Vilniaus regione darbo užmokestis buvo 1 035,5 euro ir, palyginti su antru ketvirčiu, beveik nepakito (ankstesnį ketvirtį buvo 1 035 eurai), Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 861,5 euro ir padidėjo 1,7 proc.
Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų trečią ketvirtį buvo 174 eurai (sumažėjo 14,3 euro).
Trečią šių metų ketvirtį didžiausią - 1 035,5 euro - bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 754 eurus - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą šių metų trečią ketvirtį lėmė sezoniškumas, didesnės darbų apimtys, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.
Per metus (šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sostinės regione augo sparčiau nei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione (atitinkamai 10,1 ir 9,6 proc.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 10,4 proc. - Kauno apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7 iki 10,1 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, palyginti su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, augo visose apskrityse - nuo 6,4 iki 9,5 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, nuo gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. trečią ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo daugumoje (54) savivaldybių - nuo 0,4 proc. iki 6,7 proc., tik Utenos rajono savivaldybėje jis beveik nepakito. Bruto darbo užmokestis sumažėjo Vilniaus miesto ir Visagino (po 0,1 proc.), Klaipėdos rajono (0,3 proc.), Jonavos rajono (1,5 proc.) ir Neringos (1,7 proc.) savivaldybėse.
Šių metų trečią ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 1 067,9 euro - gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 132,2 euro viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (646,9 euro) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,7 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 421 eurą).
Per metus (šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,3 proc. Ignalinos rajono iki 14,7 proc. Neringos, išskyrus Pagėgių savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 0,9 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje šių metų trečią ketvirtį, palyginti su antru ketvirčiu, sostinės regione padidėjo 0,2 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione beveik nepakito, Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo 6 apskrityse nuo 0,1 iki 0,4 proc., likusiose apskrityse - sumažėjo nuo 0,2 iki 0,6 proc.
Šių metų trečią ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 32 savivaldybėse - nuo 0,1 iki 15,8 proc., kitose - sumažėjo nuo 0,1 iki 1,9 proc. Raseinių savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.
Per metus (šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius sostinės regione išaugo 1,7 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione - 0,3 proc. Vidutinis darbuotojų skaičius per metus išaugo keturiose apskrityse (Telšių, Vilniaus, Šiaulių ir Kauno) - nuo 0,3 iki 2,6 proc., kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,6 iki 4,9 proc.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 24 savivaldybėse, labiausiai - 9,2 proc. - Jurbarko rajono savivaldybėje, likusiose sumažėjo, išskyrus Panevėžio rajono savivaldybę, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius nekito.
