Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė.
Pernai kovo 19 d. įsigaliojo Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimai, kuriuos nulėmė nepalanki epideminė situacija dėl COVID-19 ligos ir dėl to paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija bei karantinas.
Seimas įtvirtino galimybę paskelbti darbuotojams prastovą, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
„Prastova šiuo pagrindu neturėtų būti skelbiama ar tęsiama, kai verslo subjektams nėra taikomi apribojimai dėl veiklos vykdymo ar kiti įpareigojimai, dėl kurių susiklosto situacija, kad nėra galimybės darbuotojams suteikti darbą. Paskelbus prastovą dažnai nurodomos priežastys nėra susijusios su apribojimais, pavyzdžiui, „sumažėjęs klientų srautas“, „sumažėjusios darbų apimtys“ ir pan., kurios neturėtų būti pagrindas skelbti prastovas minėtu Darbo kodekso pagrindu. Aptariamos normos patikslinimas suponuotų aiškų suvokimą, kad Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas savaime nesudaro pagrindo skelbti prastovą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Taip pat Darbo kodekse siūloma nustatyti aiškesnę prastovos skelbimo tvarką, kad prieš priimant sprendimą skelbti prastovą, atsižvelgiant į darbo organizavimo ypatumus, būtų įvertinama galimybė darbą dirbti nuotoliniu būdu ir tik jos nesant ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba tokio nesant, būtų galima skelbti prastovą.
Projektą parengęs M. Lingė siūlo detaliau reglamentuoti prastovų paskelbimo ir atšaukimo iš prastovų tvarką bei terminus. Siūloma numatyti, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki prastovos paskelbimo arba atšaukimo darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją (VDI) apie prastovos paskelbimą darbuotojui arba atšaukimą iš prastovos.
„Tai sumažintų galimybę darbdaviams atgaline data perrašyti (taisyti) dokumentus (darbo grafikus, įsakymus dėl prastovų skelbimo ir pan.). Detalesnės informacijos teikimas apie prastovas veiktų kaip prevencinė priemonė siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų skelbiant prastovas bei turėtų teigiamos įtakos efektyvesnei VDI vykdomai darbo prastovos metu, darbo ir poilsio laiko režimo bei šio laiko apskaitos pažeidimų kontrolei“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Darbo kodekse siūloma numatyti, kad apie prastovą vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta (su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba suderinta) tvarka privaloma pranešti VDI per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą.
„Toks pakeitimas lemtų sumažėjusią administracinę naštą, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi tokiems duomenims rinkti tinkamą sistemą, kurioje verslo subjektai gali turėti savo paskyras, matyti pateiktus pranešimus, tikslinti duomenis ir kt“, – sako projekto autorius M. Lingė.
Taip pat siūloma patikslinti nuostatą, kad darbdavys turi raštu nustatyti paliekamų dirbti valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką, o sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių, raštu nustatyti, kuriomis dienomis bus dirbama bei kuriomis dienomis bus prastova. „Šiuo pakeitimu būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, kai ūkio subjektų patikrinimų metu nėra aišku, ar darbuotojai tuo metu turėtų dirbti ar jiems yra dalinės prastovos laikas“, – aiškinamajame rašte pažymi M. Lingė.
Jis siūlo nustatyti lankstesnę dalinės prastovos skelbimo tvarką numatant, kad esant poreikiui dalinė prastova galėtų būti skelbiama sumažinant darbo valandų per savaitę skaičių (nepaisant to, ar bus sumažinama darbo dienomis ar valandomis ar taikant abu šiuos būdus), tačiau taip pat nustatant minimalią ribą, kada gali būti skelbiama dalinė prastova, t. y., sutrumpinama turėtų būti ne mažiau keturiasdešimt procentų darbuotojo darbo laiko normos.
Tokia minimali trukmė, pasak M. Lingės, būtų panaši į taikomą šiuo metu, tačiau leistų darbdaviams pagal darbo jėgos poreikį konkrečiomis dienomis nustatyti, kuriuo metu ir kiek valandų ar dienų bus dirbama, o kada bus dalinė prastova.
Siūloma, kad visą prastovos laikotarpį darbdavys darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip MMA
Įregistruotu Darbo kodekso pakeitimo projektu siekiama nustatyti nuoseklų ir teisingą apmokėjimą už prastovą.
Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu MMA, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
„Tokia formuluotė lemia, kad darbdavys, paskelbęs prastovą ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojo darbo užmokestis nebūtų mažesnis negu MMA, tik tą kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, o kitais mėnesiais, kada darbuotojas buvo prastovoje, gali būti mokama 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kaip tai numatyta Darbo kodekse“, – pastebi kodekso pataisų rengėjas.
Todėl jis siūlo nustatyti, kad paskelbus prastovą visą prastovos laikotarpį darbdavys darbuotojui mokėtų darbo užmokestį, ne mažesnį kaip MMA, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
„Šiuo pakeitimu siekiama įtvirtinti vienodą garantiją darbuotojams į pajamų, ne mažesnių nei MMA, užtikrinimą prastovos laikotarpiu tiek tuo atveju, kai ji skelbiama darbdaviui negalint suteikti darbo dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino sąlygotų aplinkybių“, – aiškina M. Lingė.
Dabartinis prastovos reguliavimas palieka galimybę piktnaudžiauti
Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu nuolat susiduriama su praktinėmis problemomis, kai darbdaviai piktnaudžiauja galiojančiu reguliavimu ir, negalėdami suteikti darbuotojams darbo dėl kitų priežasčių, nesusijusių su ekstremaliosios situacijos metu taikomais ribojimais, skelbia arba tęsia prastovas.
„Taip pat patikrinimų metu nustatoma, kad darbuotojai faktiškai dirba prastovų metu arba galimai faktiškai dirba paskelbtų dalinių prastovų metu, kai pagal vietinius norminius teisės aktus nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ir taip neteisėtai naudojamasi valstybės skiriama parama.
Praktika parodė, kad reguliavimas, nustatantis prastovos paskelbimą, kai darbdavys negali suteikti darbo dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino nepakankamai išsamus, neaiškus bei paliekantis galimybę piktnaudžiauti, o kai kuriais atvejais ir neefektyvus. Esant šiam reglamentavimui, darbdaviai prastovas skelbia arba pratęsia (neatšaukia) ne tik dėl nustatytų ribojimų, o ir dėl kitų priežasčių, kurių tiesiogiai nenulemia paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas“, – sako M. Lingė.
Šiuo metu Darbo kodekse yra nurodyta, kad darbdavys gali skelbti prastovą, „nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu.“
„Tokia formuluotė yra klaidinanti, nes leidžia daryti išvadą, kad aplinkybė, jog dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, yra būtinoji prastovos skelbimo sąlyga. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu gali susidaryti situacijos, kai darbdavio veiklos ar darbuotojų atliekamų funkcijų specifika leidžia darbą organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau valstybėje galiojantys ribojimai ar kitos su tuo susijusios priežastys daro neigiamą įtaką darbdavio galimybei suteikti darbą. Pažymėtina ir tai, jog šis prastovos paskelbimo pagrindas gali būti taikomas ne tik pandemijos metu, bet ir kitais atvejais, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, todėl aplinkybė, jog dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, negali būti vertinama kaip būtinoji prastovos paskelbimo sąlyga“, – aiškinamajame rašte sako projekto autorius.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta pareiga pranešti tik apie prastovos paskelbimą, tačiau nėra numatytos pareigos darbdaviui pranešti apie prastovos pratęsimą, atšaukimą, ar pareigos pateikti naujus duomenis, kai keičiasi prastovos rūšis ar kita pateikta informacija apie prastovą.
„Atliekamų patikrinimų metu pastebimos situacijos, kai patikros vietoje randami darbuotojai, esantys prastovose, atspausdinami įsakymai, kuriuose atgaline data įrašomos prastovų atšaukimo datos. (...) Esant tokiai situacijai, nėra galimybės nustatyti, ar darbuotojai iš tikrųjų nedirbo prastovų metu, taip pat – užtikrinti efektyvią ir tinkamą darbo ir poilsio laiko režimo bei šio laiko apskaitos pažeidimų prastovų metu kontrolę bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui valstybės teikiama parama“, – sako Darbo kodekso pataisų autorius.
Jis nurodo, kad nuo šių metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. VDI, vykdydama prastovų kontrolę, atliko 2780 ūkio subjektų patikrinimų, iš kurių buvo nustatyti 197 su prastovomis susiję darbo teisės normų pažeidimai.
Tikimasi, kad priėmus Darbo kodekso pakeitimus bus sutaupytos subsidijoms skirtos lėšos, kurių dydis priklausys nuo ekstremaliosios situacijos, karantino trukmės ir taikomų ribojimų verslo subjektams.
