Nustatė ribą, bet ją galės koreguoti
Iki šiol į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jų profesija būdavo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, kurį tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius. Į šį sąrašą patekusiems profesijų atstovams paprastesne tvarka būdavo išduodama ir viza bei leidimas gyventi.
Nors anksčiau pagal šį sąrašą norinčių atvykti dirbti darbuotojų skaičius ribojamas nebuvo, nuo 2021-ųjų tvarka keičiasi – nuo ateinančių metų pradžios įvedamos kvotos.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateikta informacija, 2021 metais kvotos leis įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų: 11,6 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje, 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst.– statybose ir 2 tūkst. žemės ūkyje.
Tiesa, akcentuojama, kad kvotoms užsipildžius tai nereikš, kad darbuotojas dirbti į šalį atvykti nebegali, tačiau jo lauks sudėtingesnė įdarbinimo procedūra.
„Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. <...>
Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje atsižvelgiant į realią darbo rinkos situaciją“, – komentavo SADM komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.
Pasak ministerijos, bendrai įvesti kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams paskatino susiklosčiusi situacija, kai dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai nežinojo, kur yra jų kviesti užsieniečiai.
„Tikimasi, įvestos kvotos padės įvertinti realų tokių darbuotojų poreikį“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos iš viso iš trečiųjų šalių buvo įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 darbuotojai statybos bei 489 darbuotojai pramonės sektoriuje.
Darbdaviai: aukštos kvalifikacijos darbuotojams kvotų būti negali
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas „Delfi“ sakė, kad kalbant apie darbuotojams iš trečiųjų šalių įvedamas kvotas reikia kalbėti apie keletą esminių momentų.
Pirmasis, kaip įvardijo, susijęs su tuo, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje ir mums labai svarbu, kaip mūsų šalies konkurencinė aplinka atrodo regiono mastu, lyginant su Lenkija, Latvija, Estija ir Vokietija.
„Mes matome, kad Vokietijoje yra priimti labai liberalūs įstatymai, kurie skatina imigrantų atvykimą. Austrijoje imigrantas gali dalyvauti persikvalifikavimo programose.
Taip pat matome, kad jeigu D. Trumpas bandė sustabdyti imigraciją, tai J. Bidenas aukštos kvalifikacijos imigrantams žada žalią šviesą“, – sakė jis.
Anot D. Arlausko, verslo bendruomenėje nuomonės dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių skiriasi. Vieni, kaip tikino, sako, kad tokių darbuotojų reikia kuo daugiau, kiti, kad nereikia.
„Lietuvoje yra 200 tūkst. bedarbių. Aš laikausi nuomonės, kad mums geriau reikėtų tuos 200 tūkst. žmonių įdarbinti iš Lietuvos, bet turi būti sukurta perkvalifikavimo sistema, nes jie dabar yra išlaikytiniai. Mes jiems mokame nedarbingumą, yra nedarbo spąstai, jie patys neina dirbti.
Kalbant apie kvotas, mums reikia orientuotis į aukštos kokybės, kvalifikuotus specialistus ir sudaryti talentų pritraukimą, todėl tokiems darbuotojams jokių kvotų būti išvis negali. Kiek galima, kaip tik reikia lengvinti jiems sąlygas atvykti, kad jie čia būtų su šeimomis“, – kalbėjo D. Arlauskas.
„Jeigu kalbant apie vežėjų sektorių, jo taip pat nereikia riboti, nes jie nesudaro jokios konkurencijos. Jie dirba užsienyje, o mes esame per maža rinka.
Vienas iš pavyzdžių – iš Jonavos. Įmonė ieškojo 30 darbuotojų vairuotojų ir ji negavo nė vienos paraiškos iš lietuvių. Yra tokių specialybių, profesijų, kurių net nereikia riboti.
Baltarusijos IT sektorius jau keliomis galvomis mus pralenkė, reikia ir mums siurbti tuos kvalifikuotus specialistus. Latvija jau sukūrė sistemą kaip Baltarusijos IT specialistus integruoti į ekonomiką, tad mes čia jau pralošėme“, – teigė D. Arlauskas.
Povilauskas: tai – žingsnis atgal
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, paklaustas, kaip vertina nuo 2021-ųjų atsirandančią kvotų trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių atsiradimą, sakė manantis, kad tai yra paprasčiausias biurokratijos didinimas, nes patvirtinta tvarka nereiškia, kad nebus galima įdarbinti daugiau užsieniečių negu leidžia kvota, o įdarbinimo procedūros tiesiog užtruks ilgiau, nes reikės gauti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti.
„Noras kontroliuoti užsieniečių įdarbinimą iš valdžios interesų prieš šalies gyventojus yra suprantamas, bet labai norisi, kad kvotų paskirstymas būtų tikrai sąžiningas ir nežlugdytų tam tikrų verslų, ypač eksportuotojų.
Tokios kvotos, sakyčiau, yra toks žingsnis atgal arčiau prieš kelerius metus buvusios tvarkos, kai nebuvo tokio trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašo ir kuris atsirado būtent tam, kad būtų mažiau biurokratijos ir verslas galėtų greičiau įdarbinti užsieniečius su ta profesija, kurių trūksta Lietuvoje. Ar tai gerina verslui aplinką Lietuvoje – žinoma, kad ne. Ar nuo to bus geriau darbo neturintiems asmenims? Trumpuoju laikotarpiu irgi ne“, – sakė jis.
T. Povilauskas teigė, kad jam įtartinai atrodo ir maža nustatyta kvota paslaugų sektoriaus darbuotojams iš trečiųjų šalių, kuri siekia 11,6 tūkst., nes transporto sektoriaus įmonėse iš 75 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų daugiau negu pusė yra užsieniečiai, todėl, anot jo, akivaizdu, kad šitam sektoriui, kuris ir taip kraujuoja ir kelia vilkikų registraciją bei darbuotojų įdarbinimą į Lenkiją, tokios kvotos gyvenimo nepalengvina ir tik apsunkina darbuotojų priėmimą.
„Apskritai, dauguma šių trūkstamų profesijų yra tose įmonėse, kurios yra eksportuojančios įmonės (vairuotojai, pramonės gamyklų operatoriai, derintojai, suvirintojai, šaltkalviai, siuvėjos ir pan.), todėl būtų keista stabdyti tokių įmonių plėtrą, arba tiesiog neleisti išgyventi remiantis tuo argumentu, kad įmonės privalo augimą grįsti lietuviais.
Aš suprantu, kad būtų puiku, mūsų šalyje greitai augtų tas verslas, kuris moka palyginti dideles algas, o tas, kuris mažas, pasitrauktų, tačiau tokie pokyčiai vyksta nuosekliai ir tam reikia, kad patys lietuviai keltų savo kvalifikaciją. Statybų sektoriuje kvotų atsiradimas yra labiau pagrįstas, nes tai į vidaus rinką nukreiptas sektorius“, – komentavo ekonomistas.
Kvotos kelia grėsmę ekonomikai ir įmonėms
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Karolina Mickutė kalbėdama apie įvedamas kvotas teigė, kad trečiųjų šalių piliečių, kurių profesijų trūksta, kvotos įteisinimas neatitiko rinkos poreikių ir tendencijų dar tada, kai apie pandemiją ir karantiną nebuvo nė minties, o šiandien labai trūkstant darbo jėgos karantino paveiktoje darbo rinkoje, kvotos taikymas kelia dar didesnę grėsmę ekonomikai ir įmonių, kuriose trūksta darbo jėgos, veiklos tęstinumui.
„Darbo jėga yra reikalinga įmonėms, siekiančioms prisitaikyti prie karantino iššūkių ir toliau vystyti savo veiklą.
Šiuo metu darbo rinkoje trūksta darbuotojų, tačiau vietiniai darbuotojai šių laisvų darbo vietų užimti negali ar paprasčiausiai nenori. Užpildžius nustatytą darbuotojų iš užsienio kvotą, naujų priėmimui taikoma sudėtingesnė ir ilgesnė įdarbinimo procedūra. Kiekvienam užsieniečiui, kurį norima įdarbinti, būtų taikomas darbo rinkos testas, todėl nėra garantijų, kad reikalingą trečiosios valstybės pilietį bus leista įdarbinti“, – svarstė ekspertė.
Jos manymu, laikotarpiu, kai įmonėms reikalinga kuo didesnė judesio laisvė, kvotų taikymas tik didina neapibrėžtumą ir riboja galimybę priimti savalaikius sprendimus.
„Karantino kontekste, kuomet pripažįstama, kad darbuotojų kai kuriose srityse ypač trūksta, toks reguliavimas yra žalingas ekonomikai. Bent laikinas kvotos taikymo suspendavimas padėtų ekonomikai lengviau išsilaikyti karantino laikotarpiu ir atsigauti po jo“, – sakė ji.
Mauricas: kertame šaką, ant kurios sėdime
Apie nuo 2021-ųjų įvedamas kvotas darbuotojams iš trečiųjų šalių kiek anksčiau pasisakė ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Ribodami kvotas darbininkams iš užsienio ne tik nieko nepasieksime, bet apsunkinsime veiklą toms įmonėms, kurios dirba užsienio rinkoms. Pirma, tai paslaugų eksportą vykdantys vežėjai ir pagamintą produkciją eksportuojanti pramonė. Mes kertame šaką, ant kurios patys sėdime, nes stabdome pinigų srautus į Lietuvą“, – naujienų agentūrai Elta sakė Ž. Mauricas.
Pasak eksperto, tokių kvotų atsiradimas sunkiai paaiškinamas racionaliomis priežastimis, nes pagal ES darbo rinkos taisykles tiesiog neveiks.
„Darbo jėgos judėjimas tarp ES valstybių yra neribojamas ir jau dabar Europoje yra įmonių, kurios užsiima darbuotojų nuoma. Tad neturėdama galimybės atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių įmonė greičiausiai tiesiog išsinuomos juos Lenkijoje ar Latvijoje, kur mokestinės ir kitos sąlygos bus palankesnės nei Lietuvoje. Tad užsienio darbuotojų kvotos ne tik neišspręs problemų, bet dar neteksime dalies mokesčių į Lietuvos biudžetą“, – teigė ekonomistas.
