Vilniaus miesto apylinkės teisme – poilsiautojų ieškinys bendrovei „Novaturas“: daugiau kaip 16 val. skrydžio į svajonių atostogas laukę ieškovai pareiškė daugiau kaip 89 tūkst. litų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šios bylos teisme greičiausiai būtų ir nebuvę, jeigu, anot poilsiautojų, ne kelionių organizatoriaus darbuotojų elgesys – ieškovai teigė, kad dėl ilgą laiką vėluojančio skrydžio jie buvo įkalinti tarptautinio Vilniaus oro uosto išvykimo salėje bei prarado vieną atostogų dieną.
„Mums niekas nepaaiškino, kokios yra mūsų teisės dėl skrydžio vėlavimo, net nesiteikė pasakyti, kas nutiko ir kodėl mes ilgą laiką neišskrendame – kelionių organizatoriai galėjo mums pasiūlyti papildomai likti vieną dieną Turkijoje, tuomet tikrai niekas nebūtų ko nors blogo pasakęs, bet nesulaukėme nei pratęsimo, nei atsiprašymo“, – pasipiktinimo neslėpė sugadintų atostogų iki šiol negalinti paminti Ona Kandrotienė. Ji – viena pirmųjų nutarė ginti savo teises ir vos tik grįžusi iš atostogų kreipėsi į advokatus.
„Esu daug kartų skridusi lėktuvu, bet taip ir nežinojau keleivių, kurių skrydžiai vėluoja, teisių – tik parskridusi iš Turkijos internete ėmiau ieškoti informacijos, tik tada sužinojau, kad už mūsų skrydžio vėlavimą kiekvienam poilsiautojui kelių organizatorius privalo sumokėti po 400 eurų (1 381 Lt) kompensaciją, bet mums buvo pasiūlyta tik 30 eurų kuponas į „Novaturo“ ekskursiją Turkijoje“, – sakė moteris.
Teismui įteiktame 29 poilsiautojų, tarp kurių yra ir vaikų, ieškinyje teigiama, kad jie dar praėjusių metų rugpjūčio 31-osios rytą, apie 6 val. turėjo iš Vilniaus oro uosto išskristi į Antaliją, tačiau lėktuvas pakilo tik 22 val.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą keleiviai turi teisę gauti 400 eurų kompensaciją, jeigu jų skrydis viršija 1 500 km, išskyrus tuos atvejus, kai skrydį vykdantis oro vežėjas gali įrodyti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
Poilsiautojai savo ieškinyje prašo priteisti ne tik šią kompensaciją, bet ir po 1 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą bei vienos dienos kelionės kainą, skaičiuojamą nuo bendros sumos, sumokėtos už išvyką.
Kelionę į Turkiją organizavusi bendrovė „Novaturas“ ir byloje trečiuoju asmeniu patraukta skrydį į Antalijos oro uostą vykdžiusi bendrovė „Small Planet Airlines“ su tokiu poilsiautojų ieškiniu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Su žmona taupė pinigus išsvajotoms atostogoms
Bylą dėl kompensacijos už atidėtą skrydį priteisimo nagrinėjančiai teisėjai Zojai Monid teko nelengva užduotis – išklausyti ieškovų pasakojimų apie atidėtą skrydį. Teismo salėje liejosi tikros emocijos – nors jau praėjo beveik metai po skrydžio, poilsiautojai iki šiol jaučia nuoskaudą dėl, jų teigimu, nenusisekusių atostogų.
I. Vasko pasakojo, kad tą rugpjūčio 31-osios rytą atvyko į Vilniaus oro uostą, užsiregistravo skrydžiui ir pridavė bagažą. „Tada nuėjome į laukimo salę ir pamatėme užrašą, kad mūsų skrydis jau atidėtas trims valandoms“, – sakė jis.
Ieškovo teigimu, oro uoste keleiviams niekas nepaaiškino, kodėl vėluoja skrydis, niekas net nesiteikė suteikti informacijos apie keleivių teises.
„Davė mums kuponus maistui – iš pradžių po 15 Lt, paskui, kai skrydis vėl ir vėl buvo atidėtas, dar 25 Lt, tačiau ką už juos nupirksi, kai kava su sumuštiniu ar trys kepti kiaušiniai kainuoja 15 Lt, ir tai jie per valandą baigėsi“, – sakė jis.
„Visi klausė oro uosto darbuotojų, kokios yra mūsų teisės, bet merginos, kurios dalino kuponus, tepasakė, jog nieko nežino, nes jų darbas – tik išdalinti kuponus maistui“, – I. Vasko pridūrė, kad dėl daugiau kaip 16 val. vėlavusio skrydžio buvo sugadintos atostogos.
„O mums tik 30 eurų kompensaciją ekskursijai pasiūlė – tai žmogaus žeminimas, pasityčiojimas“, – teisme kalbėjo ieškovas.
„Tikrai būtume perskaitę informaciją apie mūsų teises, tuo metu netgi labai būtų buvę įdomu, laiko mes turėjome tikrai daug“, – patikino vyras.
Nesulaukę pagalbos kvietė ir žurnalistus, ir policiją
Kad kelionių organizatoriaus darbuotojai nesuteikė informacijos apie keleivių teises, aiškino ir O. Kandrotienė. „Laukimo salėje buvo 180 žmonių ir nė vienas negavo tokios informacijos, o mums atsakovai bando įrodyti, jog mes buvome su visa informacija supažindinti“, – piktinosi ji.
Pasak moters, kuri į kelionę vyko ir su mažamečiu anūku, „Novaturas“ bei „Small Planet Airlines“ dar naktį žinojo, kad skrydis laiku neįvyks, tačiau vis tiek visus keleivius suleido į nedidelę laukimo salę.
„Į oro uostą mes atvažiavome 3 val., pridavėme bagažą ir laukėme skrydžio – juk mes jau atostogavome, – sakė O. Kandrorienė. – Tuo metu buvo vykdomas ir „Tez Tour“ skrydis, bet jis turėjo įvykti 15 min. vėliau – mūsų draugai išskrido, o mes sėdėjome oro uoste. Kai niekas mumis nesirūpino, ėmėme ieškoti, kas mums suteiks informaciją, tačiau visi tylėjo, niekas nieko negalėjo pasakyti. Patikėkite, žmonės ne juokais įsiuto – daug kas buvo su vaikais, vieniems baigėsi pampersai, kitiems – pieno mišinukai. Juk niekas neplanavo parą sėdėti oro uoste ir dar stikliniame narve, iš kurio niekas mūsų neišleido“.
Ji prisiminė, kad galop žmonėms trūko kantrybė: „Viena moteris iš Klaipėdos sakė, daužom langus, nes kitaip neišeisime, bet kažkas nutarė geriau iškviesti policiją – pareigūnai iš pradžių sakė, kad neatvažiuos, bet kai pagrasinome, jog daužysime duty free langus, atvažiavo. Bet vargšai tie pareigūnai, nieko negalėjo mums padėti. Tai buvo katastrofa. Ir tik tada, kai administracija sužinojo, jog kažkas iš poilsiautojų iškvietė žurnalistus, tik tada mus išleido į lauką, apgyvendino viešbučiuose“.
Moteris sakė, kad nenorėjo žemintis ir atsisakė „Novaturo“ siūlomos 30 eurų kompensacijos ekskursijoms Turkijoje. „Kartu skrido žmonių iš Didžiosios Britanijos, Baltarusijos, Ukrainos, todėl ne visi bylinėjasi, žinoma, buvo ir tokių, kurie pasirinko keliones už 30 eurų – ir mus palaimino, sakė, eikite, kovokite“, – kalbėjo ieškovė.
Moteris neslėpė, kad net oro uoste iš darbuotojų, poilsiautojams dalinusių maisto kuponus, sulaukė raginimų kreiptis į teismą.
„Buvo apgailėtina situacija – žmonės tas mergaites puola, jos ne prie ko, viena mums sakė, rašykite skundus, jūs jau gal penkta grupė, kuri taip stovi, jiems vienodai rodo, kas čia vyksta“, – kalbėjo O. Kandrotienė.
Ieškovų advokatė: tai – visiškas nesiskaitymas
„Juk buvo galima informuoti keleivius, kad skrydis vėluos, tai – visiškas nesiskaitymas su žmonėmis, jie buvo priversti laukti laukimo zonoje, nors dalis jų skrydžio galėjo laukti namuose, ir nebūtų kilę tokio pasipiktinimo“, – pabrėžė teisininkė.
Jos teigimu, skrydį turėjusi vykdyti aviakompanija „Small Planet Airlines“ yra turėjusi nemažai bylų Lietuvos teismuose: „Galima įžvelgti, kad techniniai gedimai yra normali šios bendrovės problema“.
„Jau naktį „Small Planet Airlines“ žinojo, kad lėktuvas yra sugedęs ir buvo ieškoma pakaitinio lėktuvo – kadangi jau buvo žinoma, jog skrydis laiku neįvyks, buvo bent galima tinkamai pasirūpinti keleivių aptarnavimu, kad oro uosto kavinėse užtektų maisto, būtų išdalintos keleivių teisės, suteikta galimybė pailsėti viešbutyje, paskambinti, – sakė L. Selilionė. – Tačiau su keleiviais buvo visiškai nesiskaitoma, jie buvo priversti laukti ant metalinių kėdžių, laukimo salėje net visiems vietų atsisėsti neužteko“.
Pasak ieškovų atstovės, skrydį organizuojantis vežėjas privalo įrodyti, kad jis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių.
„Orlaivio techninė problema, šiuo atveju – hidraulinės sistemos nesandarumas – negali būti laikoma ypatingu įvykiu, gedimas atsirado dėl įprastinės lėktuvo amortizacijos, todėl kyla atsakomybė už daugiau kaip 16 val. skrydžio vėlavimą“, – pabrėžė ji.
Pirko „Viskas įskaičiuota“, o gavo tik koldūnus
Advokatės teigimu, net kitą dieną į Turkiją atskridę poilsiautojai iš Lietuvos negalėjo jaustis pilnaverčiais: „Jie prarado pusantros dienos poilsio – buvo pavargę, be to, daugelis buvo užsisakę paslaugą „Viskas įskaičiuota“, o to negalima prilyginti su tuo, ką jie gavo už kuponus oro uoste ar koldūnus viešbutyje prie oro uosto“, – L. Selilionė stebėjosi skrydį vykdžiusios bendrovės atstovų teiginiais, kad iš ieškinį pateikusių keleivių turėtų būti išskaičiuota suma už jiems oro uoste duotus maitinimo talonus.
„Oro vežėjas turi pareigą rūpintis keleiviais, jokios išlaidos negali būti išskaičiuojamos – nesvarbu, ar keleivis reikalauja kompensacijos, ar ne, – pabrėžė ji. – Pirkdamas kelionių paketą ir išvykdamas į kelionę turistas tikisi gerų emocijų, o gauna atvirkštinį rezultatą, kurio pasekmės yra suirzimas, bloga nuotaika, pasipiktinimas, jausmas, kai tavimi niekas nesiskaito“.
„Novaturo“ atstovė: keleiviais mes pasirūpinome
Tuo metu „Novaturo“ teisininkė Rasa Stukienė byloje siūlė nesivadovauti emocijomis: „Klausantis ieškovų ir jų atstovės susidaro įspūdis, kad šioje byloje viskas remiasi tik emocijomis, o kelionių organizatorius padarė viską, jog keleiviams tik būtų blogiau, o ta situacija oro uoste buvo kažkoks kankinimo aktas – turime atsiriboti nuo emocijų, o kalbėti faktais ir argumentais“.
Kelionių organizatoriaus atstovė aiškino, kad lėktuvo gedimas buvo užfiksuotas apie 2.30 val. nakties – likus kelioms valandoms iki suplanuoto skrydžio.
„Pastebėjus gedimą privaloma imtis visų būtinų veiksmų, kad jis būtų pašalintas“, – R. Stukienė pažymėjo, kad skrydžius vykdanti aviakompanija dažnai tikrina orlaivius, jų patikras teisės aktais yra nustačiusi Civilinės aviacijos administracija.
Anot jos, orlaivis buvo prižiūrimas tinkamai, todėl tik teismas gali nuspręsti, ar netikėtas gedimas yra priskiriamas prie ypatingų aplinkybių sąvokos.
„Novaturo“ atstovė taip pat pabrėžė, kad keleiviai buvo užregistruoti į skrydį, nes nebuvo žinoma, kada bus išspręsta iškilusi problema.
„Tai normali aviacijos praktika, keleivių niekas nelaikė nežinioje, suprantama, jie galėjo būti neramūs, bet tai nebuvo informacijos slėpimo pasekmės, mes nuolat atnaujindavome informaciją, dalinome kuponus, stengėmės surasti pakaitinį orlaivį – jo nuoma buvo greitesnis sprendimas, todėl jis ir buvo pasirinktas“, – pažymėjo ji.
R. Stukienė tikino, kad atostogas suplanavusiais poilsiautojais oro uoste buvo pasirūpinta, jiems suteikta informacija apie keleivių teises: „Pagal tokią situaciją rūpyba buvo suteikta – kaip galėjome, taip pasirūpinome“. Anot jos, nuo 14 val., kai iš Lenkijos buvo gauta informacija, jog pakaitiniu lėktuvu skrydis bus vykdomas 22 val., keleiviai buvo išvežti pailsėti į viešbučius.
Ji stebėjosi, kad neturtinės žalos už vėluojantį skrydį byloje reikalauja net mažamečiai vaikai.
„Jiems išvis negali būti priteista neturtinė žala, jie šio įvykio nesutapatino su neigiamais išgyvenimais, ypač dvejų metų vaikas – jie tiesiog su tėvais laukė skrydžio, – sakė teisininkė. – Suprantame poilsiautojų nepatogumus, bet ne dėl kiekvieno nepatogumo yra atlyginama neturtinė žala – niekas negali būt apsaugotas nuo streso, niekas negali išvengti nemalonumų ir įtampos“.
Šioje byloje „Novaturas“ siekė, kad būtų rengiami uždari posėdžiai ir juose negalėtų dalyvauti žurnalistai, šią poziciją palaikė ir „Small Planet Airlines“, tačiau teismas nutarė, jog tam nėra jokio pagrindo – byloje nėra kalbama apie komercines bendrovių paslaptis.
Komentarai
„Novaturo“ teisininkė Rasa Stukienė:
„Dar kartą apgailestaujame dėl nepatogumų, kuriuos patyrė mūsų klientai dėl vėluojančio mūsų partnerių „Small Planet Airlines“ skrydžio. Iki šiol vadovaujamės Civilinės aviacijos administracijos išvada – ji ištyrė skrydžio laiko atidėjimo aplinkybes ir nutarė, jog aviakompanija laikėsi visų techninių orlaivio priežiūros reikalavimų, o vėlavimą lėmusios aplinkybės priskiriamos force majeure situacijai“.
„Small Planet Airlines“ atstovė Viktorija Ulinskė:
„Apgailestaujame dėl nepatogumų, kuriuos teko patirti keleiviams ir suprantame jų išreikštą nepasitenkinimą.
Manome, kad skrydžio atidėjimą nulėmusios aplinkybės laikytinos ypatingomis aplinkybėmis Reglamento 261/2004 prasme, kurių, deja, nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (ką patvirtina ir Civilinės aviacijos administracijos pateikta išvada) ir laukiame galutinio teismo sprendimo.
Keleivių pasitenkinimas mums yra itin svarbus, tačiau, kaip ir visos oro linijos, pagrindinį prioritetą teikiame skrydžių saugai. Kad išvengtume skrydžių atidėjimų, reguliariai tikriname ir įvertiname kiekvieno orlaivio techninę būklę. Atradus techninių problemų, kurios nėra susijusios su reguliarių techninių priežiūros programų vykdymu, nedelsiant imame šalinti gedimą. Skrydžio tuo lėktuvu nevykdome, kol neįsitikiname, kad lėktuvo techninė būklė atitinka visus saugos reikalavimus. Tuo pačiu metu ieškome pakaitinio lėktuvo, kuris galėtų perimti vėluojančio skrydžio keleivius. Atsižvelgdami į laiko sąnaudas, pasirenkame greičiausią problemos sprendimo būdą.
Šiemet „Small Planet Airlines“ iš Lietuvos vykdomi skrydžiai, atlikti laiku, sudarė 83,1 proc. visų skrydžių. Palyginus netgi su gerai žinomomis aviakompanijomis, šis rodiklis yra panašus ar geresnis. Pavyzdžiui, per paskutinius du mėnesius „British Airways“ įvykdė 77 proc. visų skrydžių laiku, „Air Berlin“ – 83 proc., „Aer Lingus“ – 75 proc., „Lufthansa“ – 80 proc. (remiantis „Flightstats" duomenimis)“.
