aA
Šių metų trečią ketvirtį Lietuvos dirbantiesiems geros naujienos iš statistikų: atsirado daugiau laisvų darbo vietų ir atlyginimai ėmė augti sparčiau. Lietuvoje darbo užmokestis auga antrą ketvirtį iš eilės, pastebėjo Lietuvos statistikos departamentas.
Darbuotojams pradėjo birti pinigai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje liepą – rugsėjį sudarė 2 406 Lt (697 EUR) ir per ketvirtį augo 2,1 proc., kai per metus – 4,3 proc. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei valstybiniame.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje siekia 1 868 Lt. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 4,6 procento: valstybės sektoriuje – 4,4 proc., privačiajame – 4,9 proc.

2014 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 11,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – per ketvirtį jų padaugėjo 200-ais arba 1,3 proc.

„Manau, kad darbo užmokesčio augimas mažėjant darbo jėgai yra tendencija, tai yra susiję su ekonomikos ciklu, nes pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje, kuri buvo 2010-2012 m., darbo užmokestis praktiškai neaugo, nors ekonomika augo ganėtinai sparčiai“, - komentavo „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, 2010-2012 m. darbo užmokestis neaugo dėl aukšto nedarbo lygio, darbuotojų baimės dėl darbo vietos po praūžusios ekonomikos krizės, kartu darbo užmokesčio nekėlė ir nerimą jaučiantys darbdaviai, nors dalis jų galėjo sau tai leisti.

„Ekonominei situacijai stabilizuojantis, augimui besitęsiant, natūraliai didėja spaudimas darbo užmokesčiui. Dabar matome, kad nedarbo lygis mažėja, sparčiai atsigauna kitų valstybių ekonomika, į kurias lietuviai emigruoja. Vien Jungtinėje Karalystėje per metus sukuriama tiek darbo vietų, kiek Lietuvoje yra bedarbių, kartu ten įsibėgėja darbo užmokesčio augimas. Lietuvoje ekonomikos augimui sulėtėjus ar praktiškai sustojus, darbo užmokestis vis tiek augtų bent kelis procentus per metus, nes reikia kompensuoti stagnaciją 2010 -2012 m.“, - mano Ž. Mauricas.

Statistikai paaiškina, kad darbo užmokesčio augimą lėmė didesnis darbo valandų kiekis, sezoniškumas, dalies kultūros darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas ir kitos priežastys. Metiniam atlyginimų augimui įtakos turėjo ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis.

„Nordea“ prognozuoja, kad kitais metais darbo užmokestis turėtų augti 4,5 proc., o 2016 m. tikimasi 6 proc. augimo. Tačiau, anot Ž. Maurico, tai - nieko keisto, nes Estijoje šiemet darbo užmokestis augo apie 8 proc., sparčiausiai - statybų, pramonės ir informacinių technologijų sektoriuose.

Kam kyla algos ir ko trūksta?

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

Šiemet sparčiausiai atlyginimai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse (6,6 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įstaigose (5,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bendrovėse (3 proc.).

Per metus vidutinis atlyginimas augo visų veiklos rūšių įmonėse: nuo 0,2 proc. – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo iki 9,6 proc. – informacijos ir ryšių bendrovėse.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2014 m. trečiąjį ketvirtį buvo pramonėje (2,6 tūkst.), transporte ir saugojime (1,4 tūkst.) ir prekyboje (1,3 tūkst.).

2014 m. trečiąjį ketvirtį aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių įmonėse. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse bei švietime.

„Problemų kils tiems darbdaviams, kurie rinkoje išliko dėl to, kad darbuotojams mokėjo mažas algas. Kai kuriose mažesnėse pramonės įmonėse Lietuvoje darbuotojams mokama mažiau nei Kinijoje, tad neturime kuo didžiuotis. Rytų Kinijoje retas žmogus eis dirbti į pramonę už mažiau nei 500 JAV dol.“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, be to, Lietuvos darbdaviai jau keletą metų dėl darbo jėgos konkuruoja ir su kaimyninėmis šalimis, ypač – su anglakalbėmis Airija ir Jungtine Karalyste.

„Manau, tai Lietuvai – ne mažas pavojus, nes arba lietuviai liks dirbti čia, bet tam reikia didesnio darbo užmokesčio ir technologijų, arba Lietuva bus pigią darbo jėgą eksportuojančia šalimi, kuri susidurs su protų nutekėjimu ir kitomis pasekmėmis“, - komentavo jis.

Lietuvoje šiemet trečią ketvirtį, statistikų duomenimis, nedarbas siekė 9,1 proc., kai antrą ketv. - 11,2 proc.

Estijos statistikos departamento duomenimis, šiemet trečią ketvirtį šalyje nedarbas siekė 7,5 proc., kai Latvijoje – 10,6 proc.

Vidutinis mėnesio atlyginimas Estijoje, neatskaičius mokesčių, šiemet antrą ketvirtį sudarė 1 023 EUR (3 532 Lt), o Latvijoje - 762 EUR (2 631 Lt).

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Armonaitė: ES kovos su prievarta priemonė turi būti priimta greičiau nei per pusmetį (12)

Tęsiantis Lietuvos ir Kinijos ginčams, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė...

Ekonomistas – apie Taivano investicijas Lietuvoje: kol kas tai daugiau žodžiai negu veiksmai (28)

Prezidentūroje trečiadienį surengtas pasitarimas dėl Lietuvos ekonominio atsparumo didinimo....

Finansų viceministrė: norima įpareigoti mokėjimų tarpininkus teikti duomenis VMI

Valstybei siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą norima...

Vilniaus viešojo transporto profsąjunga sako neradusi sutarimo su vadovybe (1)

Derybose su Vilniaus viešojo transporto vadovybe trečiadienį nepavyko pasiekti esminio sutarimo...

Seimas balsuos dėl prastovų išmokų plano

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai...

Top naujienos

Politologas apie Rusijos reikalavimus: tai būtų diplomatinis, strateginis, psichologinis pralaimėjimas (187)

Vertindamas padėtį prie Ukrainos ir Rusijos sienų bei Vakarų pokalbius su Kremliumi, Vilniaus...

D+Vaidas Mikaitis

Išgirdus, ką vietiniai kalba apie Baltarusijoje esančias pilis, lietuviui užvirė kraujas: jie savinasi ne tik Vytautą Didįjį, bet ir Vilnių (10)

Taip ir jaučiu kaip žmonės ima pamiršti ką tik buvusią migrantų krizę. O juk tiek tada radosi...

Įsisiautėjęs vėjas vėl gąsdins smarkiais gūsiais: daug kur pustys, vietomis kils pūga (3)

Ketvirtadienį kartu su giliu ciklono slėniu per šalį keliaus šaltasis atmosferos frontas. Vyraus...

Du žinomiausi pandemijos asmenys Vokietijoje susikirto dėl omikron: Drosteno nuotaikos keičiasi kardinaliai (59)

Drauge su koronavirusu išgarsėjęs virusologas Christianas Drostenas optimizmu iki šiol...

Užkalnis. Prezidente, pasikabinkite vonioje Pakso portretą (384)

Kad Kremlius jau kurį laiką rezga didelius ir baisius planus, jau seniai niekas neabejoja. Net...

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Konservatorių ir Nausėdos karas dėl svarbaus posto: situacija dar labiau komplikuojasi (17)

Įtampas tarp valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos kurstantis nuolatinio Lietuvos atstovybės...

D+Joana Balčiuvienė

Kiek pornografijos yra per daug? Specialistė paaiškino, kokios normos ribos (3)

Žiūrėti pornografiją – normalu ar ne? Jei normalu – tai kaip dažnai? Ar tai įprasčiau...

Taisyklės, kurių visada laikosi prancūzės: taip niekada nesuklysite mūvėdamos plačias kelnes (1)

Šį savaitgalį nusprendusi apsirengti šiek tiek „prancūziškiau“, pagaliau pasidaviau...

Kritikų nurašytas Motiejūnas įjungė MVP režimą: aš krepšinį moku žaisti prakalbo ir apie žaidimą rinktinėje (10)

Ilgą laiką Donatas Motiejūnas buvo antras daugiausiai uždirbantis Lietuvos krepšininkas –...