„Kyla daug naujų iššūkių, pagrindiniai bus ekonominiai. Kai kurios valstybės, neatsigaunančios po buvusios ekonominės krizės, vėl stagnuoja, kai kurios valstybės grimzta į recesiją. (…) Euro zonai prognozuojamas labai mažas ekonomikos augimas - apie 1 proc.“, - trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė ji.
Kartu šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva bus viena sparčiausiai euro zonoje augančių valstybių. Laukiama apie 3 proc. BVP augimo. Pasak jos, šiuo metu nėra jokių priežasčių kalbėti apie sankcijų Rusijai atšaukimą.
„Kol kas nėra jokio pagrindo kalbėti apie sankcijų atšaukimą. Rusijos veiksmai Ukrainoje yra nepakitę, todėl ir sąlygos, dėl kurių buvo jos įvestos, nepakito“, - pabrėžė prezidentė.
Paklausta, galbūt Lietuva netinkamu laiku įstojo į euro zoną, nes dabar daug diskutuojama apie Graikijos problemas ir galimą jos pasitraukimą iš piniginės sąjungos, D. Grybauskaitė tvirtino, kad reikėjo tai padaryti anksčiau.
Nesėkmingai prie euro zonos Lietuva siekė prisijungti nuo 2007 m., tuomet jai sukliudė šiek tiek per didelė infliacija.
Pasak D. Grybauskaitės, tuomet šalis būtų sutaupiusi pinigų skolindamasi ir lengviau būtų pergyvenusi 2009 m. krizę.
Be to, prezidentės teigimu, euro kurso smukimas dolerio atžvilgiu Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, nes leidžia būti konkurencingesniems.
Pasak jos, ir toliau Lietuvoje turi būti užtikrinta kova su šešėliu ir korupcija.
D. Grybauskaitė didžiulius grynųjų pinigų kiekius prieš ir po euro įvedimo iš dalies sieja su šešėlio mastu šalyje.
„Tai, kad šešėlis egzistuoja ir yra gana pelningas, turbūt matome iš to, kiek daug grynųjų pinigų lietuviai išneša iš paslėptų slėptuvių. Dalinai tai yra santaupos, tačiau greičiausiai tai yra dalis lėšų, galbūt gautų šešėlinėje ekonomikoje mokant vokeliais ir iš kitų šaltinių", - kalbėjo ji.
DELFI rašė, kad paskutinėmis praėjusių metų dienomis gyventojai į bankus ir pinigus priimančius bankomatus sunešė milijonus grynųjų pinigų, taip pat jie tiesiog šlavė prekes iš parduotuvių lentynų, o įvedus eurą pardavėjams už menkavertes prekes siūlė didelio nominalo kupiūras.
Naujų mokesčių nebus
Prezidentė taip pat pareiškė, kad pritaria tolesniam minimalios algos didinimui.
„Manyčiau, kad nuo 300 iki 325 eurų – toks pakėlimas yra įmanomas. Ir manau, kad ekonomikai tai būtų naudinga“, - sakė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, minimalios algos augimui net ir lėtesnis ekonomikos augimas sukliudyti neturėtų.
Jokių mokestinių reformų šalies vadovė tvirtino iš šios Vyriausybės nesitikinti. O esą ir šiuo metu siūlomos idėjos prezidentei reformų neprimena.
D. Grybauskaitė neprisidėjo prie kritikuojančių šių metų biudžetą dėl pernelyg optimistinio ekonomikos augimo prognozavimo. Jos teigimu, jei iš tiesų prireiktų mažinti biudžeto išlaidas, galima būtų apkarpyti valstybės investicijų programą.
Vienu svarbiausių praėjusių metų pasiekimu šalies vadovė įvardijo sėkmingai veikti pradėjusį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGD).
„Šalis pagaliau energetikos srityje padarė tai, ko negalėjo padaryti 20 metų“, - pabrėžė ji.
SGD terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti praėjusį gruodį. Pasak D. Grybauskaitės, šiemet laukiama dar vieno svarbaus energetinės nepriklausomybės projekto baigties - elektros jungties su Švedija.
