aA
Per žemas „Creditinfo“ reitingas vilniečiui Ainiui užkirto kelią išsimokėtinai nusipirkti naują spintą. Jis tvirtina nesuprantantis dėl kokių priežasčių taip atsitiko, o labiausiai vyrą piktina tai, kad už reitingo patikrinimą iš jo reikalaujama 11,95 euro.
© DELFI / Karolina Pansevič

Į DELFI kreipęsis Ainis (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad prieš kelis mėnesius išsimokėtinai jau nusipirko naują lovą. Šįkart jis norėjo tokiu pat būdu įsigyti ir spintą, tačiau to padaryti negalėjo.

„Lizingo bendrovė neleido, nes „Creditinfo“ duomenimis, turiu dvi kredito korteles ir beveik 300 eurų mėnesinių įsipareigojimų. Nustebau, nes turiu vieną kortelę, kuri visada pilna, ir vieną 48 eurų įsipareigojimą.

„Paskambinau į „Creditinfo“, ten man pasiūlė susimokėti, jei noriu sužinoti, kas man kokių nebūtų įsipareigojimų prikabino“, – dėstė jis.

Nemokamai – tik kartą per metus

Kaip DELFI paaiškino „Creditinfo“ atstovė Ieva Kutkaitė, asmenys savo kredito reitingą gali pasitikrinti jų internetinėje svetainėje manocreditinfo.lt.

„Reitingą galima pasitikrinti ir naudojantis programėle „Finpass“ – nemokamai ir bet kada, interneto svetainėje kreditoskaičiuoklė.lt. Tiesa, šie reitingai netapatūs „Creditinfo“ reitingui, nes jų skaičiavimui naudojamos kitokios metodikos“, – aiškino ji.

„Creditinfo“ taip pat siūlo nemokamą paslaugą „Kredito istorijos stebėjimas“, kuri informuoja apie reitingo klasės pasikeitimus.

„Pagal įsigaliojusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kiekvienas asmuo gali nemokamai gauti savo duomenų kopiją, tačiau kiekviena vėlesnė duomenų kopija bus apmokestinama pagal pateikimo sąnaudas (vienkartinė kredito istorijos ataskaita kainuoja 11,95 euro).

Be to, kaip ir anksčiau, kiekvienas asmuo ar įmonė savo kredito istorijos ataskaitą gali nemokamai gauti Kredito biuro dienos metu, kuri šiemet planuojama spalio 4 dieną“, – sakė I. Kutkaitė.

„Creditinfo“ atstovės teigimu, pajamos iš privačių asmenų, kurie tikrinasi savo kredito reitingus sudaro mažiau nei 1 proc. visų kreditų biuro pajamų. „Šios pajamos nepadengia paslaugų privatiems asmenims sąnaudų“, – pridūrė ji.

Ieva Kutkaitė
Ieva Kutkaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lemia keturi veiksniai

I. Kutkaitė taip pat paaiškino, kad skaičiuojant kredito reitingą vertinami keturi komponentai: mokėjimų istorija, kredito istorijos trukmė, ekonominiai duomenys ir kreditavimosi aktyvumas.

„Nė vienas jų nėra svarbiausias – kredito reitingą sudaro šių komponentų visuma. Tačiau lizingo bendrovė atlieka savo vertinimą, todėl jos požiūris į atskiras asmeninių finansų sritis gali skirtis.

Paprastai tariant, „Creditinfo“ teikia informaciją ir prognozę, o ne nuosprendį. Lizingo bendrovė greičiausiai pasinaudojo mūsų informacija, tačiau pati nustatė šios informacijos įtaką priimant konkretų sprendimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad „Creditinfo“ nėra pirminis informacijos apie asmens įsipareigojimus ar mokėjimus šaltinis – sudarydami kredito reitingą mes naudojamės informacija, gauta iš paslaugų teikėjų“, – aiškino ji.

Kaip nurodoma „Creditinfo“ internetinėje svetainėje, reitingas yra nustatomas remiantis šiais nurodytais kriterijais ir principais:

1. Mokėjimų istorija. Pradelsimai mokėjimų istorijoje signalizuoja, kad asmens įsipareigojimai nebuvo apskaičiuoti, suplanuoti, nebuvo pasirengta kritinėms aplinkybėms, nebuvo sudėlioti saugikliai tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Nustatant reitingą vertinamos ne tik šiuo metu neapmokėtos skolos, tačiau ir kelių metų laikotarpio skolos praeityje, kurios yra apmokėtos. Asmuo, turėjęs pradelstų mokėjimų netolimoje praeityje, laikomas rizikingesniu nei asmuo su „švaria“ kredito istorija. Kuo asmens pradelstos skolos yra/buvo stambesnės, dažnesnės, uždelsimas apmokėti ilgesnis – tuo tai turi didesnį išliekamąjį neigiamą poveikį reitingui. Istorinių (jau apmokėtų) skolų poveikis reitingui mažėja su laiku ir praktiškai išnyksta per dvejus-trejus metus, jei tuo laikotarpiu neatsiranda naujų pradelstų skolų. Visiškai „švari“ mokėjimų istorija negarantuoja maksimalaus kredito reitingo, nes mokėjimų istorija yra vienas iš reitingo elementų.

2. Kredito istorijos trukmė. Tai laikotarpis, kuris apibūdina asmens patirtį apmokant įvairias sąskaitas ir įmokas. Trumpesnė kredito istorijos trukmė reiškia mažesnę asmeninių finansų valdymo patirtį, o tai rodo didesnę vėlavimo atsiskaityti riziką. Atitinkamai ilgesnė kredito istorijos trukmė, jei jos laikotarpiu nebuvo reikšmingų uždelsimų mokėti, rodo didesnę asmeninių finansų valdymo patirtį. Teigiamą poveikį šiam reitingo elementui atlieka ilgalaikis ir nepertraukiamas tinkamas finansinių įsipareigojimų vykdymas.

3. Ekonominiai duomenys. Šis elementas vertina asmens komercinę veiklą, kai jis yra įmonės akcininkas, vadovas ir valdybos narys. Komercinės veiklos būklė yra požymis apie numatomą asmeninių pajamų tvarumą (arba netvarumą) ateityje. Palankūs įmonės finansiniai rezultatai (pajamų, pelno, likvidumo, kapitalo ir kt.) turi teigiamos įtakos asmeninių pajamų tvarumui, todėl teigiamai veikia įmonės vadovų ir savininkų kredito reitingą. Atitinkamai prasti finansiniai rezultatai, įregistruoti ir išregistruoti turto areštai, sąsajos su bankrutuojančiomis ar bankrutavusiomis įmonėmis ir kt. turi neigiamą poveikį kredito reitingui. Be to, įmonės mokėjimų istorija nusako vadovų gebėjimus valdant finansus bei požiūrį į tinkamą įsipareigojimų vykdymą. Vadovams ir akcininkams nutraukus santykius su įmone, šios informacijos poveikis kredito reitingui mažėja laipsniškai.

4. Kreditavimosi aktyvumas. Jis parodo asmens ketinimų kredituotis dažnumą. Kreditavimosi aktyvumas vertinamas pagal kreditorių (t.y. finansų, telekomunikacijų ir kt. įmonių) kredito biure suformuotų asmens kreditingumo ataskaitų skaičių. Padidėjus kreditavimosi aktyvumui, sumažėja numatomas asmeninio biudžeto lankstumas, todėl išauga vėlavimo atsiskaityti rizika. Didesnis kreditavimosi aktyvumas per ribotą laikotarpį yra rizikos požymis, nes per ribotą laiką ketinama padidinti asmeninių įsipareigojimų lygį. Kreditavimosi aktyvumui mažėjant, laipsniškai mažėja ir šio rodiklio įtaka kredito reitingui.

I. Kutkaitė dar pridūrė, kad reitingų apskaičiavimo metodologija nuolat keičiama.

„Šalies statistika (nuo kurios priklauso ir kiekvieno individo reitingas) perskaičiuojama paprastai kartą per ketvirtį. Tačiau kartais – kartą per mėnesį. Dažnis priklauso nuo situacijos ir statistikos pokyčių rimtumo. Jei fundamentalių pokyčių neįvyksta, bendrosios statistikos perskaičiavimas individo reitingui įtakos nedaro“, – DELFI sakė „Creditinfo“ atstovė.

„Sodros“ duomenimis, 2018 metų rugpjūčio 8 dieną „Creditinfo Lietuva“ turėjo 48 darbuotojus, kuriems birželį mokėtų atlyginimų vidurkis sudarė 1871,15 euro popieriuje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva vėl tikisi sėkmingos šalies reklamos Kinijoje (10)

Lietuvą kaip patrauklią turizmui šalį kinams reklamuos Kinijos kelionių agentūra „Shanghai...

Perspėjimas: bankų padaliniai per Kalėdas pasitiks uždarytomis durimis (11)

Lietuvoje veikiančių bankų padaliniai Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, pasitiks uždarytomis...

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Vyriausybę šturmavo inovatyvios moksleivių verslo idėjos (1)

Penktadienį Vilniuje, LR Vyriausybėje, 196 mokiniai iš visos Lietuvos kalėdinėje mokinių...

ES vadovai susitarė dėl mažesnio euro zonos biudžeto projekto (6)

Europos Sąjungos ( ES ) vadovai penktadienį susitarė dėl virtinės euro zonos reformų, įskaitant...

Top naujienos

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (11)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (673)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (223)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus taškus ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (231)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (119)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (74)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (10)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Moteris parodė, kaip atrodytų jos kūnas, jei atitiktų įvairių laikmečių „tobulumo“ sampratą (30)

„Grožis glūdi stebėtojo akyse“ – rašė Šekspyras. Bet ar tikrai? Visi esame įtakojami...

Daugiabučio statybos sostinės senamiestyje lieka sustabdytos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT ) neleido atnaujinti daugiabučio statybos...

Nusibodo visuomet vilkėti mažą juodą suknelę? Štai, kuo galite ją pakeisti

Didžiosios metų šventės turi tarsi nerašytą aprangos kodą – tikime, jog kaip jas sutiksime ir...