Darantiems remonto darbus - geros naujienos

Per artimiausius porą metų remontuoti savo būstą planuoja kas antras gyventojas. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Kaip rodo tyrimo duomenys, artimiausius dvejus metus remonto darbų neplanuoja 49 proc. gyventojų. Kas ketvirtas planuojantis atnaujinti būstą žada perdažyti sienas ar pakeisti tapetus. 14 proc. - tvarkyti grindis, 10 proc. - apšiltinti namo sienas, 9 proc. - keisti baldus, po 8 proc. - langus ir duris, santechniką ar buitinę techniką.

Gyventojų apklausos rezultatus pristačiusi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė teigė, kad 53 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog būstą remontuoti reikia ne rečiau kaip kas 10 metų, 22 proc. - kas 15 metų, 20 proc. - rečiau nei kas 15 metų.

Respondentų paklausus, ar šiuo metu gyventojų būstui reikia remonto, 62 proc. tikino, kad jiems reikia atnaujinimo: 41 proc. reikia kosmetinio remonto (sienų, lubų, grindų atnaujinimas), 21 proc. - kapitalinio remonto.

Gyventojų supratimas, ar jiems reikia remonto, skiriasi ir pagal apskritis. Labiausiai remonto poreikiu skundėsi Telšių (70 proc.), Panevėžio (69 proc.) ir Utenos (66 proc.) apskričių gyventojai.

Mažiausiai savo būsto esama kokybe nepatenkinti Klaipėdos (59 proc.) ir Kauno (57 proc.) apskričių gyventojai.

„Manau, kad čia yra priklausomybė ir nuo mūsų atsinaujinančio būsto fondo. Jei žiūrėtume į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, šiaip ar taip čia paskutiniais dešimtmečiais vyko naujos statybos, pastatyta daug naujų būtų ar gyvenamųjų namų, ypač Klaipėdos rajone, o Telšiai, Panevėžys, Utena yra tos vietos, kur istoriškai nelabai pamenu, kad būtų vykę naujų namų statybos, nebent tik vienas kitas individualus namas“, - pastebėjo specialistė.

Komercinio banko atlikta apklausa rodo, kad remontams gyventojai nelinkę išleisti didelių sumų. 47 proc. planuojančių remontą žada jam išleisti 1-3 tūkst. eurų, 19 proc. - iki 5 tūkst. eurų, 5 proc. - iki 7 tūkst. eurų, 5 proc. - iki 10 tūkst. eurų, daugiau nei 10 tūkst. eurų – 7 proc.

„Jau daug metų matome, kad žmonės pakankamai nedideles sumas investuoja į remontą. Nors pažiūrėję į aplinką matome, kad turime daug senų daugiabučių, vis dėlto bandome gyventi dažydami sienas ir tvarkydami grindis, bet nežiūrime giliau, kokį remontą pasidaryti“, - komentavo banko atstovė.

„Swedbank“ banke vidutinė būsto remonto paskolos vertė 2800 eurų, imant vartojimo kreditą, ir 4500 eurų, imant asmeninę kredito liniją. Apie 35-40 proc. naujų vartojimo kreditų suteikiama būsto remonto reikmėms.

2013 m. banke paskolų būsto remontui buvo suteikta už beveik 50 mln. eurų. 2014 m. - už 42 mln. eurų.

„Tam įtaką darė euro laukimas, nes būtent laukiant euro, ypač antrajame pusmetyje, vartojamasis finansavimas lėtėjo ir žmonės daugiau investavo į naujo būsto pirkimą“, - kalbėjo J. Gumuliauskienė.