Šalyje veikiančių apdirbamosios gamybos įmonių pelnas prieš apmokestinimą 2016 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 267 mln. eurų ir buvo 93 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpių 2008 metais, tai yra prieš prasidedant pasaulinei finansų krizei, rodo Statistikos departamento duomenys.
Tuo metu atlyginimai iki mokesčių šiame ekonomikos sektoriuje dabar siekia apie 822 eurus – 28 proc. daugiau nei 2008 metų trečiąjį ketvirtį.
Per pastaruosius aštuonerius metus algos labiausiai augo kompiuterius, elektroniką ir optiką gaminančiose įmonėse ir farmacijos pramonėje. Mažiausiai – transporto įrangos ir chemikalų gamyboje.
Didžiausi pelno augimo rezultatai po krizės užfiksuoti vaistus ir maistą gaminančiose įmonėse. Tuo metu gėrimų ir chemikalų gamintojų pelnai susitraukė, o kai kur juos pakeitė nuostoliai.
Reinvestuoja
Tačiau tai, kad darbuotojų algos neauga tokiu pačiu tempu kaip jų darboviečių pelnai dar nereiškia, kad visą liūto dalį savininkai pasilieka sau. Uždirbti pinigai gali būti skirti investicijoms ar rezervui kaupti.
Būtent tuo pramonininkai šiuo metu ir užsiima, rodo Statistikos departamento duomenys apie nepaskirstytą pelną.
Šių metų trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos įmonės Lietuvoje buvo sukaupusios beveik 3 mlrd. eurų nepaskirstyto pelno ir tai sudarė 49 proc. viso jų nuosavo kapitalo (6,1 mlrd. eurų).
Palyginimui, 2008 metų trečiąjį ketvirtį nepaskirstytas pelnas pramonėje siekė 1,9 mlrd. eurų ir sudarė 39 proc. viso nuosavo kapitalo (4,8 mlrd. eurų).
Panašias tendencijas rodo ir įmonių vadovų apklausos. Statistikos departamentas skelbia, kad 2016 metais 40 proc. apklaustų pramonės įmonių vadovų teigė, kad investicijos didėjo, 38 proc. – kad mažėjo.
6 proc. įmonių visai neturėjo investicijų. Didžiausia dalis įmonių, investavusių 2016 metais, buvo variklinių transporto priemonių ir priekabų gaminių bei spaudinių gamybos veiklose, mažiausia – vaistų ir farmacinių preparatų gamybos veiklose.
Dauguma (61 proc.) įmonių vadovų prognozuoja, kad 2017 metais investicijos bus tokios pat kaip ir praėjusiais metais, 21 proc. numato didėjimą, 9 proc. – mažėjimą ir 9 proc. įmonių vadovų investuoti neketina.
Kaip DELFI paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, nepaskirstyto pelno rodiklis nurodo kokia pelno dalis neišmokama dividendais.
„Jis lieka įmonėje, tik nėra žinoma, kokia forma. Tai gali būti grynieji sąskaitoje, gali būti reinvestuojama į atsargas, į įrengimus“, – sakė jis.
N. Mačiulis pasakojo, kad „Swedbank“ ekonomistai seka šią statistiką, nes ji parodo įmonių polinkį išsiimti pinigus (nes nemato perspektyvų) ir jų atsparumą krizės ar išorinio šoko atveju.
„Dabar nepaskirstytas pelnas yra rekordinis – gerokai didesnis nei buvo 2007–2008 metais. Tai rodo pasiruošimą galimiems netikėtumams, kad susvyravus pajamoms, jos turėtų tam tikrą rezervą“, – sakė pašnekovas.
Savininkams irgi teks
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas priminė, kad atlyginimai pramonės įmonėse šiemet augo sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje.
„Realaus darbo užmokesčio augimas visoje ekonomikoje yra 8 proc., o pramonėje – 8,9 proc. – sakė jis. – Tačiau tikrai ne visas pelnas šiuo metu eina į darbo užmokesčio didinimą. Tam tikra prasme tai ir gerai, nes įmonės labai stipriai reinvestuoja į produktyvumo ir konkurencingumo didinimą.“
A. Izgorodinas aiškino, kad pramonininkai šiemet daug investuoja į mašinas, įrenginius, transporto priemones (13 proc. daugiau nei pernai). Taip pat atsižvelgia į įtemptą geopolitinę situaciją pasaulio ekonomikoje ir kaupia atsargas.
Vis dėlto, atlyginimai apdirbamosios gamybos įmonėse auga ir dėl bendros situacijos darbo rinkoje.
„Yra spaudimas, nes dalis žmonių iš pramonės perėjo į statybas. Vyksta tokia vidinė darbo jėgos migracija ir pramonė patiria spaudimą dėl darbuotojų trūkumo, o tai kelia algas“, – sakė LPK atstovas.
Paklaustas, ar šiemet augs ir įmonių savininkų dividendai, A. Izgorodinas teigė, kad tai yra natūralu: „Dalis pelno nusėda ir vadovų kišenėje, nes jie šiek tiek prisideda prie augimo“.
Kultūra keičiasi
Kiek kitaip situaciją komentavo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) tarybos pirmininkė Audronė Alijošiutė, kurios manymu, įmonių pelno statistika rodo, jog vietos darbuotojų atlyginimų augimui tikrai yra.
Pašnekovė sutiko, kad reikia atsižvelgti ir į investicijoms bei kitiems poreikiams būtinas lėšas, tačiau siūlė į verslo atsakomybę prieš savo darbuotojus žiūrėti atsakingiau.
„Yra šalių, kur pelno paskirstymas akcininkams yra ribojamas. Tuomet turime tokį teisingumo modelį, kurį, iš vienos pusės galime vadinti lygiavos principu, nes nesvarbu, kas uždirba daugiau. Net jei esi sumanesnis, guvesnis, bet neturi teisės į tuos pinigų. Kita vertus, jei mokami elgetiški atlyginimai, o akcininkai gauna puikiai, tai čia turbūt yra pati didžiausia ir skaudžiausia neteisybė“, – DELFI sakė A. Alijošiutė.
Tačiau pašnekovė teigė, kad padėtis Lietuvoje gerėja – verslo kultūrą keičiasi.
„Veikia labai daug faktorių, vienas kurių yra naujoji verslininkų karta, kuri šiek tiek kitaip supranta pasaulį. Pas juos atsakomybė yra natūrali verslo dalis. Jie to net neįvardija kaip atsakomybės. Sako, kad kitaip tiesiog neįmanoma, nes žmonės nedirbs, jei jiems mokėsiu per mažus atlyginimus arba nesirūpinsiu bendruomenės aplinka“, – pasakojo LAVA vadovė.
Dar vienas jos įvardintas veiksnys – labai stiprus atsakomybės stiprėjimas užsienio kapitalo įmonėse.
„Kuomet jos renkasi tiekėjus Lietuvoje, tai ieško atsakingų ir tada nebeturi, kur dingti. Aišku, galima teigti, kad tai tik deklaracijos, kad jos tik parašo kokį nors raštą, kad esame atsakingi. Tačiau atliekamos rimtos patikros ir vedami dokumentai, kurie turi įrodyti veiksmus – reikia pateikti rodiklius, įrodymus“, – sakė A. Alijošiutė.
Galiausiai, pasak jos, dalis žmonių tiesiog yra atsakingi.
„Kažkas yra pasakęs, kad verslas negali būti atsakingas, nes atsakingi yra žmonės, bet palaukite – verslą daro žmonės. Dalis žmonių visada yra aukštesnių moralinių vertybių. Tokie verslai nieko nedeklaruoja, nepriklauso jokiai asociacijai, bet iš esmės yra dori verslas, kurie galbūt neuždirba didelių pelnų, bet ten yra smagu ir įdomu dirbti“, – kalbėjo LAVA vadovė.
