Norinčiųjų gauti socialines pašalpas, kurios skiriamos išimties tvarka – taip pat rekordinis skaičius. Viename posėdyje svarstyta apie 20 tokių prašymų. Socialinė pašalpa išimties tvarka yra maždaug po 200 litų trims mėnesiams. Jos prašyti gali žmogus, kuris įrodo, kad jo pajamos yra itin mažos, ir jis užsiregistravęs darbo biržoje. Specialistė sako, kad išimtinių pašalpų atėjo beveik vien vyrai, kurie yra praradę šeimą arba jos niekada neturėjo. Kaip bebūtų skaudu, tačiau šiuo metu nėra darbo žmonėms su specialiais poreikiais, turintiems sveikatos ir adaptacijos problemų. Šiuo metu darbdaviai nelaukia ir nepilnamečių.
Darbo birža esą stengiasi bent kiek kontroliuoti situaciją. Pirmiausiai siūloma bedarbius perkvalifikuoti – kaip sunku bebūtų, tačiau kai kurių profesijų atstovų darbdaviai laukia. Pagal realius rinkos poreikius bedarbiai ir bus mokomi. Tokius mokymus remia Europos Sąjungos fondai, taigi sumanymą realizuoti pavyks.
Dar vienas darbo biržos sumanymas turėtų nuo nedarbo apsaugoti gan jaunus žmones, ypač tuos, kurie renkasi mokymosi įstaigą ar kvalifikacijos galimybę. Darbo birža sudarė beviltiškų šiuo metu profesijų sąrašą – Šiauliuose darbo šiuo metu negaus vadinami jaunieji, tai yra žemesnės kategorijos teisininkai. Šių specialistų jau kokie 4-5 metai niekam nereikia, sakė biržos atstovė, taigi jaunimas neturėtų rinktis tokių mokymų, bent jau kol kas, arba, jeigu nėra garantuoti, kad jie gaus darbą.
Mieste šiuo metu visai nėra laisvų darbo vietų pradinių klasių mokytojams, taip pat dailės specialistams, veterinarams. Dėl statybininkų jau darosi šiek tiek ramiau – iš didelių kompanijų atleisti geri statybininkai ima patentus ir bando tęsti profesinę veiklą. Panašu, kad smulkių užsakymų jie gauna. Panašiai verčiasi ir pardavėjai. Nors keli dideli prekybos centrai ir atleido kažkiek moterų, kelios jau sakė, kad laukia, kada galės įsidarbinti baigiamame statyti dar viename prekybos centre.
Sodros atstovas sako, kad kol kas mokesčiai į Sodros biudžetą surenkami. Tai irgi teikia vilčių, kad darbo ir dirbančiųjų mieste ne tiek mažai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiek mero pavaduotoja, tiek Sodros atstovas atvirai pareiškė, kad darbdavius įtarinėja dirbtinai gilinant kai kuriuos krizės požymius. Be jokio ekonominio pagrindo mažinamos algos darbuotojas įstaigose, kurios nė nesiruošia bankrutuoti ar atleisti bent vieną žmogų. „Tačiau poveikio galimybių tokiose situacijoje mes neturime“, - teigia Alma Javtokienė.
Darbo biržos atstovė sako, kad panašūs, kaip dabar, bedarbių skaičiai buvo maždaug prieš 10 metų, vadinamosios Rusijos krizės laikotarpiu, kai daugybė lietuviškų siuvinių eksportuotojų nebeišvežė gaminių, nes pasikeitus valiutų kursams, tai tapo nebenaudinga. Tačiau šį kartą situacija šiek tiek geresnė, nes smulkūs verslininkai išmoko išsilaikyti rinkoje, atsivėrė galimybė dirbti kitose šalyse, daug veiklos sričių remia ES fondai. Šiauliai krizę įveikti turėtų netapę bedarbių sostine, mano darbo biržos atstovai.