Praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.

DK 30 straipsnyje numatoma, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Tame pačiame straipsnyje smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), apibrėžiamas kaip bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Tačiau, kaip pažymi VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė, labai svarbu tinkamai surinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima pripažinti psichologinio smurto buvimą.

„Darbuotojų skundai dėl psichologinio smurto ar priekabiavimo bei prašymai, pateikti darbo ginčų komisijoms, laikomi nepagrįstais, kai nėra pateikta objektyvių įrodymų arba jie nepakankami. Darbuotojų teiginiai apie patirtą psichologinį smurtą ar priekabiavimą dažniai yra deklaratyvūs, paremti tik savo subjektyvia nuomone, įsitikinimais ir teiginiais, nepagrįsti jokiais įrodymais“, sako ji.

Todėl Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė rekomendacijas, kuriose aptariamos darbdavių pareigos vykdyti smurto ir priekabiavimo darbe prevenciją, dažniausiai pasitaikančios darbuotojų klaidos, įrodinėjant psichologinio smurto ir priekabiavimo faktą, bei pateikti patarimai, kaip jų išvengti ateityje.

VDI skatina ginti savo teises, todėl rekomenduoja darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti:
- įvairūs dokumentai,
- SMS žinutės,
- elektroniniai laiškai,
- nuotraukos,
- vaizdo ar garso įrašai,
- liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai,
- kt.

„Taip pat darbuotojai dažnai neteisingai interpretuoja psichologinio smurto apibrėžimą ir darbdavio reiklumą ar įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo vertina kaip psichologinį smurtą“, pastebi Liudmila Mironovienė.

Siekdami šviesti visuomenę ir padėti atskirti, kas yra, o kas nėra psichologinis smurtas, toliau lentelėje išskyrėme 7 teiginius, kuriuose aprašomi atvejai, kurie patys savaime nėra priskiriami psichologiniam smurtui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės