Trūksta kontrolės
Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pranas Vilkas neabejoja, kad prieš keletą metų pakeistos spalvotųjų metalų supirkimo taisyklės gerokai sugriežtino tvarką. Kontroliuoti, kaip tai vyksta, turėtų savivaldybės. Aikšteles būtina įrengti pagal griežtas taisykles. Be to, jei supirkimo darbuotojai nusižengė bent vieną kartą, tokia supirktuvė gali prarasti leidimą supirkti spalvotojo metalo laužą. Tačiau kontrolės nepakanka. Parlamentaras prisiminė, kad svarstant šį įstatymą, pirmiausia nuspręsta fiziniams asmenims apskritai neleisti pristatyti spalvotojo metalo laužo. Vėliau jiems buvo palikta tik viena diena per savaitę. Ją nustato savivaldybės.
Ekonomikos ekspertas Bronislovas Zaikauskas pažymi, kad spalvotųjų metalų laužo supirkimas ir realizavimas reglamentuotas įstatymu, įsigaliojusiu 2001 m., ir Vyriausybės nutarimu, patvirtinančiu supirkimo licencijavimo taisykles. Jos paskutinį kartą koreguotos 2004 m. rugpjūtį. Be to, dviem 2002 m. išleistais ūkio ministro įsakymais nustatyta šių metalų supirkimo, apskaitos bei saugojimo tvarka ir patvirtintas draudžiamų supirkti metalų sąrašas. Atrodytų, įstatymų, reglamentuojančių supirkimo tvarką, pakanka.
Dabar Lietuvoje išduotos 46 licencijos supirkti spalvotąjį metalų laužą, veikia 353 aikštelės. Supirkėjų veiklą kontroliuoti turi ne tik savivaldybės, bet ir mokesčių inspekcijos, muitinės ir teritoriniai policijos padaliniai. Pavyzdžiui, teritoriniai policijos padaliniai privalo ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį patikrinti, ar teisėtai įsigytas spalvotųjų metalų laužas ir atliekos jų supirkimo vietose. Be to, įmonės apie spalvotųjų metalų laužo ir atliekų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis ar išvežti į ES valstybes, krovimo datą teritoriniams policijos ir valstybės saugumo padaliniams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.
Skatina... vogti
Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Mečislovas Poplavskis kategoriškesnis. Jei Lietuva neturi savo spalvotųjų metalų kasyklų, tai iš kur jie mūsų šalyje atsiranda? Kodėl spalvotuosius metalus į supirktuves pristato tie patys asmenys? Nors pavieniams gyventojams ir uždrausta parduoti elektros kabelius, ilgapirščiai įsigudrina juos sukarpyti ir „šaltu veidu“ siūlyti kaip buitines atliekas. Komisaro nuomone, spalvotųjų metalų laužą turėtų būti leista parduoti tik organizacijoms, kurios užsiima jų gamyba arba tokioms, kaip elektros tinklai. Iš visų kitų reikia uždrausti pirkti. M. Poplavskis sako, kad tokių vagysčių pastaraisiais metais tik daugėja. Vagiami elektros kabeliai, ardoma elektros instaliacija, vandalai siaučia ir kapinėse – niokoja antkapius, tvoreles. Pastaruoju metu tarp vagių „populiarios“ paprasčiausios vonios. Pareigūno nuomone, dabartinė supirkimo sistema nesąžiningus žmones tiesiog skatina vogti.
Nuostoliai ne tik materialūs
Pernai pavogta 36 543 kg AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ priklausančių elektros laidų. Visus išmatavus, ilgis būtų 739 km. Dėl tokių vagysčių sudegė 6 transformatoriai. Vagišiai be elektros 2004 m. buvo palikę 7 658 vartotojus Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Pasak bendrovės Vidaus kontrolės tarnybos direktoriaus Lino Petronio, būtų netikslu teigti, kad bendrovės patiriami nuostoliai įvertinami tik tiek, kiek kainuoja pavogtus laidus pakeisti naujais. Vagišių padarytą žalą apskaičiuoti labai sunku, nes vartotojai lieka be elektros. Po tokių vagysčių sugenda sudėtingi mechanizmai, net perdega transformatoriai. Užuot daug sparčiau renovavę elektros tinklus ar gerinę paslaugų kokybę, tinklų darbuotojai priversti dėti pastangas ir skirti lėšas sugadintiems įrenginiams remontuoti.
Pasak tarnybos direktoriaus, dažniausiai vagiami elektros linijos laidai, iš transformatorinių išleidžiama alyva. Ši bendrovė kviečia gyventojus kartu kovoti su vagystėmis. Ji prašo visus, pastebėjusius vagiant elektros energiją, laidus, alyvą, pranešti nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 20 204.
Verslui – sunkūs laikai
Nors pareigūnai kalba apie griežtus verslo apribojimus, UAB „Metva“ komercijos direktorius Albinas Mankus tikina, kad jokiomis sankcijomis vagysčių nesustabdysi. Šioje srityje turėtų uoliau dirbti policijos pareigūnai. Verslo atstovo nuomone, dabar galiojančios metalų supirkimo taisyklės per griežtos.
Iš gyventojų supirkti spalvotųjų metalų laužą leidžiama tik vieną dieną per savaitę. „Tarkime, kokioje nors įmonėje veikia 30 supirkimo aikštelių. Jose tik vieną dieną per savaitę dirba 30 žmonių. Nepaisant tokių apribojimų, mokame visus mokesčius valstybei, nuomą už patalpas ir t. t. Įsivaizduokite, kad jums leistų vieną dieną per savaitę nusipirkti kuro, nes degalinei būtų leista veikti tik nustatytomis dienomis“, – piktinasi pašnekovas tvirtindamas, kad šis verslas Lietuvoje jau beveik sužlugdytas. Per pastaruosius metus spalvotųjų metalų laužo supirkimo sąlygos tik blogėjo.
Ekspertas B. Zaikauskas irgi palaiko verslininko nuomonę. Jo teigimu, sugriežtinus taisykles, sumažėjo vagysčių elektros ir ryšių įmonėse. Jos kasmet skaičiuoja ir mažesnius nuostolius. Truputį mažėja ir šių metalų supirkimas. Pašnekovas siūlo pirmiausia sugriežtinti spalvotųjų metalų eksporto ir išvežimo kontrolę, o ne pradėti taisyti ir taip griežtus teisės aktus.
Spalvotųjų metalų vagystės Lietuvoje (2004 m.)
| Rūšis | Atvejai |
|---|---|
| Tauriųjų metalų | 207 |
| Ne tauriųjų metalų | 1 415 |
| Elektros laidų | 790 |
Policijos departamento duomenys
