„Nors iš esmės darbdavys ir nepririša darbuotojo, ir negali disponuoti tais pinigais, bet mes manome, kad toks modelis būtų naudingesnis darbdaviui dėl visai kitų dalykų. Pirmiausiai, tai yra mažesnės administravimo sąnaudos, mokesčių lengvatos, nes išmokos už darbuotojo draudimą yra atimamos iš apmokestinamojo pelno", – aiškino M. Jusius.
M. Jusius teigimu, darbuotojas sutartį gali sudaryti kiekviename banko skyriuje, o pačiam darbuotojui nuolat įmokų į šią sąskaitą įmokėti nebūtina. Darbdavys taip pat neprivalo į sąskaitą kas mėnesį pervesti konkrečios sumos pinigų, jis renkasi, kada ir kiek tam skirti pinigų.
Be to, pakeitus darbą sudaryta draudimo sutartis ir toliau lieka darbuotojui, o sukauptas lėšas galima sekti internete.
Banko atstovai tikisi, kad šia paslauga pirmiausiai susidomės ne pirmus metus Lietuvoje veikiančios, greičiausiai užsienio kapitalo įmonės.
Pernai iš viso Lietuvoje sumokėta 788 mln. Lt gyvybės draudimo įmokų, iš jų, banko skaičiavimu, vos 25 mln. Lt sumokėjo darbdaviai už savo darbuotojus.
M. Jusiaus teigimu, vertinant kitų šalių ir kaimyninės Lenkijos patirtį, darbdavių dalis iš visų gyvybės draudimo įmokų turėtų sudaryti maždaug trečdalį.