Apie Diuselforfe įsikūrusiai turizmo paslaugas teikiančiai įmonei „Kompass Komfort“ vadovaujantį I. Boreichą DELFI rašė šių metų pavasarį. Tada į redakciją kreipęsis ukrainietis Pavlo Purylkinas pasakojo apie vergiškas darbo ir gyvenimo sąlygas, vėluojančius arba net nesumokamus atlyginimus „vokelyje“.

Taip pat pavyko išsiaiškinti, kad I. Boreicha naudojasi dviem Lietuvoje registruotomis įmonėmis – „Baltiklita“ ir „Baltikturistas“. Pirmojoje įdarbina iš Rytų Europos atvykusius vairuotojus, o antroje registruoja „Kompass Komfort“ naudojamus autobusus.

Kompass Komfort schema

Paliko be nieko

Baltarusis A. Šeško pas I. Boreichą dirbti pradėjo suviliotas pažadais apie 2,5 tūkst. eurų atlyginimą. Tiesa, teko sutikti, kad oficialiai jam bus mokama vos 490 eurų alga.

Į Diuseldorfą vyras atvyko 2016 metų pabaigoje – prieš pat Kalėdas. Jis pasakojo, kad buvo sutikęs ir P. Purylkiną, kitus vergiškomis sąlygomis dirbančius vairuotojus, apie kuriuos anksčiau rašė DELFI.

Įtarimai A. Šeško ėmė kilti vos pradėjus dirbti, nes teko vairuoti senus, netvarkingus autobusus.

„Bijojau tokiais senais autobusais, su neveikiančiais stabdžiais, vežioti žmones, o dar vaikus. Jei jų tėvai žinotų, kaip viskas vyko, tai aš neįsivaizduoju – tokį vairuotoją galima sudraskyti rankomis“, – pasakojo baltarusis.

Jei jų tėvai žinotų, kaip viskas vyko, tai aš neįsivaizduoju – tokį vairuotoją galima sudraskyti rankomis.
A. Šeško

2017 metų pavasarį I. Boreicha sugalvojo, kad visiems jo vairuotojams reikia lietuviškų darbo vizų (pavyzdžiui, A. Šeško turėjo lenkišką, nes prieš tai dirbo Lenkijoje).

„Turėjome už savo pinigus pirkti lėktuvo bilietus, iš viso šešiese skridome į Vilnių, pirkome draudimus po 50 eurų, dar teko atsidaryti banko sąskaitas Lietuvoje, – pasakojo vairuotojas. – Visa tai kainavo apie 800 eurų, o tada I. Boreicha pareikalavo iš kiekvieno po 1,2 tūkst. „už advokato paslaugas.“

A. Šeško sakė, kad vairuotojai buvo pakraupę, kai jų darbdavys tiesiog nurodė, kad pinigus išskaičiuos iš algos. Negana to, visiems reikėjo pasirašyti lietuviškas darbo sutartis, nors nei vienas šios kalbos nemoka.

„Po to jis man į lietuvišką sąskaitą pervedinėjo atlyginimą. Tai kaip jis moka mokesčius? Jei oficialiai moka 490 eurų, o iš „Baltiklitos“ į sąskaitą gaunu 1,4 tūkst eurų ar dar daugiau?“, – dėstė baltarusis.

Aleksandras Nikolajevičius Šeško

Jau tada A. Šeško svarstė kuo greičiau pabėgti iš Diuseldorfo, bet įsivėlė į istoriją su mikroautobusu.

„Įmonėje dirbo vaikinas iš Ukrainos ir sudaužė autobusiuką „Volkswagen T5“, o aš ten ne tik vairavau, bet ir remontavau naktimis – turiu tokią specialybę“, – pasakojo vyras.

Nors mikroautobusas buvo tragiškos būklės, I. Boreicha pasiūlė A. Šeško jį sutaisyti.

„Man pasiūlė, kad jei jį sutaisyčiau, jis galėtų toliau būti naudojamas įmonėje, o aš nuo jo gausiu dividendus – po 80 eurų per dieną. Tai bus priedas prie tų 65 eurų, kuriuos gaudavau ir taip.

Sutikau tai padaryti savo lėšomis. Tam reikėjo nusipirkti dar vieną mikroautobusą, kad galėčiau iš jo paimti detalių. Tas, kurį reikėjo sutvarkyti, buvo keleivinis, pats nupirkau krovininį – už 1,8 tūkst. eurų.

Viską padariau ir jis išvažiavo į reisą. Po mėnesio klausiu, o kur pinigai? Taip jų ir nemačiau“, – atsiduso pašnekovas.

Taip atėjo ruduo ir A. Šeško pagaliau nusprendė su darbdaviu atsisveikinti.

„Pasakiau Igoriui, kad pavargau, bijau policijos ir nenoriu pažeidinėti įstatymų, negaliu važinėti po 35 darbo dienas, vietoje priklausančių 22, o jis mus dar antrarūšiais žmonėmis vadino“, – pasakojo baltarusis.

Tada I. Boreicha jam pasiūlė išsiskirti gražiuoju – atsiskaityti už darbą, leisti pasiimti mikroautobusą.

„Jis paskaičiavo mano algą, parodė kalkuliatoriuje, o šalia prie kompiuterio sėdėjusi jo žmona sumą pervedė. Nepatikėjau, kad viskas taip lengvai pavyko, todėl nuvažiavau iki bankomato, įdėjau kortelę, o ten – nuliai“, – sakė A. Šeško.

Tik tada jis suprato, kad I. Boreicha jį išdūrė – prieš tai jau buvo pasirašyta sutartis, kad nebeturi jokių pretenzijų.

„Skambinau jam, jis sakė laukti. Laukiau dar valandą, dvi prie bankomato, vėliau ieškojau kito. Bet tų 1,2 tūkst. eurų taip ir neatgavau“, – sakė vyras.

Negana to, A. Šeško nebeatgavo ir savo sutaisyto „Volkswagen T5“, kurio dokumentai liko įmonėje.

„Likau be nieko. Kaip vergas atidirbau nemokamai“, – tarė jis.

Likau be nieko. Kaip vergas atidirbau nemokamai.
A. Šeško

Po viso to A. Šeško vėl atvyko į Vilnių ir vyriausiajame policijos komisariate parašė pareiškimą dėl I. Boreichos veiksmų, dabar reikalauja sumokėti algą, atiduoti turtą ir kompensuoti išlaidas už vizos atidarymą.

DELFI bandė susisiekti su I. Boreicha, tačiau jo telefonu atsiliepė moteris. Iš pradžių ji pasiteiravo, kokiu klausimu su I. Boreicha norima kalbėtis, bet žurnalistui prisistačius, jau teigė, kad jis ne ten pataikė.

Igoris Boreicha

Policijos atstovai negalėjo pateikti informacijos apie A. Šeško pareiškimo procesą, nes to neleidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

Sumokėjo daugiau mokesčių

Po DELFI straipsnio apie P. Purylkiną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) buvo pradėjusi stebėsenos veiksmus dėl įtarimų keliančio įmonėse „Baltiklita“ ir „Baltikturisturas“ mokamo vidutinio darbo užmokesčio.

Praėjus pusei metu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininkė Edita Glumbakienė informavo, kad atliktų veiksmų metu buvo nustatyta neatitikimų, susijusių su bendrovės „Baltiklita“ darbuotojams išmokėtomis išmokomis – darbo užmokesčiu ir dienpinigiais.

„Po pokalbio su Vilniaus AVMI bendrovė ištaisė deklaracijose nustatytus trūkumus, o 2016 metais bendrovės mokėtas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 457 eurų pakilo iki 772 eurų.

Visgi įvertinus kitus įmonės rodiklius, išlieka mokesčių vengimo rizika, todėl ir toliau bus analizuojama gauta informacija ir duomenys bei sprendžiama dėl tolesnių kontrolės veiksmų“, – sakė ji.

2016 metais bendrovės mokėtas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 457 eurų pakilo iki 772 eurų.
E. Glumbakienė

E. Glumbakienė pridūrė, kad atliekant bendrovės „Baltikturisturas“ mokestinių prievolių vertinimą, nustatyta, kad bendrovė nebuvo pateikusi privalomos informacijos, bet šiuos trūkumus ištaisė, duomenis pateikė.

Vykdo tyrimą

Savo ruožtu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (VDI) pavaduotojas Dalius Čeponas DELFI sakė po P. Purylkino skundo buvo atliktas „Baltiklita“ tikrinimas.

„Inspektoriai nuvyko „Registrų centrui“ nurodytu įmonės buveinės adresu. Patikrinimo metu nei šios bendrovės direktoriaus Efimo Boreichos (I. Boreichos tėvo – DELFI), nei buveinės nerasta. Taip pat nepavyko susisiekti su įmonės atstovais ir „Registrų centrui“ nurodytu „Baltiklita“ kontaktiniu telefonu – pateiktas pranešimas, kad „šiuo metu su adresatu susisiekti nėra galimybės“.

Nuvykus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nurodytu „Baltiklita“ adresu, bendrovės buveinių nerasta. Telefonu susisiekus su pastato valdytoju, jis informavo, kad „Baltikturisturas“, kurios direktorius yra E. Boreicha, iki 2016 metų pradžios nuomojosi biuro patalpas jo valdomame pastate, bet išsikraustė nutraukus nuomos sutartį ir jokios informacijos apie šias bendroves jis daugiau neturi“, – dėstė D. Čeponas.

Jis aiškino, kad pagal „Registrų centro“ duomenis, E. Boreicha kaip bendrovės vadovo registracijos vieta nuo 2015 metų pradžios yra Vokietija. Kadangi jis nerastas, buvo išsiųstas nurodymas atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti išvardintus dokumentus, susijusius su darbuotojų darbo santykiais.

„Nei VDI Vilniaus skyriaus nurodytu, nei kitu laiku E. Boreicha neatvyko ir prašomų dokumentų nepateikė. Pašto siuntų registro duomenimis minėti laiškai su VDI Vilniaus skyriaus nurodymu adresatui neįteikti bei grąžinti VDI Vilniaus skyriui.

Paskambinus anoniminiame pranešime dėl nelegalaus darbo užfiksuotu telefonu, gautas pranešimas: „adresatas nepasiekiamas“. Vėliau dėl šios įmonės VDI yra gavusi ir daugiau skundų bei pranešimų“, – pasakojo D. Čeponas.

Tačiau jis teigė, kad VDI dar nepasiduoda – šiuo metu yra vykdomas platesnis tyrimas, apimantis ir kitas institucijas. „Šio tyrimo detalių viešinti negalime, kadangi tai gali pakenkti tyrimo eigai“, – sakė D. Čeponas.

Šiuo metu yra vykdomas platesnis tyrimas, apimantis ir kitas institucijas.
D. Čeponas

Lietuvoje – supaprastinta tvarka

Lietuvos darbo biržos (LDB) komunikacijos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė paaiškino, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos Lietuvoje supaprastinta užsieniečių įdarbinimo tvarka.

„Užsienietis atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu užsieniečio profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis.

Šis sąrašas tvirtinamas kas pusmetį, atsižvelgiant į darbo rinkos stebėseną, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozę. Šiuo metu yra patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2017 metu antram pusmečiui.

Į trūkstamų profesijų sąrašą yra įtrauktos keturios profesijos, t.y. suvirintojai ir metalinių laivų korpusų surinkėjai, siuvėjai bei tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai.

Darbdavys, įdarbinęs tokį užsienietį privalo registruoti darbo sutartį teritorinėje darbo biržoje per mėnesį nuo nacionalinės vizos gavimo dienos arba per du mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi“, – sakė ji.

LDB duomenimis, 2017 metais išduoti 1 346 leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams.

„Visi prašymai dėl vairuotojų įdarbinimo buvo pateikti 2016 metais. Užsieniečiai atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Rusijos“, – nurodė M. Jankauskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (360)