Liepos pradžioje antrinei AB „Linas" įmonei „Lino audiniai" iškelta bankroto byla. „Utenos trikotažas" pernai patyrė 1,68 mln. Lt grynojo nuostolio, o pirmąjį šių metų pusmetį pardavė 12,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Grigiškių" įmonių grupė pirmąjį šių metų pusmetį taip pat patyrė 132,2 tūkst. Lt nuostolį.
Išgyvena ne geriausius laikus
„Visos verslo rūšys, kurių produkciją galima pakeisti importu iš Kinijos, manau, Lietuvoje išgyvena ne geriausius laikus. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Toliau bus tas pats, galbūt netgi ir blogiau, nes prekių iš Kinijos daugės ir tie verslai neklestės", – tarsi apibendrindamas pavyzdžius DELFI kiek anksčiau sakė bankrotus administruojančios įmonės „Baklis" direktorius Gintaras Gelčys.
Panašios nuomonės - ir „DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas, matematikos mokslų habilituotas daktaras Rimantas Rudzkis. Jo vertinimu, laikai nėra patys geriausi Lietuvos tekstilininkams, baldininkams ir buitinės technikos gamintojams.
„Jeigu žiūrėtume bendras tendencijas, didieji gamintojai išgyvena ne geriausius laikus. Galime prisiminti: „Alytaus tekstilė" pagaliau numirė, „Ekranas" numirė, „Vilniaus vingis" užsidarė, „Vilniaus baldai" kol kas negauna pelno, mūsų pasididžiavimas „Utenos trikotažas" išgyvena sunkokus laikus, „Snaigė" taip pat. Mano žiniomis, Šiaulių „Tauras" taip pat neblizga", – vardijo analitikas.
Ne itin gerą šių įmonių situaciją, anot jo, lemia tai, kad užsienio rinkose tenka konkuruoti su pasauline gamyba, o kai kuriuose sektoriuose su Azijos gamintojais tai daryti yra ypač sunku.
Tuo tarpu Lietuvos įmonės, išsiskiriančios gera situacija, yra susijusios su metalo apdirbimu, pavyzdžiui, laivų statyklos, priekabų ir kėbulų gamintoja Panevėžyje „Schmitz Cargobull Baltic".
Tarp sėkmingai dirbančių Lietuvos pramonės įmonių pašnekovas įvardija ir trąšų gamintojus – „Lifosą" ir „Achemą". Tai, esą lemia, ypač gera situacija pasaulio rinkose – trąšos per metus pabrango daugiau nei dukart.
R. Rudzkis atkreipia dėmesį, kad „Lifosą" valdo Rusijos bendrovė, kuri žaliavą jai tiekia mažesnėmis kainomis.
„Mes esame tarsi tiltas tarp Rytų ir Vakarų, tačiau to visiškai neišnaudojame su retomis išimtimis.(...) Viena iš išeičių būtų išnaudoti Rytų rinką, kuri dabar auga sparčiau nei Vakarų. Tačiau lengva patarti, nes mes politiškai susigadiname santykius su Rusija. Ar rizikuos verslininkas, esant tokioms sąlygoms, pernelyg plėstis į Rytų rinką, kai tarpvalstybiniai ryšiai nėra labai draugiški ir žinant Rusijos ypatybes", – svarsto R. Rudzkis.
Su nerimu laukia elektros kainų
Baldų gamintojo „Narbutas & Ko" vykdantysis direktorius Andrius Tarvydas DELFI pripažino, kad dabar yra gana sunkus metas visoms įmonėms, o šių metų rezultatų laukiama prastesnių nei planuota pernai.
„Aš manau, dar nesame pačioje blogiausioje situacijoje, ji mūsų laukia kitais metais, o ekonomikos sulėtėjimas gali užsitęsti dar porą metų. Labai stebime žinias apie atominę elektrinę, mums kelia nerimą būsima elektros kaina, nes ji gali labai padidinti visų įmonių sąnaudas ir sumažinti pelnus, tai lems ir mažesnį vartojimą, o pramonės įmonėms tai yra ypatingai skausminga", – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, pastaruosius keletą metų šalies įmonės buvo pripratusios gyventi kur kas paprasčiau – tiesiog nespėdavo gaminti ir įvykdyti visų užsakymų.
„Dabar situacija pasikeitė – dėl užsakymų reikia pakovoti ir jų paieškoti. (...) Šiuo metu mes labai atsargiai žiūrime į darbuotojų atrankas, kurias buvome suplanavę. Žmones priimame tik kritinėse pozicijose. Gamyboje išėjus darbuotojui nebūtinai į jo vietą priimamas naujas", – apie pasikeitusią situaciją pasakoja A. Tarvydas.
Jis ragina įmones „nenuleisti rankų", didinti konkurencingumą efektyvinant savo veiklą ir žvalgytis naujų rinkų.
Pašnekovas neatmeta ir baldininkų griūčių galimybės: „Gali būti, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje baldų įmonės labai masiškai užsidarinėja, ypač mažesnės".
„Narbutas & Ko" du trečdalius savo produkcijos eksportuoja. Maždaug pusė eksporto iškeliauja į Rytų Europos rinkas.
Asociacijos „Lietuvos mediena" generalinis direktorius Raimundas Beinortas DELFI primena, kad medienos sektoriaus didžiosios įmonės per Rusijos krizę 1998 m. išgyveno ir „išsilaižė žaizdeles".
„Tie, kurie dirba su didžiaisiais pasauliniais tinklais, jiems bus lengviau. Labai žiaurią įtaką mūsų sektoriui darys energetikos išteklių brangimas, ypač elektros kaina. O mažos lentpjūvėlės užsidarinėja ir jų ateitis yra kooperacija, kad jos galėtų tapti konkurencingesnėmis", – pripažino jis.
Krito kainos, bet ne apyvarta
Langų gamintojas „Hronas" taip pat jaučia ekonomikos lėtėjimą ir krentančias kainas. Įmonių grupės generalinis direktorius Valdemaras Eičas DELFI sakė, kad pardavimų lygį pavyksta išlaikyti maždaug tokį patį kaip ir pernai, tačiau langų kainos Lietuvoje yra sumažėjusios maždaug 15 proc., o, pavyzdžiui, Danijoje – 40 proc.
„Ypatingai bus žiauri žiema. Dabar dar sezonas kažkokiu būdu juda, bet kai jis sustos kokį lapkričio mėnesį, tai, manau, kol vėl atsigaus praeis pusė metų", – sakė V. Eičas.
Jis pripažino, kad yra „labai sunkiai gyvenančių" įmonių, bankrutuojančių ar besitraukiančių iš langų gamybos.
„Hronas", siekdamas dirbti pelningai, planuoja padidinti medinių langų pardavimą Skandinavijoje. „Tai yra didžiulės rinkos, kurios nėra tokios jautrios", – sakė jis.
Išgyvens parduodantys savo prekes
„Aš tragiškai nepieščiau situacijos, be abejo, yra įmonių, kurios yra labai didelės ir matosi, kurios patiria tam tikrus sunkumus. Kita vertus, yra nemažai smulkių įmonių, kurios rado savo nišą", – DELFI sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidiumo narys Linas Lasiauskas.
Tačiau esą nesikeičiant Vyriausybės pozicijai dėl linų pluošto auginimo politikos, „linų pramonės sektorius gali susidurti su sunkumais", nes Lietuvoje išauginti linai patenkina vos 30 proc. dabartinio poreikio.
Anot pašnekovo, lietuviškų tekstilės įmonių skaičius nemažėja, jos tiesiog smulkėja, nes didelėms yra pernelyg sunku konkuruoti su Kinijos gamyba, o Europos Sąjungos (ES) ir kartu Lietuvos Vyriausybės vykdoma politika nepadeda.
„Apmaudu, kai trečiųjų šalių bendrovės be jokių apribojimų į ES įveža prekes, tačiau socialiniai aplinkosauginiai reikalavimai, kuriais apkraunami mūsų gamintojai, tuo pačiu didinant jų gaminių savikainą, jiems negalioja", – sakė L. Lasiauskas.
Brangstant darbo jėgai ir energijos ištekliams L. Lasiauskas sako, kad vis sunkiau bendrovėms išgyventi tik siūdinant pagal kitų užsakymus, todėl kone vienintele išgyvenimo galimybe jis įvardija gatavų drabužių su savo prekės ženklu pardavimą.
Planuoja pelną
„Televizorius yra prekė, kuri ir lėtėjant ekonomikai išlieka paklausi. Kaip mes sakome: „Kai žmogus neturi pinigų, ką jis daro?" Sėdi namuose ir žiūri televizorių, tik klausimas, ar jam reikia naujo", – DELFI juokavo „Šiaulių Tauro televizoriai" generalinis direktorius Rimantas Žukauskas, paklaustas apie ekonomikos lėtėjimo įtaką jo vadovaujamai bendrovei.
Anot jo, svarbiausia laiku reaguoti į besikeičiančią situaciją ir užsitikrinti patikimus tiekimo šaltinius.
Įmonė laikosi strategijos negaminti produktų, kurie reikalauja didelių sąnaudų ir jau ankstesniais metais sumažino personalo.
Pernai patyrusi nuostolį, šiemet bendrovė ketina dirbti pelningai. Daugumą iš daugiau nei pusės milijono per metus pagaminamų televizorių „Tauras" eksportuoja.
