Esant geram orui ar artėjant ilgiesiems savaitgaliams kaip pirtyje jaučiasi ir Palangos darbo biržos specialistai: darbo jėgos reikia, bet papildomai jos paimti nėra iš kur, pasakoja Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus vadovė Rita Kivytaitė.

„Palangoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdavys nori darbuotojo iškart, nes į darbą neateina jo žmogus ir tuoj pat reikia statyti naują. Kai artėja šventės ir į Palangą atvažiuoja daugiau žmonių, darbdaviai skundžiasi, jog neturi darbuotojų“, - sako ji.

Suaktyvėjusį įdarbinimą rodo ir statistika: jei žiemos mėnesiais per darbo biržą yra įdarbinama 40-50 žmonių, tai vien birželį įdarbinti net 169 asmenys.

“Apie trečdalis darbdavių siūlo minimalų atlyginimą, dauguma – iki 1,5 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių. Turintiems aukštesnę kvalifikaciją siūlomos didesnės algos, bet jos nėra stebuklingai didelės. Klaipėdoje atlyginimai didesni, ten važiuoja ir dalis Palangos specialistų”, - pasakoja R. Kivytaitė.

Norinčių įsidarbinti ir gauti šiek tiek didesnę nei minimalią algą laukia dideli konkursai: į pardavėjos – konsultantės vietą specializuotoje prekyvietėje kandidatuoja ir po 20 žmonių.

Turtuoliai ir vietiniai - kaip diena ir naktis

Darbo biržos vadovė pasakoja, kad tik iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, jog Palangoje gyvena pasiturintys žmonės, tačiau ji skaičiuoja, kad bene ketvirtadalis visų įstaigos klientų į darbo paieškas deda itin mažai pastangų ir be valstybės pagalbos neturėtų iš ko gyventi.

„Daugiausiai gyventojų į Palangą plūstelėjo tuomet, kai prasidėjo didžiosios poilsio namų statybos ir buvo pastatytas „Linas“, dabartinė reabilitacijos ligoninė, „Vanagupė“, sparčiai plėtėsi ir gyvenamieji rajonai. Vėliau prasidėjo įmonių bankrotai ir dalis žmonių pasijuto nereikalingais, palaipsniui ėmė susitaikyti, kad nereikalingais ir liks. Dabar ketvirtadaliui ieškančių darbo yra sunku įsidarbinti, dalis jų negali, kiti - nenori“, - mano R. Kivytaitė.

Rita Kivytaitė
Ji skaičiuoja, kad apie 10-15 proc. bedarbių be valstybės pagalbos ir organizuojamų viešųjų darbų įsidarbinti nepavyktų, nes privačiame sektoriuje jie – nelaukiami. Dirbančiam viešuosius darbus žmogui mokama minimali alga, kurios 60 proc. skiria Darbo birža, 40 proc. – miesto savivaldybė.

Gyventi Palangoje iš minimalios algos – sudėtinga, nes kurorte nėra galimybių pigiau apsipirkti. R. Kivytaitė vardija, jog ir turgus čia brangesnis nei Kretingoje ar Klaipėdoje, kainos dar pakyla savaitgaliais, kai prie jūros plūsteli poilsiautojų.

„Palangiškiai vasarą sunkiai dirba, kad žiemą galėtų čia gyventi. Tik naujieji gyventojai, kurie gali sau nusipirkti arba pasistatyti būstą, yra turtingi“, - mano ji.

Pasak pašnekovės, yra dvi Palangos: viena - svečiams, kita – vietos gyventojams. Gyventojai retai kada eina į viešojo maitinimo vietas ar triukšmingąją J. Basanavičiaus gatvę, vengia paplūdimio prie jūros tilto, taikosi apsipirkti anksčiau, kad išvengtų poilsiautojų sudaromų eilių.

„Palangoje gyventi tikrai galima. Kartais užsieniečiai stebisi, kiek mažai žmonės čia uždirba, bet paskui priduria, jog miestiečiai visgi gerai atrodo“, - užsienio svečių atsiliepimus prisimena padalinio vadovė.

Nuolatiniai laikini darbuotojai

Tai, kad Palangoje – kitoks gyvenimo ritmas atsispindi ir darbo rinkoje. 40 proc. naujai įdarbinamų žmonių pasirašo terminuotas sutartis ir rudenį vėl tampa bedarbiais. Liūdniausia tai, jog toks ciklas kartojasi kasmet.

„Žiemą nėra darbo ir darbdavys negali mokėti net už 0,25 etato – kavinės užsidaro, nėra pajamų. Palangoje yra nuolat laikinų darbuotojų. Gyventojai verčiasi kaip išmano, vieni ima verslo liudijimus, kiti ryžtasi išvykti į užsienį“, - sako R. Kivytaitė.

Įdomu tai, kad į užsienį kurorto gyventojai taip pat vyksta sezoniniams darbams, ypač jei Lietuvoje palieka šeimą.

„Dažniausiai išvyksta žmonės iki 45 metų, pagrindinės kryptys - Norvegija, Jungtinė Karalystė. Į užsienį taip pat važiuojama sezoniniams darbams, grįžus į Lietuvą ir neradus darbo, svetur važiuojama vėl. Pagrindinė motyvacija – algos, žmonės nori gerai gyventi. Vidutinio amžiaus gyventojai yra labiau linkę migruoti, o jaunimas - išvykti ir svetur įleisti šaknis“, - pastebi ji.

Kelis dešimtmečius Palangoje gyvenanti R. Kivytaitė sako, jog palangiškiai prie sezoniškos darbo rinkos išmoko prisitaikyti, tačiau galiausiai dėl to nukenčia ir darbuotojai, ir darbdaviai.

„Vasarą darbo netrūksta: darbdaviai nori darbo jėgos, žiemą – kitos problemos, ateina žmonių, o darbo vietų nėra“, - apibendrina ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)