Darbdaviai reaguoja į didėjančias sąskaitas: vienos įmonės darbuotojai per mėnesį gaus 200 eurų priedą

Energetikos kainų krizė tapo rimtu rūpesčiu gyventojams ir verslui, tačiau dalis įmonių randa išteklių padėti savo darbuotojams. Tokios pagalbos pavyzdžiai apima maistą, interneto paslaugas ir išlaidų energijai kompensavimą.

„Danske Bank“ technologijų ir globalių paslaugų centras patvirtino „Delfi“, kad dauguma darbuotojų gaus iki 200 eurų priedą elektrai ir šildymui.

„Atsižvelgę į dvigubai aukštesnį infliacijos lygį Lietuvoje nei ES vidurkis, maždaug 73 proc. „Danske Bank“ Lietuvoje darbuotojų artimiausius šešis mėnesius skirsime laikiną priedą prie atlyginimo. Priklausomai nuo kolegų darbo užmokesčio, jis sieks iki 200 eurų per mėnesį (prieš mokesčius)“, – komentuoja „Danske Bank“ Lietuvoje personalo vadovė Indrė Sakalauskienė.

„Tikimės, kad šis priedas padės darbuotojams ir jų namų ūkiams pakelti finansinę naštą šildymo sezonu ir tamsiausiu periodu, kai naudojame daug elektros, o šildymo sąskaitos yra didelės“, – sakė ji.

Priedui gauti numatytos atlyginimo „lubos“.

„Gauna visi uždirbantys mažiau nei 3460 eurų, kas yra maždaug du vidutiniai šalies atlyginimai, tačiau nepriklausomai nuo darbo sutarties pobūdžio, „Danske Bank“ išdirbto laiko, ar darbo vietos, nes nuo pat pandemijos visi dirbame lanksčiai“, – sakė I. Sakalauskienė.

„Danske Bank“ Lietuvoje dirba 4,2 tūkst. žmonių, bendrovė teikia finansų, IT, klientų aptarnavimo, rizikų valdymo ir kitas verslo paslaugas.

Norėtų daugiau lankstumo

Darbuotojų naudų valdymo platformos „MELP“ vienas iš įkūrėjų Juozas Sargūnas naujienų portalui komentuoja, kad mokesčių prasme galėtų būti daugiau lankstumo, kaip verslui pagelbėti darbuotojams.

„Šiaip mokestinė dalis yra labai nedėkinga: jeigu nori kažką darbuotojui kompensuoti, kas nepriskiriama mokesčių lengvatoms, atitinkamai, yra tokie patys mokesčiai, kaip darbo užmokestis. Tada yra ilgalaikis įsipareigojimas ir darbdaviams sunku“, – sakė J. Sargūnas.

Kita vertus, anot jo, įmonės randa kitų variantų, kaip kompensuoti išlaidas darbuotojams ir tų būdų ieškoma aktyviai.

„Dabar yra pakankamai nemažas susidomėjimas, tai yra maisto kompensavimas: maisto vaučerių pirkimas darbuotojams kas mėnesį, kad įmonė šiek tiek prisidėtų prie darbuotojus užklupusio kainų pakilimo. Kaip pavyzdys, maždaug apie 40–50 eurų per mėnesį“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, kad toks variantas populiarus tarp farmacijos srityje veikiančių bendrovių.

Pasakodamas apie startuolį „MELP“ jis teigė, kad ši platforma ir mobili aplikacija padeda darbuotojams matyti jų turimas naudas, pavyzdžiui, pensijų kaupimas, atostogų dienos, mokymai, kuras ir kita.

„Dažnai darbuotojai net nežino, ką turi iš įmonės, kuo gali pasinaudoti ir tos vertės suvokimo nebuvimas įmonei kainuoja, nes ji išleidžia pinigus sporto klubui, o iš 100 darbuotojų nueina tik penki, arba nuperka brangiausius mokymus, o į juos niekas neateina“, – sako J. Sargūnas.

Yra viena rizika

Skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas teigia, kad informacinių technologijų (IT) sektorius pasižymi tuo, jog darbuotojus labai vertina ir dalijasi su jais savo sėkme.

„Tiek atlyginimų prasme, kurie yra vieni didžiausių rinkoje, tiek tų kitų naudos paketų – „darbostogos“ ir visa kita“, – sako M. Ubartas.

Anot jo, tokių veiksmų nauda yra akivaizdi: gerai besijaučiantys darbuotojai ir dirba geriau.

„Kur yra rizika: kai yra duodama, visiems būna „vau“ kažkurį periodą, tada pereina į „savaime suprantama“ lygmenį, o jeigu netyčia yra nuimama, tai tada tampa „priešu“, kas nuėmė. Tai šitoje vietoje visada reikia atsakingai pasižiūrėti, ką mes norime pasiekti, ką darome, kad negautume dėl nedidelio paskatinimo paskui didelio negatyvo“, – kitą tokių kompensacijų pusę įvertino „Infobalt“ vadovas.

„Danske Bank“ Lietuvoje personalo vadovė I. Sakalauskienė, kalbėdama apie išmokų motyvus ir bendrą sumą, sakė, kad jau nuo vėlyvo pavasario bendrovė girdėjo darbuotojų nuogąstavimų dėl augančių kainų, kylančių pragyvenimo išlaidų.

„Būtent artėjantis šildymo sezonas ir darbuotojų nerimas dėl jų šeimų gerovės paskatino tokią pagalbą apsvarstyti išskirtinai Lietuvoje. Vertiname, kad ši parama sudarys iš viso apie 4 mln. eurų papildomų išlaidų.

Siekdami dar labiau nepaskatinti infliacijos augimo, skyrėme ją tik ribotam laikui, priedo forma, ir tik daliai darbuotojų Lietuvoje (…). Kitose šalyse tokia parama kol kas nėra svarstoma“, – sakė I. Sakalauskienė.

Nuo maisto iki biuro įrangos

„MELP“ vienas iš įkūrėjų J. Sargūnas įvardijo dar porą variantų, kaip verslas gali pagelbėti darbuotojams.

„Kitas dalykas, kuris yra įmanomas, ir dažnai įmonės neįvertina: galima darbuotojams padengti biuro įrangą – papildomą monitorių ar dar kažką. Į biurus grįžta, bet ne taip smarkiai, o tai jau yra verslo išlaidos. Tai galima įtraukti į leidžiamus atskaitymus, sąnaudas ir įmonei nesukelia papildomų problemų“, – teigė verslo atstovas.

Jis prisiminė ir kitą pavyzdį: viena mažmeninės prekybos įmonė darbuotojams ir jų šeimų nariams nupirko SIM kortelių neribotam internetui.

„Tokių dalykų vis daugiau ir daugiau, įmonės galvoja, kaip padėti darbuotojams nekeliant algos ir nedarant ilgalaikio įsipareigojimo, o tuo trumpalaikiu efektu padėti darbuotojams“, – sakė jis.

„Infobalt“ vadovas M. Ubartas, pasiteiravus, ar kompensacijos už energiją gali tapti papildomu darbdavio pranašumu IT sektoriuje, sakė, kad greičiausiai ne.

„Labai abejočiau. Ir netgi nežinau, ar kas nors norėtų darbuotojo, kuris ateina dėl to, kad kažkoks darbdavys kompensuoja keliasdešimt eurų dėl elektros. (...)

Lemiamas veiksnys vis tiek yra, kiek tu uždirbi, ką tu veiki, kokia prasmė, tavo saviraiška, darbo kultūra, organizacinė kultūra, tobulėjimo galimybės, kompetencijos – ir šitoje vietoje IT sektorius investuoja į savo darbuotojus ir specialistus labai daug“, – sakė jis.

Kita vertus, pasak M. Ubarto, reikia nepamiršti, kad kompensacija irgi yra atlyginimo forma, tad jeigu tai taptų „rinkos standartu“, taip nutiktų todėl, kad mokėti kompensaciją yra tam tikromis aplinkybėmis patogiau negu algą.

J. Sargūnas nemano, kad kompensavimas taps masiniu reiškiniu, tačiau tai gali būti alternatyva atlyginimo kėlimui.

„Jeigu darbuotojui yra svarbu įmokos į trečiąją pensijų pakopą vietoj atlyginimo pakėlimo, tuomet prašau: yra sprendimai, kuriuos galima padaryti. Manau, tas dalykas tikrai bus“, – sako vienas iš „MELP“ įkūrėjų.

Pasiteiravus, ar pati platforma planuoja prisidėti prie darbuotojų gerovės, jis teigė, kad svarstoma pasinaudoti tvarka, kai darbuotojui, susijusiam darbo santykiais, pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanos ir prizai, per metus neviršijantys 200 eurų.

„200 eurų iš darbdavio gali būti skirta dovanoms – bet kam, dovanų čekiui pirkti, puodeliui, aprangai padangoms, kam nori. Bet kas daugiau kaip 200 eurų, tuomet jau įsijungia mokesčių prievolės“, – sakė jis.

Anot J. Sargūno, tokią sumą „vienos įmonės išnaudoja bliuzonų pirkimui ir vasaros šventėms“, o šiuo atveju įmonė svarsto palikti išlaidas paties darbuotojo apsisprendimui.