Įtrauks sausio 11 dieną
Numatyta, kad papildomai pensijai kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus iki 40 metų bus siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo, o tai reiškia, kad ateinančių metų pirmomis dienomis suklusti turėtų ir tie, kurie 2019-aisiais priėmė sprendimą tokiame kaupime anksčiau nedalyvauti.
Minėti asmenys, kuriems sausio 2 d. bus mažiau nei 40 metų ir, kurie tą dieną dirbs pagal darbo sutartį arba vykdys savarankišką veiklą, vėl bus įtraukti į pensijos kaupimą ir vėl turės apsispręsti, ką daryti: likti ir kaupti, ar atsisakyti.
Sprendimą turės priimti ir tie, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą, kitaip įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai. Laiko tam gyventojai turės iki birželio 30 dienos.
„Sodros“ duomenimis, 2019 m. į pensijų kaupimą iš viso buvo įtraukti 132 394 žmonės, iš jų 61 073 tapo kaupimo dalyviais, 59 092 kaupimo atsisakė.
„Kol kas tikslus skaičius žmonių, kurie bus pakartotinai įtraukti į kaupimą, nėra žinomas.
Planuojama, kad pranešimus apie įtraukimą gyventojai gaus sausio 11 d.“, – informavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Buvo aiškinama, kad neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime gyventojai kaupti antroje pakopoje pradės nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo tada pensijų kaupimo įmokos iš gyventojo draudžiamųjų pajamų bus pervedamos į žmogaus pasirinktą arba jam „Sodros“ priskirtą pensijų kaupimo fondą.
Nepageidaujantys kaupti apie savo pasirinkimą turės informuoti „Sodrą“. Tai bus galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui, paštu arba atvykus į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.
Pražiopsoję terminą dėl pasirinkimo, dar turės šansų jį pakeisti, tačiau tam prireiks itin svarbios priežasties bei ją pagrindžiančių dokumentų.
„Sodros“ darbuotojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatys, ar priežastys yra svarbios“, – buvo aiškinama institucijos puslapyje.
Lazutka: tai yra žmonių gaudymas
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka kritikavo priverstinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą bei tikino, jog tvarka turėtų būti kitokia.
„Mano nuomone, bendrai valdžiai būtų sąžininga prisiimti atsakomybę ir jeigu jie mano, kad toks žmonių įtraukimas yra geras dalykas, tai reikėtų priimti sprendimą, kad visi iki vieno yra įrašomi kaupti privalomai, jog nebūtų galimybės pasitraukti. Arba būtų neįrašomas nė vienas ir žmonės papildomą kaupimą rinktųsi savarankiškai.
Dabar yra paprasčiausias žmonių gaudymas. Gal žmogus neapsižiūrės, gal neturės laiko, gal atidėlios ir jam sueis terminas to atsisakyti.
Žinome, kad kai žmonėms reikia rinktis tam tikrus dalykus, tarkime, elektros tiekėją, ar susimokėti žemės mokestį, dar kažką, tai nėra kasdieniai dalykai ir jie turi reikalų, o tas terminas ir praeina. Kam to reikia? Tiesiog valdžios nedrįsta priimti įstatymų, nes tuomet reikėtų labai rimtų argumentų, kodėl gyventojas turi būti įtrauktas privalomai, o kai kritikuoji dabar, pasako, kad žmonės gali rinktis“, – apie tvarką kalbėjo profesorius.
Pasak jo, pensijų fondai yra toks pat verslas, kaip ir bet kuris kitas, tačiau jiems paranku klientų ieškoti pasitelkiant politikų galią, mat taip klientus jiems randa pati valdžia.
„Mano supratimu, šios srities tvarkymas turėtų būti toks, kad valstybė priverstinu būdu nustotų visus įtraukinėti bei neturėtų papildomai tokių fondų finansuoti. Pernai metais valstybė skyrė 170 mln. Eur.
Taip būtų daug sveikiau, nes pensijų fondų valdytojai savo žvilgsnį nukreiptų į tai, kaip gyventojui papasakoti apie naudą, rezultatus, veikti, kaip paprastas verslas“, – sakė jis.
Estai leido išsiimti sukauptus pinigus
Lietuvoje išsiimti visą sukauptą sumą įstatymų numatyta tvarka kol kas nėra leidžiama.
Įstatymas numato, kad vienkartinę išmoką sulaukus senatvės pensijos gali gauti ir pinigus išsiimti tik tie, kas turi sukaupę iki 5 tūkst. Eur arba tie, kurie sukaupė daugiau nei 60 tūkst. Eur. Tiesa, šiuo atveju išsiimti galima tik tą sumą, kuri viršija 60 tūkst. Eur. Daugiau apie Lietuvos pensijų išmokų būdus skaitykite čia. Pensijų anuitetų skaičiuoklę rasite čia.
Tačiau štai Estijoje tvarka, kitokia. Šioje šalyje nuo 2021- ųjų sausio jau galima išsiimti visus antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus.
Nors iš pensijų fondų ištrauktiems vartojimui pinigams buvo taikomas 20 proc. pajamų mokestis, tai nesustabdė didelės dalies gyventojų susigrąžinti sukauptus pinigus į savo pinigines ir patiems spręsti, ką dabar su jais daryti.
Šių metų balandį skelbta, kad iš pensijų fondų gyventojai nusprendė „ištraukti“ 1,3 mlrd. eurų. Pinigai jiems buvo išmokėti būtent rugsėjį.
Kaip jau skelbė „Delfi“, Estijos valdžia liko nustebusi, nes nesitikėjo tokios didelės pasitraukiančiųjų armijos. Dar pernai lapkritį daryta gyventojų apklausa parodė, kad 56 proc. kaupiančiųjų planuoja toliau kaupti antros pakopos pensijų fonduose.
Įmoka priklauso nuo žmogaus pasirinkimo
Redakcija primena, kad kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t.t.
Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmenines paskyras gyventojui, o jei žmogus yra pasirinkęs ir kitus informavimo būdus – taip pat elektroniniu paštu.
Gavusieji tokį pranešimą gali apsispręsti – nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas, sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove, arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Pati „Sodra“ informuoja, kad pensijos kaupimo ir įmokų dydis priklauso nuo pačių gyventojų pasirinkimo – kaupti maksimaliai arba palaipsniui. Priklausomai nuo pasirinkto tarifo, kaupiančiuosius papildomai skatina ir valstybė.
Nuo 2022-ųjų sausio 1 d. didės dalies kaupiančiųjų valstybės skatinamosios įmokos į antros pakopos pensijų fondus. Tuo pat metu augs ir pensijų kaupimo tarifas gyventojams, kurie yra pasirinkę laipsniškai didėjantį kaupimą, buvo rašoma pranešime spaudai.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas, kurios skaičiuojamos nuo atlyginimo, perveda darbdavys, o papildomai prisideda ir valstybė. Šių įmokų dydis priklauso nuo paties asmens pasirinkimo – ar pradėjus kaupti iškart mokamos maksimalaus 3 proc. dydžio įmokos, ar jų dydis kasmet laipsniškai didėja.
Nuo šio pasirinkimo priklauso ir valstybės paskatos dydis – ar ji jau siekia maksimalų dydį, ar taip pat kasmet padidėja. Pasirinkusiems laipsnišką didėjimą, verta žinoti, kad kitais metais kaupimo tarifas padidės iki 2,7 proc. Atitinkamai jiems didės ir valstybės skatinamosios įmokos tarifas – kitais metais jis paaugs iki 1,2 proc., skaičiuojamų nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šie gyventojai maksimalų kaupimo dydį, atitinkamai 3 ir 1,5 proc., pasieks 2023 metais. Vis dėlto, pasirinkusieji laipsnišką kaupimą bet kada gali nuspręsti kaupti maksimaliai, nelaukdami 2023-iųjų.
Daugiau skaitykite čia.
