Susidomėjimas išaugo nuo pavasario

Pasak įdarbinimo specialistų, darbuotojai naujos darbo vietos drąsiau ieškoti pradėjo praėjus vadinamam kriziniam laikotarpiui. „Krizės metu žmonės laikėsi gana stabiliai, džiaugėsi, kad turi darbą ir atlyginimą, keisti jo nelabai norėjo. O šiuo metu pagyvėjimas jau jaučiasi“, - sakė įmonės „Personalo valdymo inovacijos“ direktorė Lina Čirvinskaitė.

Moters teigimu, stabilesnė finansinė situacija darbuotojus skatina išmėginti jėgas ten, „kur geriau“. „Žmogus ieško, kur yra geriau, pasiklausinėja pas pažįstamus, bendrą nuomonę formuoja ir žiniasklaida. Jeigu kitur yra geresnės sąlygos, jis ryžtasi pabandyti“, - teigė specialistė.

Lina Čirvinskaitė
L. Čirvinskaitės manymu, atsiradusią tendenciją lengviau keisti darbo vietą buvo galima pastebėti dar pavasarį. „Tendencija jaučiama nuo pavasario. Įmonės pradėjo steigti naujas darbo vietas, ir ypač aštriai pasijuto darbuotojų trūkumas – kalbu tiek apie specialistus, tiek apie nekvalifikuotus darbuotojus“, - sakė ji.

Išaugusį žmonių susidomėjimą darbo pasiūlymais pastebi ir personalo atrankos agentūros „Alliance for recruitment“ plėtros direktorius Andrius Francas. „Jei lyginame su kriziniu laikotarpiu, šioks toks atsigavimas matosi. Iš tikrųjų, žmonės aktyviau žiūrinėja, o iš kitos pusės – jaučiame, kad įmonės labiau kovoja dėl talentų. - sakė jis. - Natūraliai kandidatai gauna daugiau potencialių skambučių ir tuomet pradeda labiau domėtis. Tai vyksta iš abiejų pusių“.

A. Francas sakė, kad tokią darbo rinkos situaciją iš dalies lėmė ir stabilesnė ekonominė situacija. „Ekonominėje perspektyvoje, jaučiamas šioks toks stabilumas. Tai susiję ne tik su finansais, bet ir tuo, jog kol kas kai kuriems verslams sekasi, bent jau šie metai pagal rezultatus neturėtų būti prastesni nei pernai“, - sakė jis.

Vis tik, tokie pokyčiai nereiškia, kad žmonės nebebijo keisti darbo. „Žmonės visą laiką, net ir šiandien, bijo išeiti iš darbo. Tik matydami šiek tiek stabilesnę situaciją rinkoje jie gali prisiimti tą riziką. Faktas, jog bendra ekonominė situacija stabilizavosi. Įvairių sričių žmonės galbūt jaučia, jog sąlygos, rezultatai nebus blogesni kitoje kompanijoje ar kitoje kompanijoje nebus taip, jog juos galėtų atleisti ar įvyktų kas blogo“, - kalbėjo A. Francas.

Panašiai kalbėjo ir Gerda Jonaitienė, įdarbinimo agentūros „Biuro“ laikino įdarbinimo skyriaus vadovė. Jos manymu, būtent baimė, atsiradusi po krizės, ir skatina domėtis kitais darbo pasiūlymais. „Tada sumažėjus atlyginimams ir stabilumas, ir garantijos dingo. Vadinasi, darbuotojas gaudamas geresnį darbo pasiūlymą nebijo migruoti, nes jis nėra saugus toje darbo vietoje – pirmas žingsnis link jo atlygio sumažinimo jau buvo padarytas“, - kalbėdama apie ekonominės krizės metu apkarpytus atlyginimus, sakė ji.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais pakartotinai į teritorines darbo biržas kreipėsi 16,1 proc. (40,2 tūkst.) darbo ieškančių žmonių.

Ieško didesnių atlyginimų

Šiuo metu viena didžiausių paskatų keisti darbą – didesnis atlyginimas. Tai, kaip vieną pagrindinių priežasčių, nurodė ir Lietuvos darbo biržos Komunikacijos specialistė Milda Jankauskienė. „Kodėl žmonės keičia darbus, motyvai įvairūs: vieni linkę keisti darbą tuo atveju, kai netenkina atlyginimas, ieško galimybės daugiau užsidirbti, kiti – dėl prastų darbo sąlygų ir panašiai. Pastebima tendencija, kad neturintys paklausios profesijos dažniau keičia darbą ir dirba ne pagal turimą specialybę. Nepaklausią specialybę darbo rinkoje turintys asmenys su aukštuoju išsilavinimu irgi renkasi kitas veiklas, pavyzdžiui, dirba pardavėjais ar konsultantais, - kalbėjo specialistė. - Kaip minėjau, žmonės drąsiau darbą keičia tada, kai jis neatitinka lūkesčių, kai dirbama ne pagal profesiją ir įgytą išsilavinimą“.

Andrius Francas
Didesnį atlyginimą kaip paskatą išeiti į kitą darbo vietą paminėjo ir A. Francas. „Visą laiką ieškoma didesnio atlyginimo. Kai kam jie buvo sumažinti krizės metu, tad natūralu, jog dalis žmonių nori, kad jie sugrįžtų į ankstesnes ribas. Kai kuriems, sumažinus darbuotojų skaičių, teko didesnis krūvis, kitų galbūt netenkina aplinka, darbdavio požiūris į žmogų ar perspektyvų, karjeros galimybių trūkumas“, - sakė jis.

Kitų darbuotojų netenkina tai, jog, pavyzdžiui, po bandomojo laikotarpio išaugti turėjęs atlygis lieka toks pats. „Iš principo taip būna, kad darbuotojams pažadėtas vienas atlyginimas - tarkim, bandomuoju laikotarpiu dirbs už tam tikrą atlyginimą, o po bandomojo atlyginimas šiek tiek keisis. O kai bandomasis laikotarpis praeina, žmonės skundžiasi, kad darbdaviai nevykdo savo pažadų arba vykdo tik iš dalies“, - sakė L. Červinskaitė.

Specialistės teigimu, po krizės išliko stipriosios įmonės, galinčios pasiūlyti geresnes darbo sąlygas, aukštesnį atlyginimą - būtent jos ir domina ieškančiuosius darbo. „Perkamoji galia, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, yra itin sumažėjusi. Žmogus gauna tokį patį ar kiek didesnį darbo užmokestį, tačiau už tą pačią sumą nuperka mažiau. Dėl to žmogus pereina į kitą, didesnę, efektyviau dirbančią įmonę, galinčią jam mokėti daugiau“, - sakė ji.

Darbą keisti lengviausia pardavimų ir IT specialistams

Išskirti, kokios profesijos darbuotojai darbą keičia dažniausiai ar lengviausiai, specialistai negalėjo. Vis tik, drąsos mažiausiai trūksta aukštas pareigas užimantiems asmenims. „Pastebime, kad drąsiau darbus keičia aukštesnėse pareigose dirbantieji. Dažniausiai tai keletą metų įmonėje pradirbę žmonės, įgiję patirties, „svorio“, nenorintys, kad jų biografijoje būtų dažnas darboviečių keitimas, - sakė L. Čirvinskaitė. - Sunku keisti darbus tiems, kurie neturi tinkamos patirties, nes šiuo metu darbdaviai vis tik yra pakankamai griežti šiuo atžvilgiu. Reikia, jog darbuotojas bent metus ar šiek tiek daugiau būtų dirbęs toje srityje, kad išmanytų, suprastų“.

Šiuo metu itin paklausūs, tad – ir lengviau darbą keisti galintys, yra informacinių technologijų, pardavimų specialistai „Tai yra didžiausią poreikį rinkoje turinčios darbo vietos. Taip pat kova intensyvėja ir dėl gamybinio profilio žmonių - vis tik, jų skaičius tikrai nedidėja ir dėl jų taip pat kovojama bendromis pastangomis“, - sakė A. Francas.

Gerda Jonaitienė
G. Jonaitienė sakė, kad darbuotojų migraciją galima pastebėti tarp visų grandžių darbuotojų. „Vadovai migruoja truputėlį rečiau ir ne taip ryškiai“, - pastebėjo ji.

Darbdaviai turi pasistengti

Norėdami išlaikyti darbuotojus, pastangų turėtų įdėti ir patys darbdaviai. Šios gali atsispindėti ne tik didesniuose atlyginimuose. „Lojalumą įmonei veikia ne tik pastovus, laiku mokamas atlyginimas. Svarbu ir tarpasmeniniai santykiai, ypač tarp vadovų ir darbuotojų. Ne paskutinėje vietoje ir įmonės įvaizdis ir veiklos perspektyvos – jeigu įmonė stabiliai auganti, žmogus nenorės išeiti, žinodamas, kad įmonė, gaudama didesnes pajamas, suteiks jam, pavyzdžiui, karjeros galimybes ir kartu didesnį atlyginimą“, - sakė L. Čirvinskaitė.

A. Franco teigimu, reikėtų pasidomėti, ar darbuotojas yra patenkintas bendrove, ar jį tenkina atlyginimas, ar jis jaučiasi įsitraukęs į įmonės veiklą. „Pavyzdžiui, kai kurios kompanijos dar neturi metinių aptarimų su darbuotojais, - galimas paskatos priemones vardijo A. Francas. - Kartais su šiuo metiniu pokalbiu galima daug dalykų išsiaiškinti, kodėl darbuotojas nepatenkintas. Manau, jog artėjant metų pabaigai šį klausimą dauguma darbdavių ir darbuotojų gali prisiminti“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (269)