DELFI pasidomėjo, kokie cukraus mokesčiai yra kitose Europos šalyse ir kokį poveikį jie turėjo.

Apmokestina vis daugiau

Analitinę apžvalgą apie saldintų gėrimų apmokestinimą šių metų pradžioje parengė Seimo kanceliarijos tyrimų skyrius.

Joje teigiama, kad pastaruoju metu vis daugiau valstybių planuoja apmokestinti pridėtiniu cukrumi (t.y. ne natūraliai produktuose esančiu) arba saldikliais pasaldintus gėrimus.

„Tokiu būdu tikimasi ne tik padidinti biudžeto pajamas, bet ir per kainas paveikti žmonių vartojimo įpročius, skatinant vartoti mažiau cukraus turinčių produktų. Kaloringų saldžių gėrimų vartojimas siejamas su nutukimo problema, kuri aktuali visame pasaulyje“, – rašoma dokumente.

Apžvalgoje taip pat paaiškinama, kad cukrus, arba saldieji gėrimai, gali būti apmokestinami įvairiomis formomis: akcizo mokesčiu, pardavimo mokesčiu (angl. sales tax) arba pridėtinės vertės mokesčiu.

„Akcizo mokestis saldintiems gėrimams iki šiol buvo taikomas Latvijoje, Suomijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, taip pat Meksikoje, Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose, Australijoje.

Artimiausiu laiku tokį mokestį ketinama įvesti Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Portugalijoje, Pietų Afrikos Respublikoje. Danija cukraus mokestį gaiviesiems gėrimams panaikino 2014 metais“, – išvardinta Seimo kanceliarijos darbe.

Skirtingi vertinimai

Kiekvienoje iš minėtų šalių vadinamieji cukraus mokesčiai yra skirtingi, jie taip pat turėjo skirtingą poveikį gyventojų vartojimui, o jų teigiamas arba neigiamas vertinimas dažnai priklauso nuo to, kokiu moksliniu tyrimu remiamasi.

Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) birželį pristatytoje analizėje „Mitybinis paternalizmas. Mokesčiai ir mityba – kitų šalių patirtys“ išnagrinėti Meksikos, Vengrijos, Danijos ir Berklio miesto JAV atvejai.

Jie apibendrinti taip: „Visais keturiais atvejais mitybinio paternalizmo politika turėjo ribotą įtaką ir nedavė lauktų rezultatų, tačiau sukėlė papildomas neigiamas pasekmes“.

Tačiau, pavyzdžiui, britų leidinys „The Economist“ pateikė kitokį vertinimą – jo teigimu, mokesčiai saldintiems gėrimams veikia taip, kaip ir buvo numatyta.

„Kai kas nerimauja, kad pardavėjai visą mokestį sumokės iš savo kišenės ir nedidins gėrimų kainos, kurią sumoka vartotojai. Kiti mano, jog didesnės kainos nepakeis vartotojų elgsenos, o tiesiog sumažins vargingiausiai gyvenančiųjų pajamas.

Tačiau šioms baimėms yra mažai pagrindo. Prancūzijos centrinio banko ekonomistų atliktas tyrimas parodė, kad pardavėjai pirkėjams permetė beveik visą mokesčio kainą. El Colegio de México universiteto mokslininkai nustatė, kad kainos buvo pakeltos netgi daugiau už mokesčio dydį“, – rašo „The Economist“.

Leidinys apibendrina, kad nors didžioji dalis mokslinių tyrimų rodo, jog mokesčiai saldintiems gėrimams veikia, jie taip pat parodo, kad blogai parengtas įstatymas gali neduoti jokios naudos.

„Pirmiausia, reikia gana aukšto mokesčio, norint pakeisti vartotojų elgseną. Pavyzdžiui, kelios valstijos JAV įvedė 3–7 proc. pardavimo mokesčius. Tai padidino biudžeto pajamas, bet poveikis vartojimui buvo labai ribotas“, – teigiama leidinyje.

Vengrija

Kaip nurodoma Seimo kanceliarijos tyrimų skyriaus apžvalgoje, Vengrijos parlamentas Visuomenės sveikatos produktų įstatymą, populiariai vadinamą „traškučių įstatymu“, priėmė 2011 metais.

„Įstatymu nustatomas mokestis maisto produktams, kurie laikomi kenkiančiais sveikatai, t.y. kuriuose esantis cukraus, kofeino arba druskos kiekis viršija tam tikrą ribą. Tai – pasaldinti gėrimai, energiniai gėrimai, vaisių sulčių gėrimai pakuotėse, jei sulčių koncentracija nesiekia 25 proc., saldumynai, pyragaičiai, ledai, kiti produktai, kurių sudėtyje yra šokolado, kakavos ar skonio stipriklių ir t.t.“, – rašoma apžvalgoje.

Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas atliko tyrimą, kuris parodė, kad saldumynų vartojimas per pirmuosius metus sumažėjo 30 proc., energetinių gėrimų – 22 proc., o saldintų gėrimų – 19 proc.

Vengrijos mokesčio objektai: nealkoholiniai ir energiniai gėrimai, kuriuose sulčių koncentracija nesiekia 25 proc., o pridėtinio cukraus kiekis viršija 8 g/100 ml arba kofeino kiekis viršija 10 mg/100 g. Taikomas tarifas: 5 HUF (0,02 euro) litrui saldintų gėrimų ir 250 HUF (0,94 euro) litrui energinių gėrimų.

Taip pat – saldainiai, jei cukraus kiekis 100 g produkto viršija 25 g, šokoladas, jei cukraus kiekis 100 g viršija 40 g, o kakavos kiekis 100 g produkto nesiekia 40 g. Tarifas: 100 HUF/kg (0,4 euro).

Apmokestinti ir kepti gaminiai iš grūdų, bulvių arba sėklų (traškučiai ir pan. užkandžiai), išskyrus duoną ir kitus kepinius, jei druskos kiekis juose viršija 1 g/100 g. Tarifas: 200 HUF/kg (0,75 euro/kg).

Naujas mokestis pritaikytas padažams ir tirpioms sriuboms, jei druskos kiekis viršija 15 g/100 g. Tarifas: 500 HUF/1kg (1,9 euro/kg).

„Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas atliko tyrimą, kuris parodė, kad saldumynų vartojimas per pirmuosius metus sumažėjo 30 proc., energetinių gėrimų – 22 proc., o saldintų gėrimų – 19 proc.“, – nurodoma apžvalgoje.

Tuo metu LLRI nurodo, kad Vengrijos mokestis mažino apmokestintų prekių įperkamumą ir nors apmokestintų produktų vartojimas krito, visuomenė vartojo apmokestintas ir neapmokestintas kaloringas alternatyvas.

„Nutukimo mastai ir augimo tempai nesumažėjo, o dėl mokesčio konkretūs gamintojai sumažino darbo vietų skaičių“, – rašoma instituto analizėje.

Danija

Danijoje akcizo mokestis, vadinamas „cukraus mokesčiu“, buvo įvestas 1930 metais. Mokesčio dydis nustatomas pagal cukraus koncentraciją produkte (konditeriniuose gaminiuose, šokolade, saldainiuose, leduose) arba gėrime.

Taikomi tokie tarifai: 14,20 DKK (1,92 euro) produktams, kurių 100 g yra mažiau nei 0,5 g cukraus; 17,75 DKK (2,4 euro) produktams, kurių 100 g yra daugiau kaip 0,5 g cukraus; 1,64 DKK (0,22 euro) vienam litrui saldinto gėrimo.

„Be to, 2011 metais Danijoje maisto produktai, kurių 1 kg svorio buvo daugiau nei 2,3 proc. riebalų, buvo apmokestinami vadinamuoju „riebalų mokesčiu“: 16 DKK (2,16 euro)/1 kg. 2013 metais atsisakyta riebalų mokesčio, o 2014 metais – ir vadinamojo cukraus mokesčio gaiviuosiuose gėrimuose“, – rašoma Seimo kanceliarijos apžvalgoje.

Mokesčio kritikai teigė, kad jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir vietos ekonomiką, nes pirkėjai, užuot pirkę vietos produkciją, važiuodavo į kaimynines šalis pirkti sviesto, ledų arba saldžiųjų gėrimų.

Cukraus mokestis Danijoje tebetaikomas šokoladui, ledams ir įvairiems kitiems saldumynams. Ledams taikomi tarifai: 6,98 DKK (0,94 euro) litrui, jei cukraus daugiau kaip 0,5 g 100 ml, ir 5,58 DKK (0,75 euro) litrui, jei cukraus yra mažiau kaip 0,5 g/100 g.

„Mokesčio tarifas šokoladui ir saldumynams: 25,97 DKK (3,51 euro)/1 kg šokolado ir saldumynų gryno svorio, jei 100 g produkto cukraus koncentracija yra didesnė nei 0,5 g, ir 22,08 DKK (2,98 euro), jei cukraus koncentracija mažesnė nei 0,5 g/100 g.

Mokesčio kritikai teigė, kad jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir vietos ekonomiką, nes pirkėjai, užuot pirkę vietos produkciją, važiuodavo į kaimynines šalis pirkti sviesto, ledų arba saldžiųjų gėrimų.

Mokestis taikomas šokoladui ir šokolado produktams, saldymedžio gaminiams, marcipanams, kramtomajai gumai, kepiniams su tam tikru kiekiu cukraus“, – nurodo Seimo kanceliarijos tyrimų skyrius.

Latvija

Latvijoje pagal Akcizų mokesčio įstatymą, akcizo mokestis taikomas nealkoholiniams gėrimams – vandenims ir mineraliniams vandenims su cukraus, kitų saldiklių ar kvapiųjų medžiagų priedais, ir kitiems nealkoholiniams gėrimams, taip pat kitiems gėrimams, neatitinkantiems įstatyme minėtos alkoholinių gėrimų sąvokos.

Mokestis netaikomas vaisių ir daržovių sultims bei nektarams ir gėrimams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 proc. sulčių (išskyrus vaisių sultis, gaminamas iš koncentrato), ne daugiau kaip 10 proc. cukraus, ir kuriuose nėra maisto papildų ir kvapiųjų medžiagų.

Mokestis netaikomas natūraliems ir mineraliniams vandenims, praturtintiems mineralais ir vitaminais, tačiau neturintiems cukraus, kitokių saldiklių ar kvapiųjų medžiagų priedų.

Mokesčio tarifas – 7,4 euro/100 l gėrimo.

Taip pat mokestis netaikomas gėrimams, kuriuos fiziniai asmenys gamina asmeniniam vartojimui, bei gėrimams, gaminamiems viešojo maitinimo įstaigoje konkrečia proga ir tuo metu suvartojamiems.

Mokesčio lengvatos taikomos arba išimtys numatytos diplomatams ir tarptautinėms organizacijoms.

Kaip nurodoma Seimo kanceliarijos tyrimų skyriaus apžvalgoje, 2015 metais Latvijos sveikatos ministras pateikė siūlymą didinti akcizą saldintiems gėrimams iki 22 euro ir apmokestinti daugiau sveikatai kenksmingų maisto produktų: druską, palmių aliejų, cukrų, kepinius su cukrumi ir t. t.

Buvo siūloma apmokestinti mėsos produktus, jei 100 g produkto yra daugiau nei 1,8 g (21 euro/100kg) druskos, taip pat tirpias sriubas, jei 100 g yra daugiau nei 1 g druskos, sūdytus kukurūzus, traškučius, sūdytus riešutus, kurių 100 g yra 1,25 g druskos (41 euro/100 kg).

Šią iniciatyvą ministras siūlė įtraukti į 2016 metų biudžetą ir tikėjosi tokiu būdu papildyti biudžetą 30 mln. eurų, tačiau Finansų ministerija nepateikia duomenų, kad 2016 metais akcizų įstatyme būtų padaryta panašių pakeitimų.

Saldumynus (saldainius, karameles), konditerijos gaminius siūlyta apmokestinti 41 euro/100 kg, druską – 9 euro/100 kg, cukrų – 14 euro/100 kg.

Latvijos Finansų ministerija nepateikia duomenų, kad 2016 metais taikant akcizų mokestį būtų atsiradę pakeitimų, susijusių su minimais siūlymais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (325)