aA
Lietuvos darbo migracijos sistemą apraizgęs įrankių, darbuotojų sąrašų ir juos prižiūrinčių institucijų voratinklis, į kurį papuola darbuotojai, darbdaviai ir valstybės tarnautojai, sako darbo rinkos ekspertai ir verslo atstovai. Pirmiausia jie beda pirštu į Trūkstamų profesijų sąrašą ir kvotų sistemą. Vežėjams šiemet išnaudojus visas kvotas, dalis iš trečiųjų šalių atsivežtų darbuotojų taip ir neįsidarbino Lietuvoje, o beveik trečdalis iš šiemet įsidarbinusiųjų šiame sektoriuje jau nebedirba.
Darbo migracijos sistemos voratinklis: kvotos išnaudotos, o dalis atsivežtų darbuotojų „nubyrėję“ į kitas šalis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sąrašų ir institucijų voratinklis

Minėtas voratinklis atsispindi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytoje schemoje. Joje matyti, kiek skirtingų Lietuvos institucijų sudaro ir administruoja įvairius su darbuotojais susijusius sąrašus. Pagal kai kuriuos iš jų galima atsivežti darbuotojų iš užsienio. Iš viso yra net penki sąrašai:

  • Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis;
  • Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašas;
  • Sezoninių darbų sąrašas;
  • Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašas;
  • Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašas.

Visus juos sudaro ir prižiūri nemažai skirtingų institucijų: Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Užimtumo tarnyba (UŽT), Migracijos departamentas ir kitos.

Darbo migracijos voratinklis
© LLRI nuotr.

Daugumos trūkstamų profesijų sąrašų paskirtis – nustatyti lengvatinį režimą atvykti ir įgyti teisę būti ir dirbti Lietuvoje tiems darbuotojams iš užsienio, kurių profesijos įtrauktos į tuos sąrašus. Kadangi skirtingos politikos įgyvendinimo sritys reikalauja skirtingų specialistų – sąrašai skiriasi, aiškina EIM. Visgi ministerija pripažįsta, kad pati sistema galėtų būti paprastesnė.

Galima panagrinėti vieną pavyzdį – Trūkstamų profesijų sąrašą, kuris leidžia darbdaviams lengviau įdarbinti iš trečiųjų šalių į Lietuvą dirbti atvykstančius užsieniečius. Bendradarbiaudama su EIM sąrašą sudaro UŽT. Pasiūlymus taip pat teikia darbdavių ir verslo asociacijos bei investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“.

Be kita ko, sąrašui taikomos kvotos (kiek leidžiama įsivežti darbuotojų iš užsienio paprastesne tvarka), kurias įsakymu tvirtina SADM, o administruoja, t. y. praneša apie jos išnaudojimą, Migracijos departamentas.

Pasibaigus kvotoms, darbdaviai gali ir toliau atsivežti darbuotojų iš užsienio, bet jau bendrąja tvarka turi kreiptis į UŽT ir lengvatinis režimas, kai darbuotojams netaikomas „darbo rinkos testas“ ir nereikia gauti leidimo dirbti Lietuvoje, nebegalioja. Taigi prie šio sąrašo ir kvotų sudarymo bei administravimo prisideda net keturios institucijos.

Neseniai egzistavo ir dar vienas – aukštos profesinės kvalifikacijos trūkstamų profesijųsąrašas, tvirtinamas ekonomikos ir inovacijų ministro, tačiau įsigaliojus naujoms įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisoms, jis buvo panaikintas. Anot EIM, sąrašo nebereikia, nes jo iki šiol suteiktos privilegijos išplėtotos visiems aukštos kvalifikacijos specialistams.

Siūlo atsisakyti kai kurių įrankių ir sąrašų

Nepaisant šio palengvinimo, įvairių kitų sąrašų gausa sukuria voratinklį, kuriame įkalinami darbuotojai, darbdaviai ir valstybės tarnautojai. Sistema tampa paini, o sukurti įrankiai nėra efektyvūs, norint atliepti rinkos poreikius, teigia LLRI.

„Lietuvos darbo migracijos sistemoje gausu įrankių, kuriais siekiama imituoti rinkos mechanizmus, apsaugoti vietinę rinką, bet tuo pačiu atsakyti į darbo rinkos poreikius. Vis dėlto dalis jų apsunkina procedūras, neleidžia savalaikiai reaguoti į rinkos signalus.

Supaprastinus sistemą ir išskaidrinus procedūras, atsisakius nereikalingų įrankių, pagerėtų ne tik darbo migracijos sąlygos, bet ir viešojo administravimo kokybė bei valstybės tarnybos reputacija“, – pažymi LLRI.

LLRI jaunesnysis ekspertas Rokas Subačius Delfi sako, kad migracijos sistemoje naudojami įrankiai nepasiekia jiems keliamų tikslų.

„Dalies jų įgyvendinimas, pavyzdžiui, Trūkstamų profesijų sąrašo sudarymas, kuris yra priskirtas Užimtumo tarnybai, net nėra nurodytas prie juos įgyvendinančių institucijų funkcijų. Siekiant efektyvaus valstybės institucijų darbo, svarbu atsisakyti visų neveiksmingų įrankių, taip pat ir tų, kurių valstybės institucijos neturėtų atlikti. Taip būtų ir išskraidintos migracijos procedūros, ir atlaisvintos valstybės tarnautojų rankos nuo beprasmių, besidubliuojančių darbų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Rokas Subačius
Rokas Subačius
© DELFI / Karolina Pansevič

Dėl drastiškai per kelis metus pasikeitusios darbo rinkos situacijos EIM apskritai pritartų svarstymams dėl leidimų dirbti politikos pokyčių, atsisakant leidimų dirbti ir su jais susieto profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašo.

„Pastaraisiais metais darbo užmokesčio kilimo tempai, o kartu – ir didelis užimtumas, bei nuolatinis darbuotojų trūkumas praktiškai visuose ekonomikos sektoriuose, rodo, kad turime labai mažai pagrindo nerimauti, kad vidurinės ar žemos kvalifikacijos darbuotojų atvykimas į šalį „dempinguotų” atlyginimus Lietuvoje ar didintų nedarbą šalyje.

Tai praktiškai rodo ir tai, kaip sėkmingai į darbo rinką pavyksta integruoti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 17,4 tūkst. ukrainiečių“, – komentuoja ministerija.

Be kvotųbrangiau ir ilgiau

Jau paskelbtas naujausias 2023 m. Trūkstamų profesijų sąrašas, kuriame – 175 profesijos. Kaip aiškina SADM, sąrašas buvo sudarytas, siekiant palengvinti ir supaprastini iš užsienio atvykusių darbuotojų-specialistų, kurių profesijų trūksta Lietuvoje, patekimą į darbo rinką. Tačiau, pastebėjus, kad trūkstamų profesijų darbuotojams Lietuvoje išduodama didelį vizų skaičių, o šių darbuotojų Lietuvoje vis tiek trūksta, 2020 m. buvo įvesta kvota.

Kiekvienų metų pradžioje skelbiamos kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių numato, kiek žmonių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse darbdaviai gali įdarbinti palengvinta tvarka. Šių metų paslaugų sektoriaus kvota jau išnaudota, todėl vežėjai kaip ir kasmet ministerijos prašo jų skirti papildomai arba išvis naikinti kvotų sistemą.

LLRI ekspertas R. Subačius paaiškino, kaip šioje painioje ir ydingoje imigracijos sistemoje kasmet iškyla ta pati problema, jog paslaugų sektorius, t. y. vežėjai, skundžiasi per greitai išnaudota kvota ir darbuotojų trūkumu.

„Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Migracijos departamentas pranešė, kad kvota, kuri yra taikoma įdarbinant paslaugų sektoriaus darbuotojus, išnaudota (2022 m. buvo skirta 16 tūkst. siekusi kvota). Tad likusius keturis mėnesius palengvinta tvarka jiems įsidarbinti Lietuvoje nebėra taikoma. Darbdaviai (daugiausia vežėjai – red.) ir toliau gali įdarbinti darbuotojus, tačiau dėl leidimo privalo kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Tai jiems papildomai kainuoja 121 eurą, o visas procesas išsitęsia kelias savaites ar net mėnesius. Tad ir valstybės institucijoms, ir visuomenei tikriausiai kainuoja žymiai brangiau“, – pažymi jis.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© ELTA / Karolina Gudžiūnienė

Dalis atsivežtų darbuotojų „nubyra“ į kitas šalis, trečdalis nebedirba

Kvotos panaudojimas skaičiuojamas, kai darbuotojas iš užsienio gauna leidimą gyventi arba vizą, tačiau ne visais atvejais jis lieka dirbti Lietuvoje, atkreipia dėmesį R. Subačius.

„Darbo sutartis dėl įvairių priežasčių gali būti nutraukiama darbuotojo arba darbdavio iniciatyva. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad gavęs vizą atvykti į Lietuvą žmogus įsidarbina kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Kvotos išnaudojimas yra skaičiuojamas pagal išduotų leidimų, o ne dirbančiųjų skaičių. Tad nenuostabu, kad kvotą išnaudojus, darbdaviams darbo rankų vis tiek trūksta“, – pasakoja pašnekovas.

SADM pažymi, kad pirmiausia trečiųjų šalių piliečiai turi atvykti į ES valstybę narę legaliai, todėl jam yra išduodama viza arba leidimas laikinai gyventi, tačiau tai neįpareigoja toje valstybėje ir pasilikti. Ministerijos teigimu, Lietuvos darbdavių didesni atlyginimai ir socialinės garantijos padėtų spręsti šią problemą.

„Iš trečiųjų šalių atvykęs darbuotojas taip pat turi teisę rinktis, kur jam geriau, kaip ir Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta dirbti į kitas ES valstybes nares. Lietuvos išduota viza ar leidimas gyventi neįpareigoja darbuotojo toje valstybėje. Iš kitos pusės, darbdavių mokami didesni darbo užmokesčiai ir didesnės socialinės garantijos turbūt sulaikytų iš trečiųjų šalių atvykusius darbuotojus Lietuvoje likti ilgiau“, – komentuoja ministerija.

SADM pateikia skaičius: Lietuvoje dirba 79,4 tūkst. tolimųjų krovininių transporto vairuotojų – apie 2,3 tūkst. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu metu. Praktiškai visos paslaugų sektoriaus kvotos panaudotos (99,5 proc.) tolimųjų krovininių transporto vairuotojams įsivežti (16 tūkst.) Iš jų Lietuvoje taip ir neįsidarbino apie 15 proc. – 2325 asmenys. Beveik trečdalis (3928) iš šiemet įsidarbinusių šiame sektoriuje jau nebedirba.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pažymi, kad ši problema turėtų netrukus būti išspręsta.

„Dalis problemų buvo susiję su tuo, kad buvo dalyvaujama per vizų sistemą ir nemažai kas išsiimdavo vizas dėl buvimo Lietuvoje. Mes labai tikimės, kad Migracijos tarnyba paleis leidimų gyventi sistemą nuotoliniu būdu. Leidimas gyventi bus išduodamas jau konkrečiai susietas su darbo vieta, tada ta problema turėtų išsispręsti.

Iki šiol sistema buvo tokia: tu kvotuoji, bet pradžioje kreipiesi į konsulinę įstaigą, grubiai tariant, įvažiavimo vizai. Kai įvažiuoji, tvarkaisi dokumentus įsidarbinimui ir vadinamai darbo vizai. Todėl būdavo tokia situacija, kad dalis atsivežtų darbuotojų „nubyrėdavo“. Bet dabar nustatyta 16 tūkst. kvota (paslaugų sektoriui – red.), remiantis, kiek buvo įdarbinta žmonių ankstesniais metais“, – pasakoja verslo atstovas.

SADM atkreipia dėmesį, kad siekiant objektyviau įvertinti kvotos dydį, kad jis labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, praėjusiais metais buvo peržiūrėta kvotos nustatymo tvarka, t. y. trūkstamų profesijų kvotos dydis užsieniečiams nustatytas, atsižvelgiant į kvotos išnaudojimą ir realiai įdarbintų asmenų skaičių.

„Pasibaigus kvotai, darbą, visų pirma, reikia pasiūlyti Lietuvos gyventojams. Manome, kad visų pirma turime rūpintis Lietuvos gyventojų įdarbinimu. Ir tik tuo atveju, jei Lietuvos gyventojai nesutinka dirbti – galima būtų įsidarbinti užsienietį“, – pabrėžia ministerija.

Kvotų taikymas atgraso kurti naujas darbo vietas

Anot LLRI eksperto, nustatant kvotas nėra įvertinamos ir naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos: „Pavyzdžiui, jei metų eigoje Lietuvoje atsidarys 500 kompiuterininkų įdarbinsianti įmonė, jos poreikiai metų pradžioje paskelbtose kvotose neatsispindės. Taigi, kvotų taikymas netgi atgraso kurti naujas darbo vietas. Taip ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo ir ekonominės plėtros galimybės.“

LLRI eksperto nuomone, toks įrankis migracijos sistemoje kaip kvota yra netikslingas bei žalingas ekonomikai.

„Užimtumo tarnyba yra įpareigota sudaryti trūkstamų profesijų sąrašą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi numatyti kvotas – kartu šiais įrankiais bandoma prognozuoti, kokių profesijų ir kiek darbuotojų trūks šalies darbo rinkoje. Tačiau darbo rinkos, žmonių, įmonių poreikiai nuolat keičiasi, todėl tiksliai numatyti, kokie jie bus net ir artimiausioje ateityje, neįmanoma“, – pabrėžia jis.

Darbo migracijos sistemos voratinklis: kvotos išnaudotos, o dalis atsivežtų darbuotojų „nubyrėję“ į kitas šalis
© SWNS / Scanpix

Romanovskis: sąrašas neatspindi esamų tendencijų

Daugiau lankstumo norėtų ir LVK prezidentas. Anot jo, trūkstamų profesijų sąrašo sudarymas yra biurokratiškas, nes jis peržiūrimas tik kartą per metus: „Kaip tu kas metus gali pritaikyti tai, kas keičiasi. Jis nėra paslankus.“

Pagrindinis verslo lūkestis, kad šio sąrašo peržiūrėjimas nebūtų toks konservatyvus ir labiau atitiktų darbdavių lūkesčius.

„Mūsų manymu, Užimtumo tarnyba turėtų atsisakyti kai kurių funkcijų ir palikti daugiau jų darbdaviams. Jeigu valstybė iš esmės mano, kad tokių profesijų reikia, tai pasitikėkime ir palikime tai verslui. Jei jis sukuria laisvo darbo vietą, jis jau žino, kad ji reikalinga. Dabar tarnyba daro darbo rinkos testą, tai užtrunka laiko“, – pasakoja jis.

Kvotų šiemet nedidins

„Sąraše yra ir žemės ūkio specialistai, kurių visiškai nereikia, išnaudojama vos keletas pozicijų, o vairuotojų poreikis – žymiai didesnis. Sąrašas neatspindi esamų tendencijų. Kvotos gali būti padidintos, jeigu yra išnaudojama 70 proc. visų sektorių kvotų, o ne vieno sektoriaus ar profesijos. Tai jei žemės ūkyje nereikia tiek specialistų, tos ribos nepasieksi. Dabar vežėjai yra išnaudoję kvotą ir niekas jos nedidina. Toks tas visas mechanizmas“, – priduria A. Romanovskis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu vežėjai galėtų įdarbinti apie 5–7 tūkst. vairuotojų. O SADM kvotas padidintų, jei transporto sektorius pradėtų šakos kolektyvinės sutarties derybas.

„Skatinti derybas norime, nes stiprios profesinės sąjungos galėtų padėti ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Turėdamos daug narių, jos siektų, kad sektorius augtų (joms daugiau narių ir daugiau įmokų). Tokiu atveju transporto sektoriaus profesinės sąjungos gintų Lietuvos transporto sektorių ES lygiu nuo nepagrįstų konkurencijos ribojimų (pvz. vilkikų grąžinimo)“, – komentuoja ministerija.

Jos teigimu, šiemet kvotos dydis užsieniečiams nebus keičiamas, tačiau, atsižvelgiant į realiai įdarbintų asmenų skaičių ir išnaudotas kvotas, jau ruošiamasi nustatyti trūkstamų profesijų kvotos dydį užsieniečiams kitiems metams.

Vis dėlto, LVK prezidento teigimu, pati kvotų sistema nėra ydinga ir jos naikinti nesiūlo. Atvirkščiai – ji palengvina biurokratiją.

„Sąrašų sistemos idėja labiau riboti, o ne padėti. Bet vėliau buvo rastas kompromisas – atsirado atskiras elementas – kvotos, kurios palengvina biurokratiją. Jeigu sąraše yra kokia nors profesija, jai priskiriamos tam tikros kvotos, kurios palengvina popierių tvarkymą. Taigi iš esmės kvotavimas yra geras, nesiūlome jo atsisakyti“, – sako A. Romanovskis.

Nemato kvotų taikymo logikos

Tarptautinės įdarbinimo įmonės „Headex“ vadovė Jūratė Nedzinskienė mano kitaip – kvotų ir ribojimų migracijos sistemoje neturėtų būti.

„Nesu įsigilinusi į vežėjų problematiką, bet jei imame bet kurį kitą sektorių, nematau jokios logikos (taikyti kvotas – red.), nes turi visa tai stebėti. Rinka tai turėtų sureguliuoti. Manau, turi būti aiškios žaidimo taisyklės, bet tai yra perteklinis dalykas ir jis tikrai nepadeda“, – sako ji.

Anot pašnekovės, visi Lietuvoje naudojami darbuotojų sąrašai sukuria papildomos biurokratijos: „Reguliacija reikalinga – žmonės atvažiuoja, jais reikia pasirūpinti, apgyvendinti – duoti leidimus ir visa kita, tai turi būti, nes taip yra visame pasaulyje. Bet klausimas – kiek lengvai ir kiek dirbtinai darome ribojimą, vertas diskusijų.“

Jūratė Nedzinskienė
Jūratė Nedzinskienė
© DELFI / Karolina Gudžiūnienė

Kvotų sistemos panaikinimas svarstytinas kartu su visa leidimų dirbti pokyčių sistema, t. y. jų atsisakant, sako EIM.

„Jeigu nėra pokyčių visoje leidimų dirbti bendrojoje sistemoje, darbdaviams tiesiog nustotų galioti lengvatinis režimas (kvotos – red.), kai tiems darbuotojams netaikomas „darbo rinkos testas“ ir nereikia gauti leidimo dirbti Lietuvoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasisako už mažesnę administracinę naštą tiek verslui, tiek institucijoms bei diskusijas dėl leidimų dirbti politikos pokyčių“, – komentuoja ministerija.

Anot jos, siekiamybė yra visose viešojo sektoriaus srityse aptarnauti klientus teikiant kompleksines paslaugas per „vieną langelį“, o perteklinės informacijos rinkimo atsisakyti skaitmenizuojant, sujungiant registrus, duomenų bazes, institucijoms mainantis informacija. Kad klientai prašomą informaciją turėtų pateikti tik vieną kartą vienai institucijai, o kitų institucijų poreikiai būtų patenkinami per mainymąsi duomenimis.

Užsieniečių įdarbinimą kuruoja 4 ministerijos ir jų įstaigos

SADM teigimu, visi trečiųjų šalių piliečiai darbuotojai, kurie atvyksta dirbti, turi atitikti sąlygas, nustatytas Užsieniečių įstatyme. Patį užsieniečių įdarbinimą kuruoja bent 4 ministerijos su skirtingomis pavaldžiomis įstaigomis: URM – atsakinga už vizų išdavimo klausimus, VRM – Migracijos departamentas, SADM – Užimtumo tarnyba, EIMIN – atsakinga už aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Ministerija vardija teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti darbo migracijos sistemą pagal verslo atstovų pasiūlymus:

  • Šiais metais vasarą įsigalioję pakeitimai panaikino profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, kurį tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministras.
  • Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašas (tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras) skirtas pritraukti talentus iš užsienio. Pagal Užimtumo įstatymą, tokiems užsieniečiams mokama atvykimo išmoka, jei atitinka sąlygas, išduodama ES mėlynoji kortelė.
  • Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašas skirtas Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems asmenims (bedarbiams), organizuojant jų profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą, kad įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas / kompetencijas.
  • Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Užimtumo tarnyba. Sąrašas buvo sudarytas siekiant palengvinti ir supaprastini iš užsienio atvykusių darbuotojų-specialistų, kurių profesijų trūksta Lietuvoje, patekimą į darbo rinką. Tačiau, pastebėjus, kad trūkstamų profesijų darbuotojams Lietuvoje išduoda didelį vizų skaičių, o šių darbuotojų Lietuvoje vis trūksta, buvo įvesta kvota.
www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.3077

Savaitei griežtinama muitinės patikra

Šią savaitę (lapkričio 28 d. – gruodžio 3 d.) muitinės pareigūnai skirs ypatingą dėmesį į...

Kyšininkavimu įtariamas VMVT vadovas neteko darbo

Trečiadienį Vyriausybė atleido korupciją įtariamą Mantą Staškevičių iš Valstybinės...

Statistikos departamentas: spalį mažėjo mažmeninės prekybos įmonių apyvarta

Spalį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, lyginant su rugsėju, mažėjo 1 proc. ir sudarė...

„Klaipėdos naftos“ terminalų pajamos šiemet 23,9 proc. didesnės nei pernai

Per tris šių metų ketvirčius „ Klaipėdos naftos“ terminalų pajamos pasiekė 19,2 mln. eurų...

Lukauskas: aukštosios technologijos – bendradarbiavimo su Taivanu ašis

Lapkritį atidarytos Lietuvos prekybos atstovybės Taivane vadovas Paulius Lukauskas sako, kad...

Top naujienos

Po skandalo suskaičiavo, kaip dėl Ukrainos balsuoja Uspaskichas: savo požiūrio net neslepia (12)

Rusijos teroristine valstybe nenorėjo pripažinti du Lietuvos europarlamentarai – Stasys...

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas (13)

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Žiauri avarija Kauno r.: susidūrė vilkikas, mikroautobusas ir evakuatorius, žuvo žmogus, 3 sužaloti eismas ribojamas; patikslinta

Pirmadienį Kauno rajone įvyko kraupi avarija. Teigiama, kad žuvo vienas žmogus, dar 3 sužaloti.

Perspėjimas: tokio ginklų naudojimo nebuvo nuo II pasaulinio, 20 iš 30 NATO valstybių išnaudojo savo resursus (1)

Dėl nuolatinių Rusijos apšaudymų iš Chersono bėga gyventojai. Jie sako negalintys gyventi šiame...

Kyšininkavimu įtariamas VMVT vadovas neteko darbo

Trečiadienį Vyriausybė atleido korupciją įtariamą Mantą Staškevičių iš Valstybinės...

Roma Macijauskaitė

Vaida Kurpienė komentuoja, kaip pasikeis organizmas, jei visą mėnesį kasdien suvalgysite bent šiek tiek imbiero

Kad vaisiai ir daržovės – žmogui sveiki produktai, kartojama be galo, todėl mažai tikėtina,...

Sunkų periodą išgyvenę Vitulskiai pakeitė požiūrį ir prioritetus: gyventi reikia čia ir dabar (1)

Pastaraisiais metais Erika ir Merūnas Vitulskiai neslepia išgyvenę įvairiausių sunkumų....

Oficialu: Leipalingyje atrasti partizano Vitkaus-Kazimieraičio palaikai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras ( LGGRTC ) patvirtino, kad Leipalingyje buvo...

Mokslininkai skelbia naujo tyrimo apie COVID-19 rezultatus: sirgę daugiau nei kartą – privalo suklusti (1)

Neseniai JAV mokslininkai atliko didelio masto tyrimą – aiškinosi, kaip pakartotiniai...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kokius Ukrainos veiksmus Rusija dabar laiko didžiausia grėsme Zelenskis: nauja savaitė gali būti sunki, Rusija vėl rengia smūgius

Rusijos kariuomenė supranta, kad Ukrainos kariai gali kirsti Dnieprą ir pradėti kontrpuolimą...