Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) jau apsvarstytas DK projektas yra viena iš vadinamojo socialinio modelio, apimančio darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos reformas, dalių.
DK dar prieš tai buvo apsvarstytas Trišalėje taryboje, tačiau projektui šiuo metu pateikta apie 600 pataisų.
Dėl to prognozuojama, kad jo svarstymas plenariniuose posėdžiuose bus ilgas ir komplikuotas. Beveik visą antradienį ir ketvirtadienį tam paskirti planuojama šią savaitę. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad svarstymai bus tęsiami ir vėliau.
Paprašė pertraukos
Iš pradžių parlamentarai nubalsavo už tai, kad pritaria SRDK nuomonei, jog darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
„Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai“, – nurodoma DK projekto 56 straipsnio 7 dalyje.
Tačiau keblumų kilo susitariant dėl išeitinių išmokų dydžių.
Dėl to Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas, atsižvelgdamas į pasiūlymų gausą, paprašė padaryti pertrauką ir DK svarstymą nukelti į ketvirtadienį.
DK projekte šiuo metu numatyta, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Juda į priekį
Iki antradienio 17 val. Seimo nariai apsvarstė 55 straipsniams siūlytas pataisas. Kol kas pritarta dviems parlamentarų teiktoms pataisoms, kurios reglamentuoja „susitarimą dėl nekonkuravimo“.
Taip pat pritarta „darbiečio“ Kęstučio Daukšio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus pataisai, pagal kurią „darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki 4 valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki 3 darbo dienų per darbo savaitę turi būti svarstomas, o ne tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip 1 metus“.
Parlamentarai pritarė ir socialdemokratų Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės pataisai, kad „pasikeitus 43 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytoms darbo sąlygoms, darbdavys tokia pačia tvarka pateikia informaciją apie darbuotojui taikomus darbo sąlygų pasikeitimus per dešimt dienų nuo jų įsigaliojimo, o prieš jiems įsigaliojant“.
Pritarta Darbo partijos atstovo Mečislovo Zasčiurinsko pataisai, kad darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį. Prieš tai nebuvo nurodyta, kad atlyginimas turi būti vidutinis.
Visais kitais atvejais Seimas pritarė SRDK pasiūlytam projekto variantui. DK projekte iš viso 256 straipsniai.
DELFI primena, kad tai nėra galutinis Seimo balsavimas, parlamentarai dėl DK priėmimo spręs dar vėliau.
Pastebėjo lobistų veiksmus
Per svarstymo pradžioje surengtą diskusiją kalbėjusi mišrios Seimo narių grupės atstovė Rima Baškienė sakė, kad jai pastaruoju metu teko matyti ypač aktyvius lobistų veiksmus.
„Matėsi lobistų, kurie atstovauja darbdaviams, darbas siekiant paveikti ir įtikinti Seimo narius, kad jie teiktų ir priimtų darbdaviams naudingus pasiūlymus: mažinti galimybę naudotis atostogomis mokslui, siūlant lengviau atleisti nėščias moteris, bloginant galimybes dirbti ir auginti vaikus, mažinti profsąjungų įtaką“, – į parlamentarus kreipėsi R. Baškienė.
DELFI jau rašė, kad anksčiau SRDK buvo pritaręs, jog nėščią moterį būtų galima atleisti iš darbo, jei ji dirba pagal terminuotą sutartį, o vaiką auginančių tėvų darbo vieta bus saugoma tik kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. Tačiau vėliau parlamentarai apsigalvojo ir paliko tokias pat nuostatas, kurios galioja dabar.
Diskusijoje taip pat kalbėjęs Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys ragino užtikrinti tikrąjį darbo santykių lankstumą, o ne dirbančių beteisiškumą.
„Labai svarbu ne tik atlyginimai, bet ir darbo saugumas“, – pabrėžė jis.
Konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad frakcijos balsavimas nebus vieningas, nes jai priklausantys Seimo nariai turi įvairias nuomones.
„Nesame liberalai, kurie kodeksą norėjo priimti skubos tvarka, ar kraštutiniai kairieji, kurie nori kuo daugiau sukrauti ant darbdavio pečių“, – sakė jis.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos vardu pasisakęs Zbignevas Jedinskis tvirtino, kad „Lietuvoje demokratija yra fikcija, Lietuvoje yra pinigo diktatūra“.
„LLRA pasisako kategoriškai prieš naują Darbo kodeksą. Mes nesame priklausomi nuo jokių finansinių struktūrų, mes priklausome tik nuo rinkėjų valios. Jų valia tokia: nepritarti Darbo kodekso liberalizavimui“, – sakė parlamentaras.
„Mes privalome atstovauti Lietuvos žmonėms, neturime pataikauti atskiroms grupėms. Labai keista girdėti, kad visą laiką mūsų verslo elitui viskas blogai“, – stebėjosi socialdemokratas Algirdas Sysas.
Priimant kodeksą politikas kvietė nepriskaldyti malkų. „Neturėtų kodeksas tapti priežastimi naujos emigracijos bangai“, – sakė jis.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys pasidžiaugė, kad Seimas ieško paties geriausio darbo santykių reglamentavimo varianto. Politikas norėtų, kad nebūtų susipriešinimo tarp darbdavių, darbuotojų, profsąjungų ir būtų priimtas naujesnis efektyvesnis kodeksas.
Tai, kad reikalingas lankstesnis DK, tvirtino liberalas Gintaras Steponavičius. Jo nuomone, „mes esame subrendę padaryti drąsius žingsnius“. Politikas tikisi, kad Seimas sugrįš prie pirminio Vyriausybės pateikto projekto, nes tokiam projektui, kuris įšaldo situaciją, liberalai nepritars.
„Yra šansų, kad sugrįšime prie Vyriausybės pateikto projekto nuostatų. Jeigu to nebus – prasmė priiminėti tokį paketą nyksta, tokiam kodeksui, kuris įšaldo situaciją, nepritarsime“, – sakė G. Steponavičius, palinkėjęs Seimui išminties ir žvilgsnio į priekį.
„Darbiečio“ Mečislovo Zasčiurinsko teigimu, Darbo kodeksas palies daugiau kaip milijoną dirbančiųjų.
„Man netinka toks liberalumas, kai žmogų gali atleisti iš darbo ir jam nesumokėti. Tai reiškia, kad visa našta guls ant valstybės. Palaikau komiteto parengtą Darbo kodekso variantą, gal turėsime šansų, kad sustos emigracija“, – teigė jis.
SRDK pirmininkė Kristina Miškinienė linkėjo Seimui konstruktyvaus darbo, geriausių sprendimų, kurie leistų Lietuvoje padaryti proveržį.
Profsąjungos protestuoja
Parlamentarams pradėjus DK svarstymą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) surengė protesto akciją.
LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad socialinio modelio svarstymas vyksta skubotai.
„Komitetuose nebaigti svarstyti visi susiję įstatymų projektai, atskiri Seimo nariai svarstymo eigoje teikia naujus pasiūlymus, neaiški svarstomo įstatymų paketo visuma ir svarstymo skubotumas gali iškreipti deklaruotus socialinio modelio tikslus“, –teigė jis.
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius ragina dėl socialinio modelio nemitinguoti.
„Manau, kad šis teisės aktas bus priimtas. Jei nebus, liksime senamadiška valstybė, nematanti, kad reikia daryti pertvarkas mūsų darbo rinkoje. Įstatymai, apie kuriuos kalbame, jau priimti ir Latvijoje, ir Estijoje. Mes šioje srityje atsiliekame. Vertinant daugelį pasaulio šalių, esame maždaug 105 vietoje. Lygiuojamės su kai kuriomis Afrikos valstybėmis“, – LRT Radijui sakė A. Butkevičius.
Savo ruožtų Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad dėl socialinio modelio ir darbo kodekso turėtų protestuoti ne profsąjungos, o norintys dirbti ir užsidirbti darbuotojai bei verslininkai.
„Nuo pat pradžios DK projektas nebuvo liberalus (nepaisant klijuojamos etiketės). Po 173 Seimo narių pasiūlymų jis tapo dar mažiau liberalus“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
DELFI jau rašė, kaip, priėmus naująjį DK, pasikeistų darbuotojų socialinės garantijos. Įsivertinti, kaip pasikeistų kiekvieno gyvenimas galima čia.
Siūloma, kad naujos redakcijos Darbo kodeksas įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos.