Dirbti biure leido ketvirtadaliui
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas pasakojo, kad dar prieš šalyje paskelbiant karantiną įmonė jau prašė darbuotojų darbus dirbti iš namų ir į biurą nebeiti.
Karantino metu, anot jo, darbuotojai iš namų dirbo nuotoliniu būdu, o maždaug prieš dvi savaites, Vyriausybei pradėjus švelninti karantiną, įmonė daliai darbuotojų leido grįžti dirbti į kontoras, tačiau jiems iškart buvo iškeltos kelios sąlygos.
„Leidom biure dirbti ne daugiau nei 25 proc. savo darbuotojų, tačiau į biurus jų sugrįžo daug mažiau. Praėjusią savaitę pats buvau biure, ir jų buvo daug mažiau nei tas ketvirtadalis.
Dar viena sąlyga buvo, kad žmonės turi iš anksto registruotis, kas ateis į darbą ir kuriuo metu. Taip pat, kai valstybė reikalavo, kad darbo vietose būtų dėvimos kaukės ir pirštinės, mes taip pat tą patį reikalavimą taikėme. Taip pat kasdien visos mūsų patalpos yra dezinfekuojamos“, – kaip atrodė anksčiau ir atrodo šiandien darbas biure sakė A. Baranauskas.
Paklausus, ar netrukus žadama į kontoras grąžinti ir daugiau darbuotojų, įmonės atstovas teigė, kad viskas priklausys nuo tolimesnių Vyriausybės karantino lengvinimo žingsnių.
„Mes remsimės valstybės rekomendacijomis“, – tikino jis ir teigė, kad bus elgiamasi taip, kaip numatys valdžia.
Kalbėdamas apie rizikos grupės asmenis, A. Baranauskas sakė, kad tokių įmonėje yra, tačiau kiek jų tiksliai, pasakyti jis negalėjo.
„Pensinio amžiaus žmonių nėra, bet kas priklauso rizikos grupei, įsivertinti turėtų kiekvienas pats. Mes girdime iš medikų, kad ir jaunesni žmonės, bet su lėtinėmis sveikatos ligomis, jie gali būti rizikos grupėje“, – komentavo jis ir pridūrė, kad tokie asmenys sprendimą kada grįžti turi priimti patys.
Trečiadienį pranešimą spaudai išplatinusi bendrovė „Telia“ teigė, kad nuo pirmadienio ketvirtadalis įmonės darbuotojų grįš į darbo vietas Vilniaus ir kitų miestų biuruose. Nurodoma, kad darbo vietos, išlaikant reikiamą atstumą, bus sužymėtos specialiu ženklu, tam tikros erdvės bus uždarytos arba jose ribojamas žmonių kiekis, keisis ir susitikimų organizavimo tvarka.
„Visoje Lietuvoje „Telia“ turi beveik tris tūkstančius darbuotojų, o vien Vilniuje esančioje centrinėje „Telia Lietuvos“ būstinėje įprastai dirbdavo per 1 200 žmonių. Natūralu, visų jų pakviesti grįžti į biurą dar negalime, todėl tai vyks etapais. Nuo pirmadienio mūsų biuruose pradės dirbti maždaug ketvirtadalis darbuotojų, per kitas dvi savaites – antra tiek. Kaip organizuoti darbus ir kuriems darbuotojams grįžti pirmiesiems, sprendžia vadovai ir jų komandos, geriausiai žinantys poreikius ir galimybes. Paskutiniai į biurus grįš rizikos grupėms priklausantys darbuotojai“, – sakė „Telia“ verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas Vytautas Bučinskas.
„Tęsime ir anksčiau taikytą darbo vietų rotaciją, nes kiekvienas darbuotojas gaus asmeninę klaviatūrą ir kompiuterio pelytę, o darbo vietos bus kasdien kruopščiai dezinfekuojamos“, – sako jis.
Biuruose bus laikinai uždarytos žaidimų ir kai kurios kitos erdvės, o poilsio, maitinimosi, susitikimų ir kitose vietose galios tam tikri saugumo reikalavimai – laikytis saugaus atstumo nuo kolegų, nesibūriuoti, kuo dažniau dezinfekuoti rankas ir kt.
Į įprastas vėžes – tik artėjant rudeniui
IT sprendimus kuriančios ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojančios bendrovės „Baltic Amadeus“ personalo ir rinkodaros vadovas Darius Dužinskas taip pat pasakojo, kad įmonės darbuotojai, kurių šiandien yra per 200, nuo pat karantino pradžios iki šiol dirba iš namų, o įmonės atliktos apklausos rodo, kad į biurą darbuotojai skubėti grįžti po karantino taip pat neskuba.
„Grįžimą, be jokios abejonės, planuojame ir apie tai tariamės su savo darbuotojais. Šiandien esame numatę, kad biurus atversime birželio pradžioje.
Vykdome nuolatines savo komandos apklausas ir rezultatai rodo, kad tik 26 proc. darbuotojų nuo birželio pradžios jau būtų pasiruošę ir norėtų grįžti dirbti į biurą, tuo tarpu likę 74 proc. darbuotojų yra linkę dar bent dvi savaites po oficialios karantino pabaigos tęsti darbą iš namų.
Džiaugiuosi tokiu mūsų darbuotojų sąmoningumu ir noru saugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Mūsų verslo specifika leidžia efektyviai veikti ir nuotoliniu būdu, tad tikrai nebūsime tie, kurie pirmieji pravers ofisų duris. Pagal šiandienos prognozes tikiu, kad biure visi pasimatysime jau tik artėjant rudeniui“, – svarstė jis.
Nors, kaip teigė, visiems darbuotojams į biurą greitai grįžti leista nebus, grįžimo planą įmonė parengusi turi. Visiems darbuotojams, kaip patikino, reikės griežtai laikytis konkrečių taisyklių ir reikalavimų.
„Grįžti planuojame trimis etapais.
Pirmuoju – ne daugiau kaip 30 proc. darbuotojų, antruoju – ne daugiau kaip 70 proc. ir tik trečiuoju etapu jau visu 100 proc.
Registracija grįžtantiems, tinkamo atstumo užtikrinimas, temperatūros sekimas, kasdieninė dezinfekcija, veido kaukės, susitikimai tik online, uždarytos poilsio erdvės – tai tik dalis veiksmų, kuriuos jau suplanavome ir įgyvendinsime, kad užtikrintumėme mūsų visų saugumą“, – pasakojo D. Dužinskas.
Dirbs rotavimo principu
„Swedbank“ personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė „Delfi“ sakė, kad karantino metu apie 40 proc. banko darbuotojų dirbo ir dirba nuotoliniu būdu, o likusi dalis – darbo vietose biure.
Visgi paklausta, kokie planai, susiję su visų darbuotojų grįžimu į kontoras, ji tikino, kad kol kas jie dar ruošiami, tačiau to daryti skubama tikrai nebus.
„Skubėti šioje situacijoje tikrai nereikia. Be to, reikia turėti omenyje, kad laisvėjant karantino sąlygoms patys darbuotojai gali norėti keisti aplinką, dėl to turi būti aiškios organizacijos rekomendacijos, kaip mes elgiamės, jeigu atsiranda norinčių grįžti.
Mūsų planuose yra darbas, naudojant rotavimo principą. Tai yra, dalis darbuotojų dirba biuruose, dalis nuotoliniu būdu, tuo būdu išlaikant didesnius atstumus ir mažesnį būriavimąsi viešose erdvėse. Kiekvienos bendros erdvės veikimą peržiūrime atskirai, nes norime remtis tuo, ką rekomenduoja Vyriausybė. Nenorėtume kurti papildomų ribojimų ir siekiame sudaryti darbuotojams sąlygas pildyti savo poreikius turint kuo mažiau kontaktinių taškų. Pavyzdžiui, pietų restorane bus mažiau kėdžių ir stalų, kad būtų didesni atstumai, taip pat bus pakoreguotas pietų laikas“, – pasakojo A. Jonaitytė-Karalienė.
Taip pat kalbėdama apie asmenis, esančius rizikos grupėje, „Swedbank“ atstovė teigė, kad tais atvejais, kai įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, jiems bus rekomenduojama rinktis kitą darbo aplinką ir į biurą dar negrįžti.
„Kitais atvejais su vadovais deriname, kaip kiekvienu atveju galėtume labiau apsaugoti darbuotojus“, – sakė ji.
Pateikė rekomendacijas
Delfi primena, kad Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, siekiant valdyti koronaviruso infekcijos plitimo riziką, darbdaviams, esant galimybėms, ir toliau rekomenduojama leisti darbuotojams dirbti iš namų, o tais atvejais, kai nuotolinis darbas neįmanomas, patariama apsvarstyti galimybes darbą atnaujinti etapais.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat sudarė darbo rekomendacijas valstybės ir savivaldybės įstaigoms, institucijoms valdomoms įmonėms. Šiomis rekomendacijomis siūloma vadovautis ir privatiems verslams.
Ministerijos sprendimu nurodyta įpareigoti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovus sudaryti galimybę darbuotojams, priskiriamiems rizikos grupėms – vyresniems nei 60 m. ir sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis – dirbti nuotoliniu būdu arba organizuoti jų darbą taip, kad būtų užtikrinamas kuo mažesnis kontaktas su kitais asmenimis.
Įstaigos ir įmonės taip pat turės užtikrinti, kad jose dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, vėmimas, viduriavimas ir pan.) ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.
Darbdaviams rekomenduojama matuoti darbuotojų kūno temperatūrą atvykus į darbo vietą. Darbuotojus, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau), būtina nedelsiant nušalinti nuo darbo.
Darbuotojai turi būti informuoti, kad turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, jie neturėtų vykti į darbą, o šiems požymiams pasireiškus darbe, darbdaviai turėtų nedelsiant nušalinti darbuotoją nuo darbo. Tokiu atveju darbuotojui turi būti pasiūlyta konsultuotis Karštąją koronaviruso linija arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.
Darbo vietos turėtų būti įrengtos taip, kad tarp darbo vietose sėdinčių darbuotojų būtų ne mažesnis kaip 1 metro atstumas arba darbo vietos turi būti atskirtos pertvaromis.
Jeigu nėra galimybės užtikrinti ne mažesnio kaip 1 metro atstumo tarp darbo vietose sėdinčių darbuotojų, darbo vietas reikėtų įrengti posėdžių salėje, valgykloje, kitose iki tol nenaudojamose įstaigos patalpose.
Be to, turėtų būti apribotas darbuotojų kontaktas, taip pat sureguliuotas darbuotojų pertraukų laikas, siekiant sumažinti žmonių, kurie vienu metu dalijasi kavine, personalo kambariu ar virtuve, skaičių.
Įstaigos lankytojai prioriteto tvarka turėtų būti aptarnaujami nuotoliniu būdu. Jei lankytojai aptarnaujami darbo vietoje – privalu užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujantys lankytojus, ir lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Visą sprendimą galima rasti čia.
