„Šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, kuris pasisakė priešingai, nei mes dabar nubalsavome. Profesinės sąjungos atstovauja visus darbuotojus. Tai, ką nubalsavome prieštarauja Konstitucijai“, – po to, kai Seimas atmetė jo pataisą kalbėjo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Jam pritarė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kuri ragino: „Nepriiminėkime antikonstitucinių nuostatų, kalbu kaip Konstitucijos komisijos pirmininkė“.
„Tik stiprintume profsąjungų teisę, jei leistume joms atstovauti visus dirbančiuosius. Kodėl yra prieštaravimas? Ar mes norime, kad mūsų socialiniai partneriai visiškai nukraujuotų?“, – kalbėjo B. Vėsaitė.
Profsąjungų klausimai
Seimo nariai pritarė „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, liberalo Gintaro Steponavičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai, pagal kurią iš lygmenų, kuriais gali būti vykdoma socialinė partnerystė, išbrauktas „grupės darbdavių, tai yra grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės bendrovės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme“.
Nepritarta R. J. Dagio pataisai, kur būtų nustačiusi, kad profesinės sąjungos atstovauja visiems atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams.
Jai nepritarė ir SRDK, kuris nurodė, kad siūlomas naujas socialinės partnerystės modelis, jog profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams ir kolektyvinės sutartys galioja tik nariams.
„Tuo siekiama paskatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose ginant kolektyvinius darbuotojų interesus bei užtikrinti autonominį sutartinį darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis, kuris sudarytų galimybes lanksčiau derinti darbuotojų ir darbdavių interesus bei labiau atitiktų konkrečios įmonės ar šakos ypatumus. Siūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad tiek darbuotojų narystės profesinėse sąjungose, tiek kolektyvinių sutarčių kiekybiniai rodikliai yra vieni žemiausių iš ES valstybių.
Kita vertus, kolektyvinės sutarties taikymo pareiga nustatoma darbdaviams, todėl jos taikymą jis galės išplėsti ir darbuotojams ne profesinės sąjungos nariams“, – argumentavo SRDK.
Nurodė informuoti
Posėdžio pradžioje parlamentarai sutarė, kad „darbdavys privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę“.
Taip pat pritarta nuostatai, jog atostogpinigių už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas negalima išieškoti tais atvejais, kai atleidžiama darbuotojo prašymu ar ne dėl jo kaltės.
Ginčijosi dėl žalos
Seimo nariai atmetė socialdemokratų Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės pataisą, kuri būtų pakeitusi nuostatą, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
A. Sysas ir G. Purvaneckienė norėjo išvardinti, kokiais atvejais darbuotojas turėtų atlyginti žalą.
Jų pataisai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė iš dalies, argumentuodamas, kad naujame DK „siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių.
Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti“.
Seimo nariai nepritarė ir konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pataisai, kuri reglamentuotų darbuotojų atsakomybės ribas ir atvejus, kai jie privalo atlyginti visą žalą.
Atmesta ir R. J. Dagio pataisa, kuri būtų nurodžiusi, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tik tiesioginiai nuostoliai, bet ne negautos pajamos.
Šiai nuostatai nepritaręs SRDK argumentavo, kad „žalos sąvoka yra aptarta civiliniame kodekse, todėl negali skirtis nuo Darbo kodekso“.
Nustatyta ir tai, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 VDU dydžio.
Seimo nariai taip pat sutarė dėl darbo tarybų reglamentavimo. Iki antradienio 14 val. apsvarstyta 174 iš 256 DK projekto straipsnių.
Šie sprendimai nėra galutinai ir prie jų Seimas grįš priėmimo metu.
Prancūzus prajuokintų lietuviški protestai dėl DK
Antradienį profesinių sąjungų atstovai ir vėl protestavo dėl Seime šiuo metu svarstomo DK. Palyginus su pasipriešinimu į panašaus turinio reformą Prancūzijoje, lietuvių piketas atrodo pakankamai juokingai.
Praeitą savaitę visoje Prancūzijoje į gatves išėjo maždaug 170 tūkst. darbuotojų ir studentų. Taip jie reiškė nepasitenkinimą dėl šalies vyriausybės planuojamo priimti naujo darbo įstatymo.
Prancūzai priešinasi darbo santykių liberalizavimui, kurio viena kertinių dalių yra 35 val. darbo savaitės prailginimas iki 46 val.
Palyginus, antradienį į piketą prie Seimo atėjo iki 15 žmonių, kurie protestavo prieš skubotą DK svarstymą.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė DELFI sakė, kad šiuos piketus, kurie vyksta prieš kiekvieną Seimo posėdį, kuriame svarstomas DK, ateityje ketina plėsti.
„Birželio 16 dieną planuojame daryti visuotinę akciją“, – sakė ji.
Pilietinio judėjimo gimimas?
Vis dėl to G. Gruzdienė abejojo, ar Lietuvoje pavyktų surinkti tiek už savo teises kovojančių žmonių kaip Prancūzijoje.
„Turbūt atsimenate, kaip Prancūzijoje karaliui nukirsdino galvą ir buvo revoliucija. Tai jie nuo to laiko yra aktyvūs“, – svarstė profsąjungų atstovė.
Tuo metu Lietuvoje ji mato sovietinį įšalą, kai žmonės vis dar bijo už save pakovoti.
„Žmones valdo tarybinė baimė ir galvojimas, kad ateis gera valdžia ir iš dangaus kas nors nukris“, – sakė G. Gruzdienė.
Pašnekovė teigiamai atsiliepė apie pastaruoju metu dėl maisto produktų kainų prasidėjusias diskusijas, dar vadinamas „kalafioro skandalu“.
„Panašu, kad atsiranda pilietinis judėjimas“, – DELFI sakė G. Gruzdienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad 700 tūkst. aktyviausių Lietuvos piliečių paprasčiausiai emigravo.
Antradienį į plenarinį posėdį susirinkęs Seimas tęsė DK projekto svarstymą. Iki tol apsvarstyti buvo 143 iš 256 projekto straipsnių.
Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki vasaros ir įsigalios nuo 2017 metų. Dėl to Seimas nuo šios savaitės jį svarstys ne tik antradieniais ir ketvirtadieniais, bet ir penktadieniais.
