Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) laimėjus Seimo rinkimus, jų pasiūlymas įkurti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką sulaukia vis daugiau dėmesio.

„Lietuvos pašto“ pagrindu įsteigsime regionų plėtros banką, kuris padidins finansinių paslaugų prieinamumą regionuose ir atliks stabilizuojantį vaidmenį rizikingai veikiančio privataus finansų sektoriaus aplinkoje, ką pademonstravo 2009–2010 metų krizė Lietuvoje“, – rašoma valstiečių žaliųjų rinkiminėje programoje.

Panaši idėja įvardyta ir konservatorių „Naujame plane Lietuvai“ – jie norėtų įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą.

„Jis padės sutelkti viešus ir privačius finansinius išteklius investicijoms vykdyti ir leis investuoti į pridėtinę vertę auginančius projektus valstybės išskirtose srityse“, – skelbia TS-LKD.

LVŽS kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas DELFI sakė, kad jo pasiūlymas nuo konservatorių skiriasi platesniu finansinių paslaugų spektru ir dar prisiima finansų sistemos stabilizavimo funkciją.

Jis pabrėžė, kad naujasis bankas turėtų būti nepolitizuotas ir profesionaliai valdomas.

„Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų kapitalas duoda ekonomikos augimą, bet atneša grėsmę, kai jis pasitraukia, kaip atsitiko per pastarąją krizę. Mokantis iš to, turi būti lojali ir stabili finansų institucija, kuri atliktų stabilizuojančią funkciją“, – dėstė S. Jakeliūnas.

Tokių jau buvo

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis priminė, kad Lietuva valstybinių bankų jau turėjo, bet visi jie neveikė efektyviai, buvo privatizuoti ir negalima pasigirti, kad brangiai.
Tai Lietuvos taupomasis bankas, kuris 2001 metais tapo „Swedbank“, ir Lietuvos žemės ūkio bankas – 2002 metais tapęs DNB.

„Kalbant apie dydžius, didžiausio Lietuvoje SEB nuosavas kapitalas artėja prie 800 mln. eurų, o jei valstybė norėtų susikurti banką, kuris būtų ketvirtas pagal dydį, kas šiuo metu yra Šiaulių bankas, kapitalo dydis turėtų būti apie 150 mln. eurų“, – skaičiavo V. Plunksnis.

LVŽS kol kas nedetalizuoja, iš kur gautų lėšų savo pasiūlymo kapitalui.

Vytautas Plunksnis

V. Plunksnis teigė, kad neaišku per kiek laiko toks valstybinis bankas pradėtų veikti pelningai.

„Reikėtų pasisamdyti žmones, bet pradžioje jis neturėtų nei klientų, nei pajamų, nes neturėtų paskolų portfelio, – kalbėjo jis. – Mano supratimu, šiuo metu nėra didelių problemų pasiskolinti bankuose, jei turi normalų verslo planą ir tam tikrus užstatus. Yra daug finansų inžinerijos priemonių, ta pati INVEGA teikia garantijas. Nesakyčiau, kad rinkoje yra niša pelningai dirbti.“

Be to, V. Plunksnis pastebėjo, kad jei valstybinis bankas skolins tiems, kuriems neskolina komerciniai bankai, tai susidarys situacija, kad anksčiau ar vėliau tos paskolos (bent dalis jų) virs blogomis, o tai reikš nuostolius mokesčių mokėtojams.

Taptų organiška dalimi

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas abejojo, ar naujasis valstybinis bankas turėtų prisiimti stabilizavimo funkciją. Jo manymu, finansiniam stabilumui grėsmės nėra.

Taip pat teigė G. Simonavičius.

„Šiuo metu Lietuvos bankui patikėta pakankamai atsakomybės ir priemonių, kuriomis užtikrinamas stabilus finansų sistemos veikimas. Vykdoma makrorpudencinė politika, kurios ramsčiai yra Atsakingojo skolinimo nuostatai ir kredito burbulus stabdantys papildomi kapitalo buferiai, kurie gali būti aktyvuoti grėsmėms užkardyti.

Šių instrumentų pakanka, o Valstybinio banko steigimas – nėra priemonė, kuri padėtų siekti finansinio stabilumo tikslų“, – centrinio banko komentarą perdavė jis.

S. Kropas mato kitą naujos kredito įstaigos naudą.

„Mano supratimu, toks darinys galėtų būti organiška finansų rinkos infrastruktūros dalimi ir sudarytų prielaidas tvariam ekonomikos finansavimui rinkos priemonių pagalba regionuose“, – DELFI sakė jis.

S. Kropas teigė, kad toks bankas reikalingas. „Praktiškai reikia „patiuninguoti“ jau esamas institucijas“, – teigė LBA prezidentas.

Lietuvoje jau veikia „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

„Tačiau joms labai reikia sąsajos su rinkos dalyviais. Manau, galima būtų labai smarkiai suefektyvinti investicijų politiką ir nemėtyti resursų bet kur, kaip dabar. Europiniai pinigai žole užaugę ir niekas toliau nežino, ką su jais daryti“, – kalbėjo S. Kropas.

2014–2020 metais Europos Sąjunga Lietuvai skirs beveik 7 mlrd. eurų. S. Kropas sakė, kad viena centralizuota institucija galėtų sukurti strategiją kaip šias lėšas panaudoti geriausiai, investuoti į infrastruktūrą, privilioti investuotojų, sukurti darbo vietų.

Su komerciniais bankais nekonkuruotų

Pagrindinė tokio banko rizika yra tai, kad jis taptų tiesiog lėšų skirstymo agentūra.

„Kaip mes jau turėjome valstybinius bankus, kai praktiškai resursai buvo skirstomi į kairę ir į dešinę“, – priminė S. Kropas.

Jis pabrėžė, kad naujasis valstybinis bankas turėtų būti normalia kredito įstaiga, atitikti Bazelio ir kitus tokių įstaigų valdymui keliamus reikalavimus.

G. Simonavičius nurodė, kad kalbant apie priežiūrą, pabrėžtina, kad valstybiniam bankui negalėtų būti taikomos jokios išimtys.

„Šią nuostatą įtvirtina kredito įstaigų steigimo ir veiklos klausimus reglamentuojantys Lietuvos ir ES teisės aktai. Taigi, jei būtų įsteigtas valstybinis bankas, jis privalėtų veikti tokiomis pačiomis konkurencinėmis sąlygomis kaip ir kiti bankai. Galiotų tie patys riziką ribojantys reikalavimai, būtų vykdoma tokia pati kasdienė veiklos priežiūra“, – sakė jis.

Stasys Kropas

S. Kropas tvirtino, kad konkurencija tarp Lietuvoje veikiančių bankų ir taip yra didelė ir jos didinimu valstybiniam bankui užsiimti nereikia.

„Šį banką matyčiau kaip sistemą, kuri eitų ten, kur komerciniai bankai nefinansuoja. Pavyzdžiui, renovacija, nes tinkamai sutvarkius garantijas, ten nereikėtų naudoti viešojo sektoriaus pinigų. Galima būtų naudoti gyventojų sutaupytus ar Europos centrinio banko paskolintus pinigus“, – teigė jis.

Tuo metu viešojo sektoriaus pinigai, S. Kropo teigimu, galėtų būti skirti švietimo ir sveikatos sistemų reformoms, kitoms investicijoms, kurios užtikrintų grąžą ilgesniu laikotarpiu.

Pašto klausimas

S. Jakeliūnas sakė, kad galimybę kurti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką yra aptaręs su Lietuvos pašto generaline direktore Lina Minderiene.

„2013 ar 2014 metais kalbėjome apie jų planus plėsti finansinių paslaugų spektrą. Ji minėjo, kad tokių ketinimų tuo metu buvo, bet ar dabar kas nors pasikeitę, nežinau“, – sakė kandidatas į finansų ministrus.

Tačiau pats Lietuvos paštas kol kas apie tokias galimybes nekalba.

„Atsiprašome, tačiau bendrovė politinių partijų programinių nuostatų nekomentuoja“, – rašoma DELFI gautame Lietuvos pašto rinkodaros ir komunikacijos departamento grupės vadovo Tado Valančiaus komentare.

S. Jakeliūno teigimu, sinergija su Lietuvos paštu būtų natūrali.

„Kadangi jie turi fizinę infrastruktūrą ir dalį finansinių paslaugų jau teikia, tai tokia mintis yra, bet nėra taip, kad tai jau nuspręsta“, – sakė jis.

G. Simonavičius taip pat priminė, kad teisiškai banką steigti gali tiek privatusis, tiek viešasis sektoriai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (917)