aA
Dalijimosi ekonomikos platformos vystosi dideliais tempais, o šios srities reglamentavimas nuolat atsilieka. Nors ši ekonomikos sritis verta išimčių, nes tai - inovacija, bet bendras europinis reglamentavimas turės atsirasti. Platformų Lietuvoje sumokami mokesčiai auga, vis dėlto mokesčių administratoriui trūksta instrumentų tinkamai atlikti šios srities priežiūrą, o valstybė mato nemažai iššūkių užtikrinant teisingą mokesčių surinkimą.
AirBnB
© Reuters / Scanpix

Tokiomis įžvalgomis dalijosi Seime vykusios konferencijos „Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai“ dalyviai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistė Alina Gaudutytė sakė, kad su platformų atstovais yra tekę bendrauti intensyviai. Tačiau iki šiol specialaus mokesčių taikymo jiems nėra.

„Jeigu yra būsto nuoma, jį galima nuomoti deklaruojant metines pajamas arba išsiėmus verslo liudijimą. Paslaugos organizatoriai gali imti ir komisinius mokesčius. Pavėžėjimo, taksi paslaugos, kitos paslaugos teikiamos vykdant individualią veiklą. Jeigu pajamos per metus viršija 45 tūkst. eurų, turėtų būti mokamas pridėtinės vertės mokestis. Jeigu iš tarpusavio skolinimosi gaunamos palūkanos, tai nelaikoma individualia veikla, reikia mokėti 15 proc. nuo uždirbtų palūkanų“, - aiškino A. Gaudutytė.

VMI atstovas Rolandas Puncevičius teigė, kad dėl veiklos specifiškumo verta atskirti tradicinį verslą ir inovatyvias jo formas verta, o tokių platformų sumokami mokesčiai auga.

„Stengiamės, kad verslas nebūtų stabdomas įvairių biurokratinių kliūčių. Teikiame mokestinius išaiškinimus, tą darėme ir ateinant“ Uber“, - sakė R. Puncevičius.

Kita vertus, kalbant apie rizikas, šios platformos jų taip pat atneša, pripažino VMI atstovas.

„Ne visos platformos sutinka pateikti reikiamą informaciją, dalį nuslepia. Europinis reglamentavimas anksčiau ar vėliau turėtų atsirasti. Tokio pobūdžio ekonomika smarkiai plečiasi. Reikia, kad jos mokesčių administratoriui privalėtų pateikti visą reikiamą informaciją“, - iššūkius vardijo R. Puncevičius.

Konferencijos dalijimosi ekonomikos platformų tema iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė konferencijoje akcentavo, kad jaučiama nuolatinė dalijimosi ekonomikos plėtra, bet reglamentavimas nuolat atsilieka.

„Dalijimosi ekonomikos platformos labiausiai plečiasi keturiose srityse: apgyvendinimo paslaugų, pavėžėjimo paslaugų, tarpusavio skolinimosi ir kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos srityje. Platformos nėra įpareigotos teikti informacijos apie asmenų iš jų gaunamas pajamas, dėl to šios nėra tinkamai apmokestinamos. Žmonėms tuo pačiu nėra suteikiamos socialinės garantijos, ateityje jie nėra garantuoti dėl pensijos“, - kalbėjo G. Skaistė.

Jos nuomone, dalijimosi ekonomikos platformų apmokestinti taip pat kaip įprastinio verslo nėra prasmės, nes tada būtų prarasta dalijimosi ekonomikos prasmė. Tačiau problemas spręsti, anot parlamentarės, vis tiek reikia.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pabrėžė, kad yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad iki 2025 metų dalijimosi ekonomika pasaulyje augs 20 kartų. Jos teigimu, Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad apie 20 proc. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 64 metų amžiaus per pastaruosius metus yra dalyvavę dalijimosi ekonomikoje. Dar dalis nežinojo to, bet dalyvavo.

„Taigi joje dalyvavo daugiau nei trečdalis gyventojų. Poreikis ja naudotis yra milžiniškas, ypač tarp jaunų žmonių“, - teigė L. Galdikienė.

Pasak ūkio viceministro Elijaus Čivilio, ES numato, kad dalijimosi ekonomika turi beprotiškai didelį potencialą, kuria papildomą rinką.

„Labai džiaugiuosi, kad tokie dalykai atsiranda, ir skatinčiau, kad jų atsirastų tik daugiau. Reikia edukuoti visuomenę, mokytis priimti naują gyvenimo tipą, nes ateityje to tik daugės. Jautriai ir greitai reaguojame į pokyčius“, - savo požiūrį dėstė viceministras.

Pasak jo, nors reguliavimas paprastai suvokiamas kaip negatyvus dalykas, veiksmai turėtų būti nukreipti labiau į rekomendacijas, tuo pačiu nepamirštant, kad visi turi mokėti mokesčius ir tai suprasti.

„Platformose vykstančių transakcijų matomumas tikrai didėja. Dalijimosi ekonomikos intencija nėra negatyvi - kažką nusukti, apžaisti. Ji skatina vartotoją, suteikia priemones turėti skaidrumą“, - teigė E. Čivilis.

Pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Uber“ viešosios politikos atstovas Baltijos šalims Vytautas Višinskis, turėdamas omenyje platformos sulaukiamą kritiką, sakė, kad reguliavimo srityje Lietuva yra pirmoji Europoje, kuri teisiškai sureguliavo pavėžėjimo veiklą.

„Esame girdėję nuogąstavimų dėl nevienodų konkurencinių sąlygų, bet noriu pabrėžti, kad tai licencijuojama veikla, reikia turėti individualios veiklos pažymėjimus ir panašiai. Reikia suderinti, subalansuoti interesus - valstybės, vairuotojų, kurie dirba individualiai, platformų. Matome problemas, kurias reikia spręsti“, - pripažino „Uber“ atstovas.

Pasak V. Višinskio, prieš kelias dienas „Uber“ paskelbė visoje Europoje galiojančią partnerių apsaugos programą, kuri apima draudimus, vienkartinę motinystės ar tėvystės išmoką atitinkant tam tikrus kriterijus. Jo teigimu, tai pavyzdys ir kitoms platformoms, galintis parodyti atsakomybės supratimą.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (72)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (503)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (9)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (10)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (521)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Top naujienos

Iš byrančio lėktuvo krito 3 km ir išgyveno: atrodžiau kaip zombis žaizdose po oda išsirito dešimtys kirmėlių (49)

Septyniolikmetė Juliane Koepcke matė, kaip jos mamą galinga jėga išsiurbė lauk iš skrydžio...

Dagys: jei 50 proc. paėmimų iš šeimų nepasiteisina, tai 50 proc. vaikų traumuoti be reikalo (141)

Visuomenei įsiaudrinus dėl kauniečių šeimos, iš kurios buvo paimti du vaikai, situacijos,...

Dėl lėktuvo gedimo prezidentė neišskrido į 100-mečio iškilmes Latvijoje (81)

Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto...

20 metų jauniau atrodanti moteris išklojo savo paslaptį: tereikia valgyti kelis produktus dvidešimtukas (125)

Elizabeth Peyton-Jones – 49-eri, bet ji atrodo lyg būtų 30 m. amžiaus. Natūropatė, žolininkė,...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (503)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Geidžiamas darbdavys Vilniuje samdiniams leidžia itin daug: įvaizdžiai privers gardžiai pasijuokti (64)

Vilniuje įsikūrusi IT sprendimus visame pasaulyje teikianti įmonės „ Tesonet “ yra esantys...

Kas nutinka, kai alkoholis ir narkotikai nustoja veikti: 25 metus vartojęs vyras neturi ko slėpti (7)

„Kai būdamas 12 metų pirmą kartą pasigėriau, iškart nusprendžiau, kad tai bus mano gyvenimo...

Goda Alijeva pirmajame interviu po skyrybų: stengiausi išgelbėti šeimą, bet nepavyko (26)

Skyrybų metu visuomet dūžta širdys, o kai esi viešas žmogus ir tavo asmeninį gyvenimą po...

Sinoptikė papasakojo, kokie orai mūsų laukia kitą savaitę (8)

Sekmadienį saulę išvysime retai, per daugelį šalies rajonų praslinks lietaus debesys, kai kur...