Esminis B. Obamos politikos punktas buvo pernai sudarytas sandoris tarp JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos, rašo CNN. Jo tikslas buvo sutrukdyti Iranui gaminti branduolinius ginklus.

Mainais Vakarų didžiosios valstybės sutiko atšaukti kai kurias sankcijas. Europos lyderiai siekė atkurti verslo ryšius su naftos bei dujų turinčia valstybe.

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas teigė, jog „Iranas iš sandorio susigražino 150 mln. dolerių, o mes negavome ničnieko – istorijoje šis sandoris išliks kaip vienas nesėkmingiausių“.

Niekas neišrašė Teheranui čekio milijardams dolerių, tik JAV atšaukė 50 mlrd. Irano aktyvų įšaldymą.

Išrinktasis Amerikos prezidentas nesakė, ką ketina daryti. Štai keli galimi scenarijai:

1. JAV pasitraukia iš sandorio.

Irano pareigūnai paragino D. Trumpą gerbti B. Obamos įsipareigojimą. Prezidentas Hassanas Rouhanis pareiškė, kad vienos šalies vyriausybė negali pakeisti branduolinio susitarimo.
Ekspertų teigimu, JAV galėtų pasitraukti iš susitarimo, tačiau dėl to kiltų nesantaika su Europa, Rusija ir Kinija.

„D. Trumpo administracija bent jau teoriškai galėtų panaikinti JAV dalyvavimą (sandoryje), – aiškino teisininkas Johnas Whittakeris. – O praktiškai tai turėtų skaudžių padarinių kitoms sandorio dalyvėms, konkrečiai – Europos Sąjungai.“

2. Padėtis išlieka neaiški.

Po daugelio metų ekonominės izoliacijos Iranas tik pradėjo justi palengvėjimą, atšaukus sankcijas. Naftos gavyba padidėjo beveik milijonu barelių per dieną, Iranas susitarė pirkti lėktuvų iš „Airbus“ ir „Boeing“.

Aną savaitę Iranas sudarė 2 mlrd. dolerių sandorį su Prancūzijos kompanija „Total“ ir Kinijos CNPC dėl dideli dujų telkinio eksploatavimo.

Ir nors daug Europos įmonių naudojasi atsivėrusiomis galimybėmis Irane, JAV kompanijos labai atsargiai vertina galimybę megzti verslo santykius. Amerika vis dar neatšaukė tų sankcijų, dėl kurių Amerikos įmonės turi daugiausia kliūčių investuoti Irane, ir nepanašu, kad tai pasikeis artimu metu.

D. Trumpo išrinkimas prezidentu ne tik įnešė neaiškumo į JAV politiką, bet ir gali sulėtinti verslą bei investicijas, ir ne tik tokioms JAV kompanijoms, kaip „Boeing“ ar GE.

„Yra netikrumas, o kol jis bus, menkai investuos ne tik JAV kompanijos, paisančios JAV sankcijų, bet ir Europos bendrovės, kurios privalo laikytis JAV įvestų sankcijų“, – teigė J. Whittakeris.

3. Vėl įsikiš Kongresas.

Respublikonai kongrese karštai prieštarauja sandoriui su Iranu. JAV Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas pareiškė darysiantis viską, kas įmanoma, kad sutrukdytų senai Amerikos priešei įsigyti branduolinių ginklų.

Su didžiąja dauguma Atstovų rūmuose ir kontrole Senate jie gali mėginti panaikinti sandorį, pateikdami naujų Irano stebėsenos priemonių ar net naujų sankcijų, mano Europos užsienio ryšių tarybos politikė Ellie Geranmayeh.

„Jei D. Trumpas negalės ar nenorės vetuoti tokių priemonių, sandoriui kils grėsmė“, – sakė ji.

Šiuo metu Teheranui teks palaukti ir pažiūrėti, kol scenarijus susiklostys, o tuo metu stiprinti ryšius su Europa, Rusija ir Kinija, įsitikinusi E. Geranmayeh.

„Veikiausiai Iranas apsvarstys visas galimybes, taip pat ir savo branduolinės programos atnaujinimą ir galimą posūkį į konservatyvesnę vyriausybę... Toks variantas nebūtų į naudą Europos ar JAV nacionaliniam saugumui“, – apibendrino E. Geranmayeh.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)