Nuo balandžio 1 dienos didieji komerciniai bankai papildomos finansinės naštos ir naujų reikalavimų beveik nepajuto, o smulkiąsias kreditų bendroves užgulusi našta verčia iš esmės keisti veiklos pobūdį. Dėl to daugiau kaip pusė greituosius kreditus teikusių bendrovių ketina išsikelti iš Lietuvos.
Smulkiųjų kreditų bendrovės, teikiančios vadinamuosius greituosius kreditus, kurių veiklai įstatymas iš esmės ir skirtas, Lietuvoje nišos verslui nebemato. "Lietuvoje nebeliks 50-70 proc. smulkiųjų paskolų bendrovių. Kapitalas iškeliaus iš Lietuvos į kitas šalis. Rinkoje sumažės konkurencija, o paslaugos vartotojai negalės rinktis paslaugų pagal poreikius. Panašu, kad pats vartojimo kreditų įstatymas buvo priimtas tik tam, kad sužlugdytų smulkųjį lietuvišką verslą ir išvalytų rinką stambioms užsienio finansų bendrovėms", - piktinosi 17 bendrovių vienijančios Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė.
Pasak jos, įstatymo straipsnių įgyvendinimas iš vartojimo kreditus teikiančių įmonių pareikalaus papildomų išlaidų - reikės pertvarkyti programinę įrangą, peržiūrėti ir atnaujinti rinkodaros veiksmus. Be to, duomenims teikti reikės papildomai įdarbinti žmonių. "Visa tai dar labiau apsunkins sąlygas verslui", - sakė ji.
Smulkiųjų kreditorių atstovė tvirtino, kad jau dabar nedideli trumpo laikotarpio kreditai yra išnykę - skolinama ne mažesniam kaip 30 dienų terminui. Iki įstatymo įsigaliojimo vidutinis asociacijos narių išduodamas vartojimo kreditas buvo 450 litų, o terminas - 20 dienų.
