Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (NBFC) Buhalterinės apskaitos departamento direktorė Edita Filipavičiūtė mano, kad dauguma jaunų buhalterių yra linkę savo karjerai rinktis privatų sektorių.

„Viešajame sektoriuje yra daugiausia vyresnio amžiaus buhalteriai. Jie patirties turi, bet jaunimas, šiandien aš matau, orientuojasi labiau į privačias įmones. Pas mus to tikro jaunimo, iki 30 metų, kad ateitų ir dalyvautų mūsų konkursuose, praktiškai jo nėra“, – Eltai sakė E. Filipavičiūtė.

Pasak jos, vienas dalykų, kurį tenka girdėti dėl tokio jaunų buhalterių pasirinkimo, tai, kad privatus verslas paprastai moka didesnį darbo užmokestį.

„Antras dalykas, kada šiais metais dalyvavome studentų dienose, prieš pristatymą sėdėjo studentų grupė, ir aš paklausiau: „Kur jūs eisit?“. Atsakė: „Į privatų (sektorių. – ELTA)“. Sako: „Mes su buhalterija ateityje jokių sąsajų neturėsime. Yra investicijos“. Suprantu, kad vieni gal ateina tam, kad baigtų mokslus. Kiti ateina įgauti finansinių žinių ir tikisi save realizuoti kitose finansinėse srityse“, – teigė NBFC atstovė.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad gerų buhalterių trūksta visur, ne tik viešame sektoriuje.

„Privatus sektorius irgi neranda vyriausių buhalterių ir lygiai taip pat susiduria su sunkumais. Buhalterio darbe reikalingos kompetencijos privačiame sektoriuje ir viešame sektoriuje skiriasi.
Privačiame sektoriuje buhalteris darbe dažniausiai taiko VAS (verslo apskaitos standartus) arba kitus standartus, kai privačiame yra taikomi VSFAS (viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai). VSFAS yra sudėtingesni nei VAS, todėl gali būti, kad buhalteriai nenori investuoti į dar vienų standartų praktinį taikymą“, – Eltai komentavo D. Čibirienė.

Daiva Čibirienė

© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak jos, privačiame sektoriuje dėl ūkinių operacijų platesnės įvairovės būtinos stipresnės mokestinės žinios, gali būti sudėtingesnė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka.

„Reikalingos sudėtingesnės verslo procesų kontrolės, pinigų, biudžeto planavimo žinios. Privačiame sektoriuje buhalteris gali daryti įtaką buhalterinės programos pasirinkimui ar apskaitos politikai, viešame tai beveik neįmanoma“, – sakė LBAA prezidentė.

Viešame sektoriuje, pasak jos, retai iš buhalterio reikalaujama mokėti užsienio kalbas, kai privačiame jos vis dažniau yra reikalingos, taip pat privačiame sektoriuje dažnai buhalteris daro ir kitus darbus, todėl jo kompetencijų ratas yra platesnis.

„Be to, vis dar yra atvejų, kai viešojo sektoriaus buhalteris bus atleistas iš darbo ne dėl to, kad blogai dirbo, bet dėl politinio nepasitikėjimo ar kitų priežasčių, kurių privačiame versle negali būti. Pavyzdys: kalėjimo skandalas, kurio metu buhalterė, pradėjusi kalbėti garsiai, turėjo išeiti iš darbo ir net turėjo pagrįstų nuogąstavimų dėl savo gyvybės“, – Eltai sakė ji.

D. Čibirienės teigimu, privačiame sektoriuje buhalterė, parodžiusi akcininkui, kur vadovas eikvoja įmonės lėšas, gautų premiją ir nebūtų atleista iš darbo.