„Mūsų tikslas, kad renginys turėtų kuo mažesnę arba, jei įmanoma, nulinę įtaką klimato kaitai. Svarbu, kad reikalavimai keliami ne tik aplinkosauginiai, bet ir socialinės atsakomybės, pavyzdžiui, kad renginio vedėjo drabužiai negali būti pasiūti Kambodžoje, naudojant draudžiamą vaikų darbą“, - sakė „Business Sweden“ – Švedijos prekybos ir investicijų tarybos vadovas Lietuvai Lukas Danielevičius.
Šiemet Švedijos verslo apdovanojimų renginys sulauks ypatingų svečių, jame dalyvaus Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas su karaliene Silvija, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti kiti iškilūs verslo, mokslo bei politikos atstovai.
Kaip apskaičiuoja žalą aplinkai
Pasak pašnekovės, nors yra paruoštos įvairios poveikį aplinkai vertinančios skaičiuoklės, jų esmė išlieka panaši.
„Vertinami keli aspektai, pirma, mobilumas: kaip dalyviai atvyksta ir išvyksta iš konferencijos, tai yra lėktuvų, traukinių, autobusų ir automobilių poveikis aplinkai. Antras svarbus aspektas – maitinimo paslaugos: kiek ir kokių patiekalų bei gėrimų numatyta, ar vanduo bus stalo ar buteliukuose, jei buteliukuose, tuomet, kokiose, ar patiekalai pagaminti iš vietinių maisto produktų ar atvežtinių ir taip toliau. Trečia, svečių apgyvendinimas, kuo prabangesnis viešbutis – tuo daugiau paslaugų, įvairesnis ir atvežtinis maistas, tad 5-ių žvaigždučių viešbutis sąlygos didesnes anglies dvideginio emisijas nei mažiau jų turintis viešbutis“, - pavyzdžių pateikė V. Chošnau.
Ji atkreipia dėmesį, kad mokslinėmis studijomis yra skaičiuojama kiekvienos produktų grupės daroma žala aplinkai, pavyzdžiui, jautienos vartojimas pasaulyje 15 proc. didina klimato kaitą.
„Taigi, maža užkandėlė su jautiena lems gerokai didesnes anglies dvideginio emisijas nei užkandėlė su Lietuvoje užaugintu pomidoru ir salotos lapeliu“, - palygino V. Chošnau.
Įdomu tai, kad renginio metu nebus patiekalų su jautiena, taip pat bus sudaryta galimybė tradicinį pieną pakeisti sojų pienu, o 25 proc. meniu sudarys vegetariški patiekalai, kurie atitinka prevencinius klimato kaitos reikalavimus.
„Mes siekiame ne tik suskaičiuoti ir tuomet atlyginti žalą, kiek jos bebūtų, bet žinoti, kaip pasiekti kuo mažesnes emisijas jau sudarant meniu, planuojant keliones ir organizuojant visą konferenciją“, - kalbėjo L. Danielevičius.
Pašnekovai vardijo, kad vertinama viskas: iš kokio popieriaus yra pagaminti lankstinukai ir kvietimai, dekoracijos, kiek elektros naudos apšvietimo ir garso įranga, kokios bus pastato šildymo sąnaudos. Pirmojo tokio tipo renginio metu siekiama įvertinti, kokios bus jo anglies dvideginio emisijos ir vėliau bus siekiama jas mažinti.
„Reikia pripažinti, kad ne visi paslaugų teikėjai yra pasiruošę reikalavimus atitikti, kai kuriuos jie nustebina, vienus maloniau, kitus ne taip maloniai. Tačiau vertinant iš esmės, mums yra labai svarbu, kad vyktų pokytis“, - paaiškino V. Chošnau.
Įmonėms yra siunčiami klausimynai, kuriuose klausiama įvairių dalykų, pavyzdžiui, ar bendrovė turi ir vykdo darnaus vystymosi strategiją, ar naudoja verslo etikos kodeksą, ar stebi savo veiklą aplinkosaugos ir socialiniais aspektais, ar įmonės yra atsakingos finansiškai ir taip toliau.
„Iš esmės įmonių yra klausiama, ar jos verslą vertina primityviai: „prekė, kaina, paslauga“, ar jos šią grandinę išplečia ir savęs klausia apie aplinkosaugą, socialinį faktorių ir atsakingą finansinį elgesį“, - kalbėjo V. Chošnau.
Planuojama po renginio pasodinti mažiausiai 5 tūkst. pušelių netoli Vilniaus, bet ne toliau nei 50 km spinduliu, tačiau, jei šios investicijos nepakaks iki kitų metų apdovanojimų atlyginti žalos dėl pagaminto anglies dvideginio, tuomet bus prisidėta prie „Business Sweden“ centrinės būstinės vykdomų investicijų programų, kurių tikslas – kovoti su klimato kaita.
Skaičiuojama, kad viena pasodinta pušelė gali atsverti 5-8 kg anglies dvideginio emisijos, o sudeginus litrą dyzelinio kuro išmetama apie 2,6 kg anglies dvideginio, tad vienas medelis atlygina 3 litrų sudeginto dyzelinio kuro padarytą žalą aplinkai.
V. Chošnau pasakoja, kad, ekspertų skaičiavimu, Londono olimpinių žaidynių organizatorių skaičiavimais, jų renginys sugeneravo 3,4 mln. anglies dvideginio emisijų ir balansui atstatyti būtų reikalingi 2,7 mln. svarų sterlingų (3,71 mln. eurų). Tiesa, šių žaidynių neigiamas poveikis nebuvo visiškai kompensuotas.
Paaiškino, kodėl Lietuvoje aplinkosauga ne tiek populiari
„Prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę turbūt retas galvodavo apie aplinkosaugą, nes rūpėjo užtikrinti ekonominį pagrindą, būstą, maistą ir taip toliau. Dabar esame pasiekę didesnį išsivystymo lygį, stojame į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją ir tai kartu yra įrodymu, kad turime žengti ir žingsnį kovoje su klimato kaita“, - mano pašnekovas.
DELFI primena, kad šiemet Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
„Švedijos verslo apdovanojimai Lietuvoje yra pirmasis renginys, kuris atitiks tarptautinio ISO 20121:2012 standarto reikalavimus. Įdomu, kad šis standartas gimė kartu su Londono olimpinėmis ir parolimpinėmis žaidynėmis 2012 m., nes Jungtinėje Karalystėje yra labai gilios darnaus vystymosi tradicijos, - pasakojo V. Chošnau. - Toliau šį standartą naudojo Švedija: 2013 m. pagal jį organizuota Malme mieste vykusi „Eurovizija“.
„Džiugu tai, kad nereikia laukti dešimtmečių, jau po 2-3 metų Lietuvoje vyksta tai, kas ir valstybėse, kurios pirmauja pagal aplinkos apsaugą, - mano L. Danielevičius. - Žinoma, tai reikalauja įdirbio, mes tam skyrėme beveik pusę metų, nes nepakanka paskambinti tiekėjams, paprašyti jautieną pakeiti vištiena, pridėti vietinių agurkų ir renginys jau bus „žalias“. Viliuosi, kad po 3-5 metų pakaks paskambinti ir paprašyti prekių ar paslaugų pagal konkretų reikalavimą, bet dabar reikia pradėti aiškinti, apie ką kalbame, kodėl yra tokie reikalavimai ir panašiai.“
DELFI primena, kad Lietuvoje Švedijos verslo apdovanojimai vyks spalio 8 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
