Trečiadienį viešėdama Molėtuose šalies vadovė žurnalistams sakė, kad 2013 m. gegužę buvo paskelbtas konkursas dėl tam tikrų mokslinių idėjų ir pasiūlymų rengimo Darbo kodekso reformai, socialinei sričiai.
"Ir išties, ką dabar matome, tai yra tik įvairiausių grupių mokslininkų pasiūlymai, kiekvienu atveju net vienos priemonės yra 3,4,5, net iki aštuonių variantų. Taigi kaip tokio modelio nėra, tai yra mokslininkų bendras pasiūlymų kratinys, kuris galėtų ir turėtų būti tik pagrindu Vyriausybei, ne mokslininkams, padaryti reformų paketą, ir tik tada būtų galima diskutuoti, kas gerai, kas blogai. Dabar išimamas atskiras, vienas iš pasiūlymų, kuris, kaip minėjau, turi keletą variantų, pradedamos diskusijos, ir iš tikrųjų labai kenkia net ir toms pačioms idėjoms", - sakė D. Grybauskaitė.
Be to, anot jos, visas paketas nepristatytas visuomenei. Šalies vadovei užkliuvo ir modelio rengimo kaina. Pasak D. Grybauskaitės, modelį turėjo parengti pati Vyriausybė nemokamai.
"Vyriausybė nepadarė savo namų darbo, t.y. nepriėmė sprendimo dėl modelio, ir paleista viskas į viešumą. Iš principo tai produktas, kuris net neturėtų būti tokioje stadijoje diskutuojamas. Todėl ir geros idėjos dabar yra žlugdomos. Todėl tiesiog linkėčiau žalio, neparuošto pakto, kuris yra tik mokslininkų pasiūlymai įvairiose variacijose, dabar nediskutuotini. Turi būti Vyriausybės lygmeniu apsispręsta, kokį paketą Vyriausybė politiškai yra apsisprendusi, yra būtina dabar diegti ir tik tada pradėti diskusiją. O dabar mes iš tiesų tik viską gadiname, neprofesionaliai ir nekokybiškai kritikuojame tai, kas mokslininkų padaryta. Bet čia noriu tik priminti, kad bet kokiu atveju tai yra politikų ir Vyriausybės atsakomybė. Mokslininkai darė tai, kas jiems buvo užsakyta už 5 mln., bet šiaip tai turėjo daryti Vyriausybė. Nemokamai", - pabrėžė prezidentė.
ELTA jau rašė, kad naujajame socialinio modelio projekte, kuris sukurtas atviro viešo pirkimo būdu europinėmis lėšomis, anot Vyriausybės, siekiama darbuotojams užtikrinti adekvačias garantijas ir geresnį darbo bei šeiminių įsipareigojimų derinimą, o darbdaviams - sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgai samdyti ir išlaikyti.
Viena Darbo kodekse ketinamų įtvirtinti naujovių - darbuotojų dalyvavimas darbdaviui priimant sprendimus. Taip pat siūloma keisti minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo procesą bei tvarką siekiant didesnio šio proceso skaidrumo ir nuoseklaus periodiškumo. Kartu rekomenduojama, kad reguliuojant Lietuvos užimtumo politiką ir atsižvelgiant į tam tikrų darbuotojų grupių (ypač jaunimo ir priešpensinio amžiaus asmenų) didelį nedarbą, būtų galima nustatyti diferencijuotą MMA šioms grupėms arba regionams ar atskiroms ūkio šakoms.
Lankstesnių darbo santykių taikymo pasiūlymais siekiama pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų: siūloma išplėsti darbo sutarčių rūšių įvairovę, taip pat numatoma visoms socialinio draudimo įmokoms nustatyti "lubas", tokiu būdu mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir skatinant naujų darbo vietų kūrimą.
Mokslininkų parengtame socialinio modelio projekte, kurio parengimas, anot žiniasklaidos, kainavo ne vieną milijoną litų, numatyti ir pasiūlymai, kuriais siekiama subalansuoti valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidas ir pajamas bei patenkinti teisėtus įmokų mokėtojų lūkesčius dėl skaidrių ir adekvačių išmokų. Be to, norima keisti ir nedarbo išmokos dydžius. Siūloma padidinti išmoką pradiniu nedarbo laikotarpiu (iki 50 proc. algos pirmus tris mėnesius) ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką (iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai būtų nebemokama) - tokiu būdu siekiama bedarbius paskatinti kuo greičiau ieškotis kito darbo, tačiau trumpuoju laikotarpiu užtikrinti adekvačias pajamas, kad didesnes pajamas uždirbę ir atitinkamai didesnes įmokas mokėję asmenys gautų tinkamą socialinio draudimo grąžą.
Siūlomos ir svarbios naujovės, aktualios esamiems bei būsimiems pensininkams. Nustačius valstybinio socialinio draudimo įmokų "lubas", išmokų dydis būtų glaudžiau susietas su įmokų dydžiu, išmokų dydžio apskaičiavimo ir jų vertės nustatymas taptų aiškesnis visiems įmokų mokėtojams ir būtų įdiegta apdraustųjų informavimo politika.
Subalansuotas valstybinio socialinio draudimo sistemos biudžetas leistų užtikrinti stabilų rezervą būtiniausių socialinių poreikių tenkinimui krizės atveju ir kartu sudarytų galimybę išplėsti apdraustųjų ratą, taip prisidedant prie skurdo mažinimo šalyje.
Anot modelio rengėjų, sukūrus socialinio draudimo lėšų rezervą, jis galėtų būti panaudotas išmokų finansavimui, kai socialinio draudimo fondo įplaukos mažėja arba nebeauga, o išlaidos gali net didėti. Kartu siekiama išplėsti socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičių, kad socialines draudimo įmokas su pertrūkiais mokėję asmenys nebūtų palikti be socialinio draudimo. Pavyzdžiui, siūloma nedarbo išmoką mokėti asmenims, kurie turi nebe 18 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus, bet 12 mėnesių. Taip pat norima numatyti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus.
Tikimasi, kad išplėtus socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičių, įvedus pensijų indeksavimą, MMA susiejus su šalies ekonominiu augimu, paskatinus įvairių socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių užimtumą, pritaikius papildomas mokestines lengvatas mažas pajamas gaunančioms, tačiau mažamečius vaikus auginančioms šeimos, skurdo lygis Lietuvoje nuosekliai mažės.
Premjeras Algirdas Butkevičius šį socialinio modelio parengimą vadino vienu iš svarbiausių šalies nepriklausomybės laikotarpio darbų šalia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir euro įvedimo.
