Pasiekėme rekordą
Statistikos departamento duomenimis, 2009–2010 metais nedarbo lygis sparčiai augo. Didžiausias nedarbas buvo fiksuotas 2010 metų balandžio pabaigoje – 15,1 proc. Toks jis nebuvo netgi prieš kelerius metus (2004-aisiais), kai nedirbančiųjų skaičius taip pat buvo vienas didžiausių.
Antroje praėjusių metų pusėje išryškėjo teigiamos darbo rinkos tendencijos: rugpjūtį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos buvo fiksuotas registruoto nedarbo mažėjimas, trukęs iki gruodžio mėnesio.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų sausį–gegužę buvo įregistruota 98,4 tūkst. bedarbių. Palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, bedarbiais tapo 38 proc. asmenų mažiau. Nedarbo rodikliai gegužę mažėjo visose be išimties šalies savivaldybėse. Didžiausias registruoto nedarbo mažėjimas, kaip paprastai prasidedant vasaros sezonui, buvo fiksuotas šalies kurortuose: Palangoje (3,3 proc.) ir Druskininkuose (3 proc.).
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų birželio 1 d. buvo registruoti kaip bedarbiai Ignalinos (18,7 proc.), Zarasų (16,9 proc.) ir Anykščių (16,5 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje (12,4 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (8,6 proc.).
Moterims sunkiausia rasti darbą Mažeikiuose – būtent čia daugiausia darbingo amžiaus moterų (17,2 proc.) įregistruotos kaip bedarbės. Didžiausias vyrų nedarbas – Ignalinos rajone (20,3 proc.). Daugiausia jaunų bedarbių – Vilniaus rajone (9,5 proc.).
Tiesa, bendros tendencijos džiugina: šiemet nedarbas ir toliau mažėja. Gegužę teritorinių darbo biržų specialistai padėjo įsidarbinti daugiau kaip 25,3 tūkst. žmonių, 18,3 tūkst. iš jų – pagal neterminuotas darbo sutartis. Be to, gegužė – trečias iš eilės mėnuo, kai įdarbinama daugiau asmenų, negu įregistruojama kaip bedarbiai.
Statybos atgyja
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius, teritorinių darbo biržų specialistams tarpininkaujant, buvo įdarbinta 100,3 tūkst. asmenų. Beveik kas penktas įdarbintasis – jaunesnis kaip 25 metų amžiaus. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui, pradėjo beveik 24 tūkst. bedarbių.
Daugiausia – daugiau nei 15 proc. – bedarbių įsidarbino statybų sektoriuje, 14,5 proc. – pramonės įmonėse, 13,4 proc. – didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.
Remiantis Lietuvos darbo biržos pateikta statistika, itin džiugios naujienos vyrams – išaugo darbuotojų paklausa statybų, medienos apdirbimo, baldų ir metalo gaminių gamybos srityse. Tai lėmė, kad vyrai sudaro 61,2 proc. įdarbintųjų, moterys – 38,8 proc.
Trūksta kompetencijos
Skaitytojų dėmesį norėtume atkreipti į dar vieną svarbų faktą – didžiajai daliai bedarbių sunku konkuruoti darbo rinkoje. Kodėl? Net 40,5 proc. per mėnesį įregistruotų bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Kas šeštas nėra dirbęs ir neturi darbo praktikos.
Kaip vieną iš pavyzdžių Darbo biržos vadovas pateikė verslo vadybininko profesiją. „Tų žmonių labai reikia, bet ne tiek, kiek šiuo metu yra, – teigia pašnekovas. – Kita vertus, viskas priklauso nuo individualaus žmogaus patirties, darbo įgūdžių: išsilavinimas – dar ne viskas. Tai svarbu suvokti ypač jauniems žmonėms. Nebijokite eiti žemesnių pareigų. Pamažu semsitės patirties ir kopsite karjeros laiptais. Visi keliai – atviri.“
Paklaustas, kokių specialistų stygius šiuo metu juntamas labiausiai, Darbo biržos vadovas patikino, kad vieną specialybę išskirti sunku – yra tam tikros bendros tendencijos. „Galėčiau paminėti nebent tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą, – sako pašnekovas. – Darbdaviai jų ieško itin uoliai. Esame net prašomi įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių.“
M. P. Balašaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad atgyjanti ekonomika lemia tam tikrų specialistų darbo brangimą. „Tiems specialistams, kurių rinkoje trūksta, siūlomos vis geresnės darbo sąlygos, didesnis atlyginimas. Tai vyksta pamažu, tačiau teigiamų pokyčių galime įžvelgti, – akcentuoja Darbo biržos vadovas. – Kartu didėja poreikiai tų, kurie ieško darbo.“
Reikalingi specialistai
Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai gegužę įregistravo 22,4 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 27,6 proc. daugiau negu tą patį praėjusių metų laikotarpį. Kas trečia įregistruota darbo vieta – terminuotam įdarbinimui.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, dažytojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, padavėjams ir bufetininkams, pardavimo vadybininkams, statybininkams, siuvėjams, betonuotojams.
Remdamiesi Lietuvos darbo biržos pirmojo 2011 metų ketvirčio tendencijų apžvalga, norėtume išskirti tam tikras paklausias specialybes.
Taigi pirmąjį šių metų ketvirtį kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams buvo įregistruota 9,4 tūkst. darbo vietų. Daugiausia ieškota siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų, dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų, statybininkų, dailidžių ir stalių, suvirintojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų, statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas.
Specialistams, jaunesniems specialistams ir technikams buvo siūloma 8,7 tūkst. darbo vietų. Daugiausia buvo ieškoma pardavimo vadybininkų, administracijos sekretorių, techninės įrangos pardavimo atstovų ir giminiškų profesijų specialistų, buhalterių, statistikos ir finansų tarnautojų.
Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams siūlyta 4,9 tūkst. darbo vietų. Ypač stigo parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų, virėjų, padavėjų ir bufetininkų, apsaugos darbuotojų.
4,7 tūkst. darbo vietų buvo įregistruota įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams. Daugiausia darbo vietų siūlyta sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių automobilių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriams.