„Darbo kodekse yra griežtai reglamentuota, kad darbo sutartys gali būti keičiamos tik esant svarbioms ekonominėms ar technologinėms priežastims. Siekis pakeisti darbo sutartyje nustatytą darbo laiką paliekant tą patį darbo krūvį ir reikalavimus, t.y. padidinti darbuotojų darbo apimtį sutaupant įmonės lėšų, yra neteisėtas. Beje, šiuo atveju darbdaviai patys sau kiša koją – nedeklaruoti viršvalandžiai, kurie neišvengiamai atsiranda darbuotojui per nustatytą neproporcingai trumpą laiką nespėjant atlikti darbų, traktuojami kaip nedeklaruotas darbas, o už tai yra numatyta administracinė atsakomybė. Be to, darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti dėl darbo sutarties sąlygų keitimo ir juolab – versti darbuotoją su tuo sutikti, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. – Šiais metais ypač didelį dėmesį skirsime darbo ir poilsio laiko kontrolei ir reaguosime į visus tiek viešus, tiek anoniminius pranešimus dėl nepagrįstai trumpinamo ar nedeklaruojamo darbo laiko“.
Pasak V. Mačiulaičio, įmonių vadovams, siekiantiems šitaip išvengti socialinių partnerių, t.y. darbuotojų, darbdavių ir valstybės, sutarimu nustatyto minimalios mėnesinės algos didinimo, bus taikomos administracinės poveikio priemonės.
Primename, kad nuo metų pradžios minimali mėnesinė alga buvo padidinta iki 1000 Lt.
