„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumo 2015 m. kovą pateiktas naujo darbo kodekso projektas iš karto sukėlė ir vis dar kelia audringas diskusijas, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - juk paprastai darbuotojai, skirtingai nei darbdaviai, turi kur kas mažiau galių, kad apgintų savo teises. Be to, Vakaruose įprastai darbuotojų interesus ginančios profesinės sąjungos Lietuvoje atstovauja tik apie 100 tūkst. darbuotojų interesus, kai iš viso Lietuvoje dirbančiųjų yra apie 1,3 mln.“

„Kadangi daugiau nei pusantro šimto puslapių apimties naujojoje Darbo kodekso redakcijoje naujų punktų ir nuostatų gausu, atrinkome keliolika pačių svarbiausių pakeitimų, paliesiančių darbuotojus, ir pateikėme juos Lietuvos dirbantiesiems, - sakė R.Tatarėlytė, - Tyrime dalyvavo beveik septyni šimtai respondentų.“

Daugiausiai darbuotojų kritikos sulaukė naujojo Darbo kodekso nuostatos, skirtos reglamentuoti atleidimą bei darbo laiką.

Kaip paaiškėjo, didžiausią dirbančiųjų nerimą kelia naujame DK atsiradusi galimybė atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio valia be svarios priežasties. Savo nepritarimą tokiai DK nuostatai išsakė daugiausia – net 31 proc. – dalyvavusių apklausoje, rašoma bendrovės pranešime.

Dar 18 proc. pareiškė esantys sunerimę dėl atsirandančios galimybės darbdaviui nurodyti darbuotojui dirbti dvi ir daugiau valandas viršvalandžių per dieną be darbuotojo sutikimo. Tik šiek tiek mažiau – 16 proc. – respondentų nepatenkinti darbdaviui atsirandančia galimybe atleisti darbuotoją, jei šis nesutiko dirbti už sumažintą atlyginimą.

Ketvirtoje dirbančiųjų antipatijų vietoje – naujajame DK atsiradęs siūlymas iki vieno mėnesio (buvo šeši) vidutinio atlyginimo dydžio sumažinti išeitinę pašalpą, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia, nesant darbuotojo kaltės. Dar 5 proc. dirbančiųjų piktinasi darbdaviui suteikiama teise nustatyti darbo grafikus ne prieš savaitę (kaip buvo anksčiau), o prieš dvi dienas. Tik kas dvidešimt penktas atkreipė dėmesį į susitraukusius įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus. Atskirais atvejais, darbdavys galėtų atleisti darbuotoją per mėnesį nuo dienos, kai buvo įspėtas. Tai galios, pavyzdžiui, asmenims auginantiems vaikus iki 14 m.

„Mažiau svarbūs darbuotojams pasirodė Darbo kodekso punktai, reglamentuojantys atostogas ir pietų pertrauką, - teigia cvmarket.lt specialistė, - Naujieną, kad priėmus naują DK redakciją nebus suteikiamos atostogos už darbo stažą ar ypatingą darbo pobūdį, neigiamai sutiktų 2 proc., o po penkių darbo valandų (buvo po keturių) nukeltą pietų pertrauką – tik 1 proc. apklausos dalyvių. Dar 10 proc. respondentų naujam DK projektui jokių priekaištų neturėjo.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (129)