Apklausos dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti, kad turi laisvų darbo vietų, į kurias pretenduoja du savo kvalifikacija panašūs asmenys – vietos gyventojas ir pabėgėlis. Paprašyti įvertinti, ar būtų svarbus pabėgėlio statusas, renkantis vieną iš jų, 36 proc. apklaustų darbdavių nurodė, kad nekreiptų dėmesio į šį skirtumą. Jų vertinimu, svarbu pirmiausia žmoniškosios savybės, kvalifikacija.

60 proc. įmonių vadovų nurodė, kad galbūt pasirinktų vietos gyventoją: trečdalis (34 proc.) apklaustųjų taip pasielgtų, nes nežinia, ko iš pabėgėlio vėliau galima tikėtis, kas septintas įmonės vadovas (15 proc.) – nors pabėgėlio kvalifikacija ir tenkina, tačiau jis greičiausiai labai skirsis nuo kitų savo elgesiu, papročiais, požiūriais ir kt., o 10 proc. – dėl kitų priežasčių: dėl pabėgėlių kalbos barjero, patriotiškumo, dėl to, kad pabėgėliams sunkiau prisitaikyti, patiems lietuviams trūksta darbo, vietos gyventojai geriau suprastų projektavimo darbo specifiką mūsų sąlygomis ir t.t.

2 proc. apklaustų darbdavių, susidūrę su pasirinkimo dilema, pirmenybę teiktų pabėgėliui: viena vertus, įmonei naudinga įvairovė, antra – pabėgėlis turėtų labiau stengtis.

Darbdaviams, priimant į darbą pabėgėlį, svarbiausios yra profesinės žinios ir įgūdžiai (93 proc.). Geras lietuvių kalbos mokėjimas yra svarbus, bet ne tiek (78 proc.), kaip ir pabėgėlio noras adaptuotis (76 proc.). Mažiausiai svarbios bendrosios kompetencijos (46 proc.). 15 proc. darbdavių sutiktų įdarbinti pabėgėlius bandomuoju laikotarpiu, 13 proc. – apmokyti juos darbo vietoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją