aA
Lietuvos verslo rinka pamažu veriasi ir užsienio specialistams, šalyje daugėja įmonių, kurios padalinių ar įmonių vadovais skiria užsienyje patirties turinčius asmenis. Tad Lietuvoje galima sutikti ne tik specialistų iš netolimosios Estijos ar Suomijos, bet ir iš Kanados ar Brazilijos.
Jorge'as Danielis Fontaine'as
Jorge'as Danielis Fontaine'as
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvoje darbuojasi specialistai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovei vadovaujantis Chrisas Robbinsas yra kilęs iš Kanados, o tarptautinės farmacijos ir sveikatos priežiūros kompanijos „GlaxoSmithKline Lietuva“ verslo skyriaus direktorius Jorge'as Danielis Fontaine'as – iš Brazilijos.

J. D. Fontaine'as pasakoja, jog prieš atvykdamas į Lietuvą pats ieškojo pokyčių.

„Viskas prasidėjo nuo GSK Europos padalinio personalo skyriaus patarimo peržiūrėti laisvas pozicijas Rytų Europos padaliniuose. Tuo metu buvo laisva pozicija Lietuvos padalinyje, todėl atvykau į jūsų šalį pokalbiui dėl darbo. Patiko susitikimas su vadovų komanda, be to, sudomino verslo iššūkiai. Man, prieš tai dirbusiam Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Lietuva pasiūlė keletą naujų iššūkių, kurie tuo pačiu yra ir potencialas didinti profesinį tobulėjimą. Vienas iš iššūkių, kurį galėčiau paminėti yra tai, jog atvykus į visiškai skirtingos kultūros šalį, turint kitas šaknis, kitą kalbą ir būnant vienu pirmuoju ir šiai dienai vieninteliu užsieniečiu mūsų kompanijoje aš vadovauju didelei vadybininkų komandai. Nors Lietuva ir yra viena mažesnių rinkų Europoje, tačiau čia turime daugiau atskaitomybės. Be to, mane taip pat sudomino galimybė susipažinti su GSK bendrovės Lietuvoje patirtimi, kuomet per 20 metų šioje rinkoje ji tapo viena iš trijų didesnių kompanijų farmacijos sektoriuje“, - prisimena J. D. Fontaine'as.

Lietuvoje kiek ilgiau nei metus dirbantis verslo skyriaus direktorius sako pastebėjęs kultūrinių skirtumų: „Manau, jog ir verslo aplinkoje, ir kultūriškai man labiausiai į akis krito atotrūkis tarp kartų – tarp tų, kurie augo sovietmečiu, ir po jo. Kitas sunkumas – tai kalba. Nepaisant to, kad dabar aš jau daug ką suprantu lietuviškai, tačiau vis dėlto negaliu kalbėti prieš didelę auditoriją. Tačiau tuo pačiu, tai yra ir galimybė vadovauti kitaip – pasitelkiant mano artimiausią komandą, kuria aš labai didžiuojuosi ir esu dėkingas už darbą kartu“, - dėsto J. D. Fontaine'as.

Chrisas Robbinsas
Chrisas Robbinsas
© Bendrovės archyvas

Lietuvoje daugiau nei dvejus metus gyvenantis ir dirbantis Ch. Robbinsas prieš tapdamas įmonės vadovu ėjo bendrovės direktoriaus pavaduotojo klientams pareigas.

„Vilniuje buvau kelis kartus ir prieš atvykdamas čia gyventi ir dirbti. Man labai patiko ir miestas, ir žmonės, apskritai mėgstu Europą. Taip pat „Bitėje“ pažinojau komandą su kuria teks dirbti, valdybą. Jie yra mano draugai ir žmonės, kuriais pasitikiu ir kurie pasitiki manimi, - kaip apsisprendė dirbti Lietuvoje pasakoja Ch. Robbinsas. - Esu kilęs iš Kanados, Edmontono, bet gyvenau įvairiose šalies vietose: Vankuveryje, Kalgaryje, Toronte, Monrealyje. Taip pat šešerius metus dirbau Prahoje, „Vodafone“ bendrovėje. Prieš pradedant dirbti „Bitėje“ buvau grįžęs į Kanadą, kur į rinką įvedėme naują mobiliojo ryšio operatorių „Wind“ drauge su buvusiu „Bitės“ vadovu Kenu Campbellu“.

Telekomunikacijų bendrovės vadovas taip pat bendrauja lietuvių kalba, tačiau sako, kad jam dar jaučia poreikį lavinti bendravimo lietuviškai įgūdžius ir tai vadina tarpkultūriniu skirtumu, su kuriuo tenka susidurti: „Būdamas čia mėgaujuosi kalbėdamas su klientais, klausydamas jų, bendraudamas su kolegomis, bet ne visada galiu juos suprasti ir kalbėti taisyklingai lietuviškai. Tai šiek tiek riboja, todėl jau per pirmąsias savaites Lietuvoje užsirašiau į lietuvių kalbos kursus.“

Maskvą iškeitė į Vilnių

Dar vienas iš Lietuvoje dirbančių užsieniečių verslininkų yra statybų sektoriaus bendrovės „Toode“ direktorius Ervinas Leisas. Jis Lietuvoje gyvena nuo 2003 m. ir bendrauja lietuviškai.

„Žmogus sprendė, o Dievas lėmė, - paklaustas, kodėl nusprendė atvykti į Lietuvą šmaikštauja E. Leisas. - Iš tikrųjų, esu šiek tiek nuotykių ieškotojo tipo, o Estijoje viskas einasi labai ramiai ir sklandžiai. Tad teko rinktis tarp dvejų pasiūlymų: Rusija, Maskva, arba Lietuva. Buvau Maskvoje 2 savaites ir supratau, kad tenai arba reikėtų likti dirbti visiems laikams arba dar galima sugrįžti. Tuo momentu tiesiog nelabai įsivaizdavau viso savo gyvenimo Maskvoje ir pasirinkau Lietuvą.“

Iš Estijos kilęs vadovas sako, jog gyvendamas Lietuvoje dažnai sulaukia klausimų apie tarpkultūrinius skirtumus, su kuriais jam teko susidurti dirbant ir gyvenant Lietuvoje.

„Įdomu tai, kad dauguma Lietuvoje manęs to klausia, a kai gauna sąžiningą atsakymą lieka nepatenkinti. Išties nėra čia sunkumu, o problemos yra įdomios, - šypsosi vadovas. - Nors dauguma ir taip viską žino ir apie tai šneka, tik nelabai kas keičiama arba keičiama per dažnai. Malonu, kad šalis nuolat juda pirmyn ir artėja prie Europos sąjungos šalių visomis prasmėmis.“

Tačiau į detales apie tarpkultūrinius skirtumus nesileidęs E. Leisas sakė esas įsitikinęs, jog tarpkultūriniai skirtumai yra normalus ir turintis egzistuoti reiškinys, nes „jei jų nebūtų, egzistuotų viena didelė tauta“.

Iš Suomijos į Lietuvą su žmonos pritarimu

Lauri Koponenas
Lauri Koponenas
© Bendrovės archyvas

Iš Suomijos į Lietuvos elektroninių prietaisų gamybos „Acme Europe“ pardavimų vadovu atvykęs dirbti Lauris Koponenas pasakoja, jog jo apsisprendimą lėmė ne tik galimybė pažinti naują rinką, bet ir žmonos pozicija – ji norėjusi vykti į Lietuvą.

“Baltijos valstybės, kaip tikslinė rinka, Skandinavijos verslo pasauliui iš tiesų nėra nauja. Šios šalys yra pakankamai gerai ir sparčiai besivystančios, turinčios gerus eksporto rezultatus. Anksčiau esu dirbęs su Baltijos šalimis, tad ši sritis man nebuvo nauja, be to esu dirbęs su Vokietijos, Švedijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės rinkomis. Tad kai sulaukiau pasiūlymo kraustytis čia, jį įvertinau kaip iššūkį ir naują savo gyvenimo etapą, - kodėl nusprendė dirbti Lietuvoje pasakoja L. Koponenas. - Bet, šiuo atveju, mano galutinį apsisprendimą keltis į Lietuvą lėmė šiek tiek kita priežastis. Kaip visada sakau – tai „seniausia priežastis pasaulyje“ ir, aišku, tai yra moteris – mano žmonos palaikymas man reiškia daug. Be to, džiaugiuosi ir tuo, kad Kaune sutikau pakankamai daug iš kitų šalių atvykusių ir vietos verslininkų, su kuriais tapome draugais ir kolegomis. Dabar Lietuvoje jaučiuosi kaip namuose ir esu bendruomenės narys.“

L.Koponenas Lietuvoje gyvena ir dirba beveik metus, tačiau jis anksčiau buvo dirbęs su įvairiais Vilniaus ir Kauno bendrovių projektais, o didžiausiu tarpkultūriniu skirtumu vadina kartais nesutampančią jo ir vietos verslininkų nuomonę.

„Kartais aš situaciją vertinu kitaip nei Lietuvos verslininkai, galbūt tam įtakos turi verslo kultūros skirtumai, - sako L. Koponenas. - Kaip visi jauni ir sparčiai augantys regionai, Baltijos šalys šiuo metu susiduria su iššūkiu sukurti ilgalaikę strategiją ir imtis ją įgyvendinti. Per dažnai Lietuvos bendrovių vadovybė imasi „šios akimirkos“ sprendimų ir taip patenka į reakcijų spąstus. Esu pastebėjęs, kad ne vienoje Lietuvos bendrovėje vadyba pirmiausiai nukreipta į problemų sprendimą, bet ne į galimybių panaudojimą. Be to, daugeliui Lietuvos įmonių stinga stiprios vizijos ir strategijos, o komanda ne visuomet tiki tuo, ką daro, o tai yra kertinis potencialaus augimo akmuo. Dažnai aiški, stipri žinutė iš kompanijos vidaus turi būti atnaujinama. Suomių ir apskritai skandinavų verslo sistemos labai daug dėmesio skiria verslo struktūriškumui, ko Lietuvoje dar stinga.“

Užsieniečius samdo ir dėl patirties, ir dėl ryšių

„Acme Europe“ skelbia, jog sprendimas pasamdyti užsienyje patirties turintį žmogų buvo priimtas tikslingai - norima išplėsti eksporto rinkas.

„Norėjome, jog Lauri Koponen pas mus dirbtų, nes patiko jo strategiškas mąstymas. Iš pradžių jis atėjo dirbti tik kaip konsultantas, o vėliau pamatėme, jog šis patyręs kosmopolitas įmonei gali suteikti dar daugiau naudos, pasidalindamas savo darbine patirtimi didelėse tarptautinėse kompanijose. Jis turi darbo patirties su daug užsienio rinkų, žino tiek jų mentalitetą, tiek verslo ypatumus. Kadangi mūsų tikslas didinti pardavimus į užsienio šalis – pardavimų vadovo pozicija jam puikiai tinka“, - pasakoja bendrovės generalinis direktorius Paulius Paršeliūnas.

Panašios pozicijos laikosi ir „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Čereška: „Dauguma iššūkių, su kuriais šiandien susiduria farmacijos sektorius ir mūsų bendrovė GSK, peržengia šalių ribas, todėl dabar yra tinkamiausias laikas plėtoti dalinimąsi patirtimi tarp šalių, tuo pačiu visiškai panaudojant tarptautinį kompanijos aspektą. Vienas iš būdų yra įdarbinti darbuotojus turinčius tarptautinę patirtį bei skirtingą požiūrį ir taip paskatinti į galimybes orientuotą mąstymą“.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, užsienyje patirties turintis žmogus buvo pasirinktas vadovauti įmonei, „Bitė Lietuva“ vadovas sako, jog: „tikrai ne dėl rinkos išmanymo, nes kiekviena rinka turi savo veidą, savo vartotojus ir vietiniai žmonės geriau tai išmano nei užsienietis. Visgi yra daugiau panašumų nei skirtumų tarp žmonių ir kultūrų visame pasaulyje, todėl patirtis ir įžvalgos gali būti laisvai pritaikytos. O atsakant į klausimą „kodėl“, manau, kad iš tikrųjų tai susiję su patirtimi, perspektyva ir įvairumu. Šiuos dalykus galima įgyti dirbant skirtingose šalyse, išmoksti žiūrėti plačiau ir būti atviru. Tai labai svarbu kiekvienam dirbančiam bendrovėje, bet ypač tiems kurie atsakingi už bendrovės viziją ir kryptį.“

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad tokia įmonių praktika yra sveikintina ir tikėtina, kad ateityje į Lietuvą atvyks vis daugiau savo srities profesionalų iš užsienio.

„Paskutiniame dešimtmetyje visame pasaulyje daugelyje šalių padidėjo kompanijų vadovų iš užsienio. Dėl įvairiausių priežasčių – kompetencijų, kartais sąnaudų prasme, dėl ryšių su užsienio valstybėmis, siekiant pagerinti bendrovių veiklos rodiklius. Natūralu, kad įmonių savininkai praturtėję gali sau leisti pasamdyti vadovus su didele tarptautine patirtimi. Gali būti, kad ir Lietuvoje vis daugiau užsieniečių, ne tik siunčiamų iš tarptautinių kompanijų, bus pasamdyti vadovauti lietuviško kapitalo bendrovėms, o gal net ir valstybės valdomose bendrovėse. Pastebima, kad bendrovių valdybose vis daugiau galima sutikti užsieniečių – valdybų narių, vadinasi ir vadovu pozicijose gali tokia tendencija atsirasti“, - mano R. Skyrienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

2020 metais nesurinkta beveik 1 mlrd. eurų pajamų: atidėta 801,9 mln. eurų mokesčių

šankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais valstybės biudžetas ir savivaldybių...

Seime – siūlymas iki 9 proc. sumažinti PVM būtiniausiems, ekologiškiems maisto produktams (10)

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti...

„Google“ grasina trauktis iš Australijos rinkos (1)

„Google“ penktadienį pagrasino pasitraukti iš Australijos rinkos, jei šalyje būtų priimtas...

Buvusiame baldų kombinate „Dangė“ – biurai ir kavinės

Buvusio baldų kombinato „Dangė“ teritorijoje rekonstruotuose sandėliavimo bei gamybiniuose...

Romanovskis dėl teisėsaugos veiksmų iš Lietuvos siekia prisiteisti 228 tūkst. eurų (26)

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kreipėsi į teismą su ieškiniu...

Top naujienos

Policijai įkliuvo ypatingai įžūlus sukčius: nukentėjo dešimtys žmonių, žala – daugiau kaip 300 tūkst. eurų (206)

Aplinkiniams solidaus ir patikimo verslininko įvaizdį sudaręs 25 metų vilnietis Jonas...

Pernai lietuviai išlaidavo kaip reikiant: du scenarijai, kurie mūsų komfortišką gyvenimą apverstų aukštyn kojomis (69)

Pernai daugiau pinigų skyrę savo pirmam ar antram būstui, nepamiršome pasigerinti ir komforto...

Lietuvoje – 1032 nauji koronaviruso atvejai, 29 mirtys ligoninėse gydoma 1,7 tūkst. COVID-19 pacientų, 172 iš jų – reanimacijoje (7)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės,...

Iš ES lyderių – įspėjimas europiečiams: suvaržymai gali būti griežtinami

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį paragino europiečius vengti nebūtinų kelionių ir...

COVID-19 skiepų pasai kelia aršias diskusijas: ar mes tikrai norime būti dalijami į vakcinuotuosius ir nevakcinuotuosius? (5)

Kiekvienas tapatybės dokumentas turi savo atitinkamų distopijos elementų. Austrų rašytojas...

Šaltinis: Rusijai ruošiamasi perduoti Bideno pasiūlymą (82)

JAV prezidento Joe Bideno administracija siūlo Maskvai penkeriems metams pratęsti naujosios...

Giminaitė išgirdo, ką slaugytoja kalba apie skiepus: kyla tik dvi mintys (405)

Skiepai yra vienas didžiausių mokslo laimėjimų, kurie išgelbėjo ne vieną milijoną žmonių....

„The Roop“ oficialiai pristatė „eurovizinę“ dainą, klipą ir šokį: vieną judesį pasiskolino iš Arvydo Sabonio jūsų nuomonės laukiame apklausoje! (2)

Viena populiariausių Lietuvos grupių tituluojama „The Roop“ po metų pertraukos pristatė...

2020 metais nesurinkta beveik 1 mlrd. eurų pajamų: atidėta 801,9 mln. eurų mokesčių

šankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais valstybės biudžetas ir savivaldybių...

Psichologė atsako: ar asmenybės tipas gali lemti vairuotojo (ne)atsargumą keliuose?

Paradoksalu, tačiau statistika rodo, kad žiemos metu, esant sudėtingesnėms nei vasarą eismo...