Darbdaviams atsiranda galimybė nušalinti nuo darbo ir nemokėti algos: ką reikia žinoti darbuotojams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad norint išvengti manipuliacijų, darbuotojas turėtų žinoti, jog viskas turi būti teikiama raštu.

Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas apie piktnaudžiavimą svarstantiems verslininkams patarė pasidomėti kitomis galimybėmis.

„Problema ta, kad daug verslininkų nesidomi ir tada pradeda fantazuoti. Atsiranda įtampa santykiuose su darbuotojais“, – „Delfi“ sakė jis.

Atsakyti reikia per vieną dieną

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Darbo kodekso pakeitimą, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.

Paaiškinama, kad nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.

„Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Seimo posėdis

© DELFI / Kiril Čachovskij

Kodeksas papildytas punktu, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.

Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.

Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Šis pasiūlymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Konsultuoja įvairiais klausimais

I. Ruginienė „Delfi“ sakė, kad aptariamo Darbo kodekso papildymo jai irgi buvo kilęs nerimas.

„Tačiau Vyriausybės atstovai ir Seimo nariai patikino, kad reikia tokių drastiškų priemonių, nes atsiranda piktybiškų darbuotojų, kurie nenori izoliuotis. Taip kelia grėsmę kitiems“, – pasakojo ji.

Pašnekovė sakė, kad norint išvengti manipuliacijų, darbuotojas turėtų žinoti, jog viskas turi būti teikiama raštu.

„Tai nėra kažkokie žodiniai susitarimai, kai darbdavys net nepasiūlo nuotoliniu būdu dirbti, tik pasišneka ir savavališkai nušalina. Turi būti raštiškas pasiūlymas dirbti nuotoliniu būdu ir raštiškas atsisakymas, kad nenori dirbti tokiu būdu“, – sakė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė

© DELFI / Andrius Ufartas

Profsąjungų atstovė dar sakė, kad nuo pirmadienio, kai valstybėje paskelbtas karantinas, sulaukia daug užklausų, bet nebuvo nei vieno atvejo, kai kažkas nesutiktų dirbti nuotoliniu būdu.

„Tai vienas iš geriausių variantų, kai paliekamas visas atlyginimas. Daugiau variantų, kai darbdavys išvaro į nemokamas atostogas arba atleidžia“, – pasakojo ji.

Reikia pasidomėti

D. Arlauskas taip pat sakė, kad nebuvo girdėjęs apie tokius atvejus, kai darbuotojai atsisako dirbti nuotoliniu būdu.

„Yra kelių rūšių pagalbos schemos verslui. Jei negali dirbti restoranai ar kirpyklos, tada puikiai žinome, kad darbuotojams gali būti mokami biuleteniai. Viešbučiuose gali būti prastovos įforminamos.

Problema ta, kad daug verslininkų nesidomi ir tada pradeda fantazuoti. Atsiranda įtampa santykiuose su darbuotojais.

Suprantu, kad kai kam norisi, kad visi dirbtų nuotoliniu būdu, kitaip reikia organizuoti apsaugos priemones. Pavyzdžiui, su vaistinėmis problema, nes ministerija rekomendavo daryti stiklines užtvaras ir pan. Tai nėra paprasta, tačiau jie negali dirbti nuotoliniu būdu“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Danas Arlauskas

© DELFI / Domantas Pipas

D. Arlauskas įmonių vadovams patarė įvertinti visas rekomendacijas.

„Daug įtampų kyla iš to, kad kol kas neturime „vieno langelio“ principo, kuriame būtų galima gauti atsakymus. Bet jau yra konkretūs asmenys kiekvienoje ministerijoje, kurie atsakingi už savo sritis“, – pasakojo jis.