aptarnaujančiais specialistais. Bet tai nėra žmonių nuoma“, - sakė personalo vadovė.
Bendrovę, pasak J.Kairienės, sezoniniai darbininkai susiranda patys. Apie laisvas darbo vietas skelbiama. „Panevėžio kelių“ veikloje jaučiasi sezoniškumas - keliai tiesiami nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Tuomet ir reikia daugiau darbuotojų. Žiemą beveik nedirbame, darbuotojus išleidžiame atostogų. Kai kas iš jų visai išeina, nes per žiemą susiranda geriau apmokamą darbą.
J.Kairienė negirdėjusi, kad Panevėžyje veiktų laikinojo įdarbinimo įmonė. „Aš norėčiau samdyti kandidatą į darbo vietą tiesiogiai, - sakė personalo tarnybos vadovė. - Manau, kad naudojantis tokių įdarbinimo įmonių paslaugomis gali nukentėti to darbuotojo interesai: darbdavys už tą paslaugą mokės įmonei, o ši jau mažesnę sumą - laikinam darbuotojui.“
Aukštaičių darbo jėgą nuomos šiauliečiai
Netrukus ir Panevėžyje atsiras darbininkų nuomos punktai. Šiauliuose kol kas vienintelė laikinojo įdarbinimo bendrovė „Padirbėk“ ketina mėnesio laikotarpyje atidaryti filialą Panevėžyje.
Kaip teigė UAB „Padirbėk“ direktorius Domantas Čirvinskas, jo įmonės klientais dažniausiai tampa metalo apdirbimo ir maisto pramonės įmonės, laikinų darbininkų poreikį taip pat jaučia statybos bendrovės, žemės ūkio verslas.
„Mes dažniausiai užmezgame kontaktą su užsienio kapitalo įmonėmis, nes personalo nuoma joms ne naujiena,“ - sakė D.Čirvinskas.
Kita Šiaulių bendrovė „Darbintera“, taip pat turinti filialą Panevėžyje, šiuo metu teikia tik įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas - įdarbina žmones Anglijoje. Tačiau, pasak „Darbinteros“ vadybininkės Rasos Petraitytės, ateityje, sutvarkius teisinę bazę, „Darbintera“ teiks ir personalo nuomos paslaugas. UAB „Darbintera“, anot įmonės atstovės, naują veiklą pradės išnuomodama laikinus darbuotojus iš Baltarusijos.
UAB „Padirbėk“ taip pat ketina į savo paslaugų paketą įtraukti laikinus darbuotojus iš artimojo užsienio - Ukrainos ir Baltarusijos.
„Nuomos pagrindais mes Lietuvoje įdarbinsime tik mažą dalį užsieniečių. Galiu teigti, kad apie 90 procentų bus įdarbinti nuolatinai statybose ir gamyklose. Būtent šiuose sektoriuose jaučiamas didžiausias darbo jėgos trūkumas“, - sakė įmonės vadovas D.Čirvinskas.
Diskusijos dėl socialinių garantijų
Darbo nuomos įstatymo koncepciją aktyviai palaiko LĮĮA, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), teigdamos, kad tai padės lanksčiau spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, lengviau rasti darbo studentams, jauniems žmonėms ir retesnių profesijų specialistams.
Įstatymo projektą kritikuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Pasak jos pirmininko Algirdo Kvedaravičiaus, įstatyme paliekama teisė „išnuomotam“ darbuotojui mokėti mažesnę algą, nei tą patį darbą dirbančiam įmonės darbininkui, gauti mažesnes socialines garantijas. Vienas pagrindinių profesinių sąjungų reikalavimų - laikini darbuotojai turi gauti galimybę naudotis visomis nuolatiniams darbuotojams teikiamomis garantijomis.
LPK prezidentas Bronislovas Lubys šiai nuostatai nepritaria, įžvelgdamas neteisybę, jog kelioms dienoms ar savaitėms į darbą atėję žmonės naudosis tomis pačiomis teisėmis, kurios numatytos pagal kolektyvinę sutartį nuolat dirbantiems žmonėms. Pramonininkai argumentuoja, kad į nuolatinių darbuotojų darbo sąlygas investuojami milijonai ar net dešimtys milijonų litų, čia lygybės neturėtų būti.
Teisės ekspertai, vertindami Darbo nuomos įstatymo koncepciją, baiminasi, kad laikinieji darbininkai gali turėti blogesnes darbo sąlygas, būti siunčiami atlikti pavojingų darbų, į kuriuos agentūrą samdanti įmonė savo žmonių siųsti nenori.
Diskriminacijos nėra
LĮĮA prezidentė Rita Sokolovienė neigia kalbas, kad laikinai „išsinuomoti“ darbuotojai yra diskriminuojami.
„Laikinojo įdarbinimo įmonė suteikia savo klientui visas socialines garantijas, - tvirtino R.Sokolovienė. - Moka darbininkui atlyginimą, apmoka nedarbingumo lapelį, išmoka atostoginius. Mes negalime priversti žmogaus dirbti už mažesnį atlygį, nei kad gauna nuolatinis darbuotojas. Neretai netgi mokame jam daugiau, kad tik jis nueitų ir padirbtų tas dvi savaites pas darbdavį.“
Pasak D.Čirvinsko, UAB „Padirbėk“, kurios darbuotojai daugiausia yra studentai ir žemesnės kvalifikacijos darbininkai, savo labiau patyrusiems darbuotojams moka apie 1000 litų.
„Mes stengiamės iškelti darbdaviui sąlygą, kad mūsų darbuotojas gautų tokį pat atlyginimą kaip ir tos įmonės darbuotojas arba kad šis skirtumas nebūtų didesnis nei 50 litų“, - teigė D.Čirvinskas.
Patirtis užsienyje
Pasak R.Sokolovienės, Lietuvoje laikinieji darbuotojai yra dar naujas reiškinys, nors darbo nuomos santykiai įprasti visoje Vakarų Europoje jau keliasdešimt metų. Paskutinį 20-metį darbo nuoma yra sparčiausiai auganti netipinė darbo forma, kurią Europos Parlamentas įpareigojo teisiškai reglamentuoti ir naujas ES nares.
Statistiniais duomenimis, 2006 m. daugiausia laikinųjų darbuotojų dirbo Didžiojoje Britanijoje - 5 proc. visų dirbančiųjų (1,7 mln.), po 2,5 proc. Liuksemburge ir Olandijoje, 2,1 proc. - Prancūzijoje, 2 proc. - Belgijoje, po 1,4 proc. - Austrijoje ir Airijoje, po 1,2 proc. - Suomijoje ir Danijoje, po 1 proc. - Vokietijoje ir Švedijoje. Lietuvoje „laikiniesiems“ toli iki procento.
Užsienyje „laikinųjų“ ir „nuolatinių“ darbo sąlygos gerokai skiriasi. Didžiojoje Britanijoje laikinojo darbuotojo atlyginimas yra 70 pensų už tą patį darbą, už kurį nuolatiniam darbininkui mokamas svaras sterlingų. Daugelis „laikinųjų“ neturi kasmetinių atostogų, jiems neapmokami nedarbingumo lapeliai. Panaši situacija ir Vokietijoje, kur iš laikinojo įdarbinimo agentūrų atėję darbuotojai jaučiasi antrarūšiai.
Švedijoje ir Suomijoje „laikinųjų“ padėtis žymiai geresnė. Personalo nuomos įmonės yra pasirašiusios tarifines kolektyvines sutartis su laikinųjų darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Pagal šias sutartis „laikiniesiems“ ir „nuolatiniams“ turi būti užtikrinamos tos pačios sąlygos. Suomijos darbo biržos duomenimis, apie 15 proc. laikinųjų darbuotojų vėliau tampa nuolatiniais.
