Tai būtų savanoriškas darbuotojų motyvavimo būdas, o maisto kuponai nebūtų apmokestinami.
Konferencijoje dalyvavęs Tarptautinės darbo organizacijos ekspertas, knygos „Food at work" autorius Christopheris Wanjekas sakė, kad savo darbuotojų sveikata susirūpinusios Vyriausybės turėtų suteikti galimybę darbuotojams maitintis sveikai.
Anot jo, maisto kuponas yra vienas iš būdų to pasiekti, nes, pavyzdžiui, jis negaliotų nesveiko maisto restoranuose.
Jis primena statistiką, kad nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta dvigubai daugiau žmonių nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, antsvorio turi pusė gyventojų, o kadangi Lietuva yra besivystanti šalis, todėl antsvorio problemos turėtų tik ryškėti.
Be to, Lietuvoje antra pagal populiarumą vėžio forma yra skrandžio vėžys, tai taip pat lemia prasta mityba.
Specialisto teigimu, Lietuvoje riebalinės kilmės kalorijų vartojama dvigubai daugiau nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Taip pat pastebima, kad Lietuvoje valgoma per mažai daržovių ir vaisių.
Ch. Wanjekas pateikia Danijos pavyzdį, kuri šią problemą išsprendė sukūrusi programą „Šeši vaisiai per dieną", ją vykdant darbo vietoje darbuotojai gauna nemokamų vaisių ir daržovių.
Specialistas pasitelkdamas atliktus tyrimus rodo, kad Lietuvos visuomenė prastai suvokia sveikos mitybos svarbą, pavyzdžiui, 70 proc. lietuvių mano, kad druską valgyti sveika.
„Kai darbuotojai prastai maitinasi, jiems trūksta jėgų, energijos, mažėja darbo našumas, mažėja konkurencingumas, be abejo, lieka maži atlyginimai, darbuotojai lieka neturtingi", – prasto maitinimosi pasekmes vardijo Tarptautinės darbo organizacijos ekspertas.
Toks maitinimas virs socialiniu apsipirkimu
Tuo tarpu konferencijoje dalyvavęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas DELFI kritikavo Seime pradėtą svarstyti Darbuotojų maitinimo įstatymą.
Jo teigimu, nuostatos, kad pietų kuponais bus galima atsiskaityti maisto prekių parduotuvėse arba tai, kad darbuotojų maitinimo organizatoriaus įstatinis kapitalas neturėtų būti mažesnis nei 150 tūkst. Lt, mažins smulkių įmonių konkurencingumą.
„Įvertinus Lietuvos realybę viskas pavirs socialiniu apsipirkimu, todėl kad įstatyme labai gerai sukonstruota, tam viskas yra ruošiama, kad darbuotojai pasiėmę tuos kuponus eitų į didelius prekybos centrus, pirktų kruopas, alų, muilą ar dar kažką', – sakė jis.
D. Arlauskas pavyzdžiu pateikia Lenkiją.
„Nuvažiuokite ir užeikite į didelį prekybos tinklą, ten stovi grupelė žmonių, kurie parduoda kuponus 20 proc. pigiau, o kiti žmonės perka, o jie gavę pinigus perka degtinę", – tvirtina pašnekovas.
Įstatymo rengėjai paskaičiavo, kad jei darbuotojų maitinimas būtų įgyvendintas, į rinką plūsteltų 215 mln. Lt., kurie, anot D. Arlausko nukeliautų į didžiuosius prekybos centrus.
„Kai kuriuose regionuose „Maxima" ar „Rimi" užima 80 proc. rinkos. Su kuo tas operatorius sudarys sutartį? Aišku, su dideliu, o kur garantija, kad jis pats neįkurs antrinės įmonės?" – svarstė D. Arlauskas.
LVDK generalinis direktorius tvirtina, kad jei iš įstatymo projekto būtų pašalintos minėtos sąlygos, pati darbuotojų maitinimo idėja tada būtų gera.
Švelnins reikalavimus
Pats A. Sysas pripažino, kad įstatymo projekte įdėti pernelyg dideli saugikliai, todėl greičiausiai bus mažinamas reikalavimas dėl darbuotojų maitinimo organizatoriaus įstatinio kapitalo ir teks ieškoti kitų apsaugos mechanizmų.
Parlamentaras sutiktų ir kuriam laikui atsisakyti galimybės maisto kuponus išgryninti prekybos centruose perkant maistą. Tačiau A. Sysas pabrėžia, kad mažuose miesteliuose nėra daug viešojo maitinimo įstaigų ir gali būti sunku papietauti kavinėje ar restorane.
„Mano pagrindinė idėja buvo padėti žmogui, šiuo metu Lietuvoje yra problema su maitinimu. Alkanas žmogus našiai nedirba, jis būna piktesnis, irzlesnis. (...) Visi tai priėmė kaip maitinimą per šiaudelį ar šaukšteliu, tačiau prievartos tikrai nėra", – sakė parlamentaras.
Įstatymo pataisų autorius svarsto, kad įvedus pietų kuponų sistemą galbūt sumažėtų girtavimas darbo vietose, nes už pietų kuponą darbininkai alkoholio negautų, o nebeeinant pirkti maisto į parduotuves nebūtų perkamas ir alkoholis.
Pietų kuponai įteisinti 31 pasaulio šalyje.
