Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus piktinasi, kad teigiamas proveržis profesiniame rengime iki šiol taip ir neįvyko.
„Šiandien vis dar yra išlikusi sena tvarka, kai profesinės mokyklos nėra susietos su verslu. Profesinės mokyklos dirba sau ir verslas joms įtakos beveik neturi. Negana to, kadangi parengti specialistai neatitinka darbdavių poreikių, didžiosios įmonės net steigia savo mokymo centrus, kuriuose tuos profesines mokyklas baigusius žmones jie moko iš naujo, už savo pinigus. Vadinasi, už tą patį mokama du kartus. Vieną kartą valstybė sumoka už profesinį mokymą, o antrą kartą - darbdavys. Tai daug kainuoja darbdaviams, daug kainuoja valstybei“, - Eltai sakė V. Suktus.
V. Sutkaus teigimu, ne paslaptis, kad profesinės mokyklos vis dar labiau rūpinasi išlaikyti turimus dėstytojus, nei taikytis prie rinkos poreikių: „Profesinės mokyklos dažnai orientuojasi ne į tai, ko reikia darbo rinkai, o į tai, kokių dėstytojų jos turi, nes jų rezultatyvumas nelabai susietas su verslo poreikiais“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad profesinio rengimo sistemoje yra daug spręstinų problemų. Esą profesinių mokyklų tinklo pertvarka bus toliau tęsiama, taip pat sprendžiama, kaip gerinti ugdymo kokybę.
„Jau baigiame koreguoti tinklo pertvarkos planą, atsižvelgdami į praėjusių metų pamokas. Nuo kovo mėnesio bus tęsiama ši pertvarka platesniu mastu. Tikslas yra ne tik tai, kad įvykdžius tinklo pertvarką, būtų efektyviau panaudojama infrastruktūra, bet ir vykdyti tai, ko reikia užsakovams. Profesinės mokyklos labai tiksliai turi būti nutaikytos į socialinių partnerių, dalininkų poreikius. Keičiame ir mokyklų valdymo modelį, kad valdyme dalyvautų pagrindiniai suinteresuoti socialiniai partneriai. Kai kur yra taip, kad mokykla yra plataus profilio ir mokyklos valdyme dalyvauja tik atskiro profiliuko atstovai, kiti nedalyvauja. Tokiu atveju jie turi turėti žymiai daugiau galių darant įtaką kokybei“, - Eltai sakė A. Monkevičius.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas profesiniame mokyme įžvelgia teigiamą dalyką - tai atsiradusius sektorinio mokymo centrus, aprūpintus modernia įranga. Tačiau šių centrų esą toli gražu neužtenka. Pasak G. Kvietkausko, apie kokybišką profesijos mokymą sudėtinga kalbėti, kol neveikia pameistrystės sistema.
„Tas pameistrystės modelis, apie kurį čia tiek daug buvo šnekama, niekaip nepasileidžia. Mano supratimu, jei profesinis mokymas taptų pameistrystės mokymo forma, šimtu procentų neišeis, bet didžiąja dauguma, tada toks profesinis mokymas tikrai labiau tenkintų pramonininkus, darbdavius ir patiems jaunuoliams būtų įdomiau mokytis ir naudingiau. Jaunuoliai besimokydami turėtų pameistrystės darbo sutartį, vadinasi, nuo pirmos dienos jaunuolis gaus ne varganą stipendiją, o jau darbo užmokestį, pradės generuoti pridėtinę vertę įmonei ir greičiau integruosis į įmonę“, - sakė G. Kvietkauskas.
Pasak jo, nors Seimo priimtame Profesinio mokymo įstatyme pameistrystė įtvirtinta kaip mokymo forma, tačiau praktikoje tai neveikia, nes tam būtina parengti apie pusę šimto poįstatyminių teisės aktų.
Ministras A. Monkevičius žada, kad iki vasario 22 dienos pameistrystei reikalingas poįstatyminių teisės aktų modelis bus parengtas.
„Ir tai turės startuoti kuo greičiau. Išbandyti reikia šitą modelį. Kalbama ne tik apie pameistrystę, bet ir apie vadinamąjį dualinį profesinį mokymą. Jis užsienio šalyse yra pasiteisinęs. Kai įmonė pas save įrengia kokybiškas mokymo vietas. Tai tinka daugiau darbininkų turinčioms įmonėms, smulkioms labiau tinka pameistrystė “, - sakė A. Monkevičius.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad profesijos Lietuvoje šiuo metu mokoma ne tik nekokybiškai, bet ir chaotiškai, be konkrečios vizijos, kokių profesijų šaliai reikės ateityje. Darbdaviai dabar esą negali garantuoti, kad profesiją įgiję jaunuoliai ateityje turės darbą.
„Kai mūsų paklausia, kokių specialybių reikės ateityje, tai mes sakome, kad nežinome, todėl, kad sunkiai galime prognozuoti technologinius pokyčius, kurie stipriai atsilieps ir šalies ekonomikai, ir konkrečiai įmonėms. Visai kitaip, nei buvo prieš penkiolika metų, dabar negalime prognozuoti 10-15 metų į priekį. Ir štai šitoje vietoje mes susiduriame su labai keblia situacija - mes, kaip verslas, norėtume žinoti, kokia yra valstybės ekonominio vystymosi vizija ir ką valstybė galvoja, kokias sritis reikia paremti. Nes nuo to priklausys ir verslo padėtis“, - sako D. Arlauskas.
Dabartinę Lietuvos padėtį D. Arlauskas iliustravo eilute iš Šventojo Rašto: „Kai nėra svajonės, tauta praranda savitvardą...“ (Patarlių knyga 29,18. E-LTA) Esame tokioje nežinomybėje ir tada mes pradedame nervintis. Esminis dalykas yra, į ką mes orientuosimės - į gamybą, į paslaugas? Jeigu paslaugas - tai kokias paslaugas?“, - retoriškai klausia D. Arlauskas.
Pasak jo, darbdaviai laikosi nuomonės, kad Lietuvai nereikėtų orientuotis tik į aukštąsias technologijas, esą taip pat reikėtų vystyti tas sritis, kurios dėl technologinės pažangos esmingai nepasikeis ir kuriose mūsų šalis bus pajėgi konkuruoti. Viena iš tokių sričių esą galėtų būti medicininis turizmas, nes Lietuvoje yra puiki bazė, kvalifikuoti darbuotojai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius artimiausiu metu dėl profesinio mokymo ketina susitikti su darbdavių organizacijų atstovais.
