Rugpjūtį patikrinus beveik 100 parduotuvių darbo ir poilsio laiko pažeidimai aptikti penktadalyje.
„Šį ekonominės veiklos sektorių pasirinkome kaip vieną iš rizikingesnių turėdami įvairių duomenų, kad ten yra darbo poilsio laiko problemų. Aš manau, kad tai yra apskritai prekybos sektoriaus problema. Rugsėjį atlikę tikrinimus pamatėme, kad pažeidimų ne tik nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo“, – DELFI sakė laikinasis VDI vadovas Vilius Mačiulaitis
Rugsėjo mėnesio tikrinimų duomenimis, daugiau pažeidimų užfiksuota bendrovių „Norfos mažmena“, „Palink“ bei „Maxima LT“ valdomose parduotuvėse. „Rimi Lietuva“ prekybos centruose pažeidimų skaičius sumažėjo.
„Darbas ne pagal grafiką yra būdingas visiems prekybos centrams. (...) Kartais darbuotojai būna anksčiau atėję į darbą ir tvarko darbo vietas, kartais jie pasilieka ilgiau ir susitvarko darbo vietas. Darbo laikas apmokamas pagal darbo grafiką. Jeigu žmogus negauna pietų pertraukos, į darbą turi ateiti anksčiau, valanda vėliau išeiti, tai galima paskaičiuoti, kiek jis darbe praleidžia laiko, už kurį negauna to, ką turėtų gauti pagal Darbo kodeksą“, – pagrindinius darbo ir poilsio laiko pažeidimus vardijo jis.
Pasak V. Mačiulaičio, ne visada prekybos centruose darbuotojai turi galimybę pasinaudoti visa pietų pertrauka, kuri yra jiems numatyta.
Dėl šių pažeidimų antradienį VDI vyko pasitarimas su prekybos centrų atstovais.
„Susitikime identifikavome keletą problemų. Pirmiausiai įvyksta įvairiausių gyvenimiškų situacijų, kai darbuotojas suserga. Taip pat prekybos centrai atkreipė dėmesį, kad į pokyčius lanksčiai reaguoti neleidžia įstatymai“, – sakė jis.
Menkareikšmiai pažeidimai
„Norfos mažmenos“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis DELFI sakė, kad šiame tinkle užfiksuoti pažeidimai yra menkareikšmiai.
„Pavyzdžiui, kokia nors darbuotoja neturėjo darbo pažymėjimo arba darbo pažymėjimai yra laikomi vedėjos seife. Galas žino, kodėl jie ten juos susidėjo. Ne kasdien pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kažkas patingėjo užpildyti ir neužpildė. Taip pat pietų pertraukos metu mėsos skyriuje dirbo darbuotoja. Arba pietų pertraukos metu prekių vežimėlį stūmė ne darbiniais drabužiais apsirengusi moteris, paskui paaiškėjo, kad pas vedėja buvo užėjusi draugė, kuri padėjo pastumti“, – pažeidimus vardijo jis.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė DELFI taip pat sakė, kad realybėje šie darbo drausmės pažeidimai būna nesusipratimai ar komunikacijos stoka.
„Neretai, tai kas skamba grėsmingai – grubus darbo laiko pažeidimas – realybėje atrodo kaip nesusipratimas ar komunikacijos stoka. O kartais kolegos, lanksčiau pasižiūrėję į konkrečią situaciją, padaro meškos paslaugą. Pavyzdžiui, vieną dieną valanda anksčiau išėjus iš darbo į susirinkimą vaikų darželyje ir susitarus ilgiau padirbti viena valanda kitą dieną, ne pagal grafiką – jau nusižengiama darbo apskaitos reikalavimui. Arba, autobusui atvažiavus pusvalandžiu anksčiau, darbuotojas greičiausiai nusižengs, jei, užuot stovėjęs už durų, užeis į darbo pastatą. Taip pat diskutuojame su VDI atstovais, kaip rasti išeitis ir iš tokių situacijų“, - komentavo ji.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse už darbo laiko apskaitos pažeidimus numatyta bauda nuo 500 iki 3 tūkst. litų. Už šį pažeidimą pakartotinai skiriama bauda gali išaugti iki 10 tūkst. litų.
